Miesto posėdžiai

1.MARIJOS RADIJO PASTATO V.SLADKEVIČIAUS G. 5 KAUNE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI 

Projektuotojas– „Šarūno Kiaunės projektavimo studija", statinio autorius – Šarūnas Kiaunė.  Užsakovas VšĮ „Marjos radijas".

2. KAUNO AUTOBUSŲ STOTIES SU PREKYBOS CENTRU IR POŽEMINE AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA VYTAUTO PR. 84 KAUNE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Projektuotojas: UAB „Dviejų grupė” , statinio autorius- Gintaras Balčytis.

Užsakovas –  UAB „Kautros nekilnojamas turtas”

PROTOKOLAS NR.116

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autoriai: Šarūnas Kiaunė, Gintaras Balčytis.                                                                                                                

KAUET nariai: Vilius Adomavičius, Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Gražina Janulytė- Bernotienė, Loreta Janušaitienė, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Šarūnas Kiaunė, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Meilė Nistelytė,  Lolita Rakevičienė, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kauno miesto tarybos narė Ona Balžekienė, KPD Kauno TP vyriausia specialistė  Rymantė Gudienė, Kauno m. savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras ir pavaduotojas Gintautas Degutis,  Centro seniūnijos architektė Ernesta Barzdžiukienė, Marijos radijo administratorė Stasė Raščiuvienė, UAB „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas, UAB „Kautros nekilnojamas turtas“ direktorius Mindaugas Platūkis, architektai : Rūta Gabrilavičienė, Vainius Šalomskas, Saulius Gudas.

Spaudos atstovai : Jurgita Šakienė („Kauno diena“), Birutė Mačienė (“Elta”), Audrys Karalius (Pilotas.lt), Austėja Masiokaitė.

Posėdžio pirmininkas: Vygintas Merkevičius

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė

1.MARIJOS RADIJO PASTATO V.SLADKEVIČIAUS G. 5 KAUNE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Projektuotojas: "Šarūno Kiaunės projektavimo studija", statinio autorius- Šarūnas Kiaunė. Užsakovas- VšĮ "Marjos radijas".

Š.Kiaunė: Pirmiausia pateiksiu svarbiausias istorinių tyrimų išvadas:

1. respektuoti rytinę 16a. posesijos ribą;
2. respektuoti vidinę gatvelę, kuri nužymės buv. sklypų ribas;
3. remiantis 1843-1903m. planais, galima respektuoti buvusį užstatymą dabartinio sklypo pietinėje dalyje, prie Vilniaus gatvės. Siūloma užstatymą formuoti dviem kryptimis: atstatymo galimybė pagal turimą ikonografiją arba griežtai reglamentuoto mastelio ir tūrio aukštos kokybės šiuolaikinis pastatas;
4. statiniai prie Vilniaus gatvės ir sklypo gilumoje gali būti vieno aukšto su mansarda;
5. į būsimą užstatymą įterpti saugomus 19a. rūsius;
6. būtina atstatyti vidaus kiemo akmenų dangą;
7. būtina atstatyti įvažą iš Vilniaus gatvės;
8. naujo statinio prie Sladkevičaius gatvės reglamentuojamas aukštingumas- 2,5-3 aukštai su mansarda.

Siūlomu užstatymu formuojam kiemą, kuris yra bendras su aplinkiniais gyventojais. Kol kas įvažiavimas numatomas iš V.Sladkevičiaus gatvės. Ateityje įvažiavimas galėtų būti ir iš Vilniaus gatvės - tai padėtų sutvarkyti senamiesčio kiemus.

19a. pb. - 20 a. pr. šioje vietoje stovėjo medinis carinės Rusijos stilistikos pastatas. Mes nusprendėm pasirinkti modernios architektūros kelią, išlaikant medžiagiškumą. Pagrindinis mūsų pasiūlymo konstruktyvas - medis.

Pasiūlyme labai aiškus frontono ritmas, kuris kuria dialogą su plytine architektūra. Šalia esantis mūrinis pastatas turi aiškų savo ritmą. Pagrindinis kompozicinis akcentas - stogas, todėl jo plokštumą maksimaliai didinam.  Priklausomai nuo variantų apatinė stogo altitudė kinta nuo 2.60 iki 2.80m, o viršutinė - 9,90m. Akcentuojame stogo faktūrą. Mansarda įstiklinta ir dengta individualių ažūrinių „patinuoto“ vario čerpių danga.

Pastato pirmame aukšte numatoma įkurti Marjos radijo administraciją, mansardiniame - koplyčią. Pirmame aukšte prie gatvės dirbs garso įrašymo studija - ji bus atvira ir matysis nuo Vilniaus gatvės. Rūsyje numatomas archyvas. Įvažiaviams - iš V.Sladkevičiaus gatvės.

