St.Ratkevičius. 2010 03 27. Vilnius. Lrytas.lt nuotr.

Scena iš spektaklio "Eglė žalčių karalienė". Rež. St.Ratkevičius.
Scena iš spektaklio "Spindulėlis". Rež. St.Ratkevičius.

Liepos 5 d., eidamas 94-uosius metus, staiga mirė Lietuvos profesionalaus lėlių teatro įkūrėjas Stasys Ratkevičius (1917-2010).

Ankstyvą liepos 5 d.  rytą nustojo plakti vyriausio Lietuvos lėlininko St.Ratkevičiaus širdis. Įvairiais talentais apdovanoto Lietuvos šviesuolio gyvenimas, pasak jo paties žodžių, „buvo margas it genelis“. Nuo mažumės traukė muzika: išmoko groti smuiku, fortepijonu, vargonais. Vėliau rimtai susidomėjo medicina, įstojo į institutą, bet, kaip yra sakęs, „vis tik paviliojo muzika“. S.Ratkevičius studijavo Valstybinėje konservatorijoje, mokėsi Vilniaus dramos studijoje, dainavo filharmonijos chore. Su savo ištikima gyvenimo palydove žmona Valerija vaidino Klaipėdos dramos teatre, tačiau vis nenurimo – ieškojo savojo kelio. 1956 m. Klaipėdoje palikęs pusšimtį sukurtų vaidmenų ir keletą režisuotų spektaklių, į dėžes sudėjęs lėles bandomajam vaidinimui, Stasys su Valerija persikėlė į Marijampolę, kur buvo įsteigtas naujas dramos teatras. Po metų įvyko bandomojo lėlių spektaklio „Užburtosios klumpės“ premjera. O jau 1958-aisiais S.Ratkevičius tapo naujai įsteigto Lėlių teatro vadovu. Tais pačiais metais žiūrovai išvydo pirmąjį režisieriaus spektaklį „Stebuklingas Aladino žibintas“. Po poros metų Lėlių teatras iš Marijampolės persikėlė į Kauną. Belaukdamas įkurtuvių dabartiniame pastate, Stasys su savo išugdytų aktorių trupe vaidino visoje Lietuvoje, pasiekdamas atkampiausias gyvenvietes. Ar galėjo tuomet talentingas menininkas pagalvoti, kad jo režisuotiems spektakliams po kelių dešimtmečių entuziastingai plos net tolimos Lotynų Amerikos vaikai?

“Aš nepretenduoju į lėlių teatro pradininko Lietuvoje vardą. Tiesiog tam tikroje vietoje tam tikru laiku įkūriau teatrą vaikams, ir pasirodė, kad jis labai reikalingas“, - kukliai apie savo nuopelnus kalbėjo Maestro, su kurio lėlių spektakliais į platų gyvenimo kelią išėjo kelios žiūrovų kartos. Tapęs pripažintu lėlių teatro režisieriumi, jis visada tvirtindavo: kūrybą vaikams turi lydėti džiaugsmas ir gėrio teigimas, o forma tarnauti turiniui. Šių pozicijų jis niekada neatsisakė. „Dabar pasikeitė ir vaikai, ir pats teatras. Šiandien jame labai jaučiamas popkultūros poveikis, vertybės sujauktos. Taip, laikai keičiasi, permainos neišvengiamos, bet negalima pamiršti, kad spektaklių adresatas – mažas žmogus. Linkėčiau kolegoms spektakliuose, skirtuose vaikams, neužmiršti grožio, estetikos, dvasinio švarumo“, - kalbėjo Lietuvos kultūros šviesuolis. 

Kiekvienas iš mūsų skirtingai apibūdintume, kas yra pasaka. „Tikėjimas gėriu ir grožiu“, – pasakytų Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėjas, ieškojęs savosios pasakos ir dalijęsis ja su visais, ypač  su pačiais mažiausiais teatro lankytojais. S.Ratkevičius režisavo apie keturias dešimtis lėlių spektaklių, kuriais žavėjosi tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų: „Velnių malūnu“, „Zuikių mokykla“, „Egle žalčių karaliene“, „Pelene“, „Spindulėliu“, „Aš ieškau fleitos“, „Joniuku“...

Ilgus dešimtmečius Maestro buvo renkamas tarptautinės lėlininkų asociacijos UNIMA valdybos nariu, aktyviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose, kūrybinėse laboratorijose. 1967 m. jam buvo suteiktas Respublikos nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1974 m. įteiktas Lenkijos vyriausybinis  apdovanojimas – medalis už nuopelnus lenkų kultūrai. 2003 metais už  indėlį Lietuvos menui  buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ordino Karininko kryžiumi. Paskutinį garbingą apdovanojimą – Kultūros ministerijos Padėkos premiją už viso gyvenimo nuopelnus, Režisierius priėmė vos prieš kelis mėnesius...

Pasaulis, susikūręs iš talentingo menininko svajonės grūdelio, tebėra gyvas. Jis turi pradžią, bet neturi pabaigos. Dėka ilgo, gražaus ir prasmingo lėlių scenos meno patriarcho,  ilgamečio Kauno valstybinio lėlių teatro meno vadovo bei režisieriaus St.Ratkevičiaus gyvenimo.

Režisierius ir aktorius S.Ratkevičius gimė 1917 03 16 Maskvoje. Nuo 1940 m. mokėsi Vilniaus konservatorijoje, lankė Vilniaus dramos teatro vaidybos studiją. 1946-1956 m. Klaipėdos dramos teatro aktorius ir muzikinės trupės chormeisteris bei solistas. 1956-1957 m. dirbo aktoriumi Marijampolės dramos teatre. Ten dirbdamas 1958 m. įkūrė lėlių teatrą, kuris 1960 02 16 perkeltas į Kauną ir pavadintas Kauno lėlių teatru (dabar – Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT). Nuo 1960 m. St.Ratkevičius – šio teatro direktorius, 1978-1997 m. – vyriausiasis režisierius. Lėlių teatre režisavo per 50 spektaklių.

2010 m. Tarptautinės dienos proga, „Auksinių scenos kryžių“ šventėje, už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos premija.

2010 m. sausio mėn. pristatytas St.Ratkevičiaus kūrybai ir jo 92 m. gyvenimui skirtas dokumentinis filmas "Mėlyniesiems katilėliams aidint" (E.Striogaitė ir A.Budrys).

St.Ratkevičiaus kūrybinį palikimą primins KVLT veikiantis Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejus.

S.Ratkevičius mirė 2010 07 05. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.