16a. užstatymo altitidė buvo pusę metro žemesnė. Yra du sprendimo variantai: įgilinimas pastato viduje arba pastatas įgintas kartu su sklypo riba.

KLAUSIMAI

N.Blaževičienė: Siūlote naikinti įvažiavimą iš V.Sladkevičiaus gatvės. Kiek gyventojų naudojasi tuo įvažiavimu?

Š.Kiaunė: Šiame etape naikinti įvažiavimo iš V.Sladkevičiaus gatvės nesiūlom, bet tai didelė kliūtis kiemo vystymui. Kiemu naudojasi kokie 4 butai. Tai principinis urbanistinis klausimas - leisti įvažiuoti į kiemus iš pagrindinių gatvių. Ta pati problema egzistuoja ir Laisvės alėjoje.

A.Kiaunienė: Iš tikrųjų 12 butų naudojasi kiemu.

R.Miliukštis: Kokie projektuojamo pastato plotai? Išvadose buvo parašyta, kad pastatas gali būti vieno aukšto su mansarda, bet ne turi būti. Gal gali būti ir aukštesnis pastatas?

A.Kiaunienė: Tyrimų išvadose parašyta: „statiniai prie Vilniaus gatvės ir sklypo gilumoje gali būti vieno aukšto su mansarda”.

Š.Kiaunė: Ploto numatyta tiek, kiek reikia užsakovui.

G.Janulytė- Bernotienė: Įdomu, kaip namas gyvens dieną ir naktį.

Š.Kiaunė: Marijos radijas - tai radijo stotis ir ofisas, kur dirbs daug savanorių.

G.Janulytė- Bernotienė: Ar kieme vyks viešas gyvenimas?

Š.Kiaunė: Kiemas bus vieša erdvė.

S.Raščiuvienė: Dabar Marijos radijas nuomoja patalpas iš archivyskupijos, bet nuoma nebus pratęsta nuo 2016m. Turime 11 etatinių darbuotojų. 600m2 patalpos - tai minimaliausias įmanomas plotas. Vidiniame kiemelyje vasarą numatome viešą veiklą, apsijungę su katalikiškom organizacijom.

G.Balčytis: Ar tik išvados nulėmė pastato aukštingumą?

Š.Kiaunė: Pastato aukštingumą numėmė poreikis eksponuoti šalia esančio namo frontoną. Dėl to ir kraigą nustūmėme tolyn - kad neustotų.

Pokalbyje su  KPD KTP  buvo siūloma nuimti kolonadą. Tuomet reikėtų fasado plokštumą kokius 2 m traukti gilyn, storėtų konstruktyvas ir stogo lengvumo įspūdis gali išnykti. Yra pristatytas maketo variantas be kolonų.

A.Kančas: Iš ko numatomos kolonos?

Š.Kiaunė: Galėtų būti aptaisytos žalvariu.

R.Gudienė: Ar nesureagavot į pastabą, kad užstatymas buvo iki sklypo ribos?

Š.Kiaunė: Išvadose ir brėžinyje to nėra. Istoriškai šalia stovėjusio namo nėra.

L.Janušaitienė: Ar tai ugniasienė?

Š.Kiaunė: Ne.

A.Steponavičius: Ar bus naudojamas rūsys?

Š.Kiaunė: Tai 6 m. pločio sugriuvęs arkinis rūsys, kuriame numatom įkurti archyvą.

A.Steponavičius: Norima atstatyti vidinę gatvelę - ar bus prakirsta tvora?

Š.Kiaunė: Jau dabar ten yra varteliai - taip ir liks.

L.Janušaitienė: Kaip vyks „Riešuto“ parduotuvės aptarnavimas? Ar jie taip pat įvažiuos į kiemą?

Š.Kiaunė: Taip, taip pat kaip kiemo gyventojai.

J.Kančienė: Kodėl nuspręsta respektuoti būtent 19a. užstatymą?

Š.Kiaunė: Išvadose rašoma: „remiantis 1843-1903m. planais, galima respektuoti buvusį užstatymą dabartinio sklypo pietinėje dalyje, prie Vilniaus gatvės. Siūloma užstatymą formuoti dviem kryptimis: atstatymo galimybė pagal turimą ikonografiją arba griežtai reglamentuoto mastelio ir tūrio aukštos kokybės šiuolaikinis pastatas”;

16 a. čia nieko nebuvo.

V.Šalomskas: Kaip numatoma spręsti parkingą, kai pagal STR jis turi būti nuo pastato atitrauktas 10 m?

Š.Kiaunė: Tai nėra gyvenamasis namas.

G.Janulytė- Bernotienė: Bet gal būt tai bus reikalinga, atsižvelgiant į priešgaisrinius reikalavimus.

V.Šalomskas: Šitas 10 m reikalavimas miesto centre yra iš esmės klaidingas.

V.Merkevičius: Apie tai jau daug kartų diskutuota. Suprantama, kad centre užstatymas yra intensyvus. STR- e yra išlyga, kad šį reikalavimą galima pakeisti miesto tarybos sprendimu. Reikėtų kreiptis į tarybą raštu. Tuo labiau, kad Laisvės alėjoje yra sklypų, kurie užstatyti 100 %.

PASISAKYMAI

V.Adomavičius: Pasiūlymas patiko tuo, kad primena “info box”- medžiagiškumas suponuoja atskirai stovintį objektą. Abejonę kelia lyg tradicinio senamiesčio statinio semantika, jei tai atskirai stovintis pastatas. Buvo kelias projektuoti visiškai modernų tūrį.

Pasiūlytam sprendime abejotina tūrio jungtis su šalia gilyn į senamiestį esančiu pastatu. Nors suprantamas noras išlaikyti senamiesčio užstatymą.

G.Balčytis: Vertinant pastatą kaip kūrinį, manau, kad jis padarytas gerai - subtili architektonika, įdomus sprendimas. Tačiau abejonių kelia Vilniaus gatvės išklotinėje atsiradęs vieno aukšto pastatas, kurio fasadas dirbtinai sumažintas. Taip pat pastatas labai nevykusiai “prilipęs” prie kaimyninio namo. Didžiausia abejonė dėl labai žemo fasado ir jo santykio su aplinkiniais statiniais bei jungties su gretimo namo ugniasiene.  Manyčiau, geriau būtų projektuojamą tūrį atitraukti.

E.Barzdžiukas: Pirmas įspūdis šokiruoja: abiejose Vilniaus gatvės išklotinėse- 2-3 aukštų pastatai. Tokio tipo inkliuzui per didelė anga. Man atrodo, kad sprendimas šiai vietai netinkamas. Gal yra ir kitų būdų eksponuoti gretimo namo frontoną. Be to, abejonių kelia pastato proporcijos.

Estetika intriguojanti, bet ne šioje vietoje.

G.Janulytė- Bernotienė: Projekto paieškos kelias - modenus ženklas senamiestyje – yra geras. Pristatytuose varijantuose - aiškūs, modernūs, apibendrinti tūriai. Abejonių kelia idėjos simbolis - fasadas kaip tvora ir virš jos skrendantis stogas. Kelia abejonių fasadas-tvora, nes pastatas tampa neįvardintas, pasislėpęs. Tokiu atveju vidaus kiemelio funkcijos įvardinimas ir socialinis atvirumas yra labai svarbūs. Siūlyčiau dalį pastato prie gatvės skirti viešai funkcijai - tai padėtų įjungti pastatą į gatvės gyvenimą.

Karnizo linija optiškai per žemai ir trumpose perspektyvose gali būti slegianti. Reikėtų vengti rekreacinės architektūros semantinių ženklų – vis dėlto tai miesto centras.

N.Blaževičienė: Pritariu autoriaus modernios architektūros pasirinkimui dialoge su kontekstu. Vertinant architektūrinę koncepciją, siūlyčiau siekti aiškesnio tūrio vienalytiškumo, ramesnės pirmo aukšto “pasažo’ ritmikos, neakcentuojant karnizinės stogo dalies.

Nulinio lygio įgilinimas galėtų būti buvusio tereno ženklu ir tarnauti pirmo aukšto erdvės išplėtimui.

Vystymui pritariu.

L.Janušaitienė: Tai nėra tiesmukas 19 a. laikotarpio pastato atkūrimas, o moderni ir originali versija, todėl iš esmės pateiktai architektūrinei koncepcijai pritariu.

Svarbiausia, manau, išlaikyti “raudonosios” linijos užstatymą, tinkamą Karališkos karčiamos vakarinio -renesansinio frontono eksponavimą, įvažos rytų pusėje numatymą, 19 a. rūsio išsaugojimą, restauraciją ir eksponavimą (geriau numatyti ne archyvą, o funkciją, kuri leistų eksponuoti lankytojams), gatvelės dangos respektavimą sklypo gilumoje.

Planuojant sklypo užstatymą, reikėtų numatyti privalomus servitutus į gretimus sklypus, kol nėra galimybės patekti iš Vilniaus g.

Kiemo fligelį siūlyčiau pratęsti iki rytinės sklypo ribos.

Pastato išraišką iš Vilniaus g. siūlyčiau numatyti be “fasado-tvoros” įvaizdžio, o labiau abstrahuoti, apibendrinant su stogo ažūru. Vengčiau karnizo įvaizdžio.

Ieškočiau kitokio sprendimo ties ugniasiene vakarų pusėje, esamas – neįtikina.

Kelia įtarimą atvira žaliuojančio vario spalva esamame kontekste - manau,  geriau tiktų  rusvas.

Patalpose 1 aukšte prie gatvės ir vidaus kiemelyje labiau tiktų vieša funkcija, prieinama lankytojams iš gatvės, kurios statusas tai įpareigoja.

A.Kančas: Pasiūlymas iš tikrųjų primena “info box’ą”. Abejonių kelia aukštis - atrodo, kad moderniomis priemonėmis atstatomas istorinis pastatas. Stogas galėtų tapti kabančiu sparnu, o  tūris galėtų tapti vientisu.  Keistos pastato proporcijos.

J.Kančienė: Pirmas įspūdis labai geras - originalus pasiūlymas, ypač efektingas naktį. Vėliau aplanko abejonės - ar jis tinka šiai vietai, ar reikėjo laikytis rekomendacijos - projektuoti 1 aukštą su mansarda. Neaišku, kokio aukščio gali būti mansarda - gal per 3 aukštus. Abejonių kelia proporcijos - dominuojantis stogas primena kluoną. Reikėtų siekti apibendrinto tūrio. Pateikta architektūra artimesnė kurortinei, nei senamiesčiui. Svarbu eksponuoti istorinį frontoną.

V.Merkevičius: Pritariu, kad pastatas turi būti modernus. Proporcija nepriimtina, gatvėje vieno aukšto tūris rėžia akį. Dabar toje vietoje stovi tvora - pastačius namą, mažai kas pasikeis. Karnizas yra labai žemai, vos ne akių lygyje, todėlmanau galėtų būti aukštesnis. Jei vystymas bus tęsiamas ta pačia linkme, siūlyčiau neišryškinti karnizo, tūrį kurti monolitiškesnį, tos pačios medžiagos.

R.Miliukštis: Šioje vietoje jau vyko 2 ar 3 konkursai. Nevertėtų tyrimų ir išvadų su rekomendacijomis traktuoti kaip sąlygų. Sąlygas pateiks KPD KTP. Neverta respektuoti reljefo pažemėjimo prie gatvės.

Manau, kad galimas ir 2 aukštų užstatymas, ypač kiemo statiniuose. Pirmo aukšto ritmika konkuruoja su Karališkos karčiamos frontonu – ją reikėtų “nuraminti”. Kančo pasiūlyta mintis apie stogą - sparną įdomi. Reikėtų pateikti kiemo sutvarkymo sprendinius.

M.Nistelytė: Idėja pateikta profesionaliai, bet jai nepritariu. Siūlau aukštinti pastatą, respektuoti pagrindinį patekimą iš gatvės. Pritariu, kad būtina eksponuoti vakarinį frontoną. Nemanau, kad reikėtų respektuoti 19 a. užstatymą. Siūlyčiau pateikti papildomų variantų kitame svarstyme.

L.Rakevičienė: Manau, moderni stilistika pasirinkta teisingai. Gatvės fasadas taisytinas, kelia abejones proporcijos (sienos ir stogo aukščių santykis). Įdomu būtų pamatyti ieškojimų kelia, kaip tokia proporcija buvo surasta. Gretimo gyvenamojo namo šoninis fasadas (plika ugniasienė) santykyje su nauju pastatu lieka neišspręsta.

A.Ramanauskas: Darbas originalus, drąsus. Įspūdis dejopas. Vilniaus gatvės vertybė yra jos perimetrinis užstatymas, o jį čia suardom. Ar tikrai čia tokia svarbi vieta, kad nutrauktų užstatymą savo žymiai mažesniu tūriu? Tūris ganėtinai vientisas, tuo tarpu aplinkiniuose gausu detalių. Žalia spalva tą kontrastą dar labiau paryškina. Siūlyčiau dėl spalvos dar pasvarstyti.

N.Stanionis: Funkcine prasme pastatas planuojamas uždaras. Reikėtų rasti funkciją, kuri paskatintų praeivį užeiti. Koncepcijai pritariu - galėtų atsirasti išskirtinė architektūra, nebūtinai išpildant visus reikalavimus. Abejonių kelia spalva.

A.Steponavičius: Manau, kad autorius per stipriai sureagavo į išvadas. Akivaizdu, kad vieno aukšto pastatas Vilniaus gatvės išklotinėje netinkamas. Svarbiausia – eksponuoti pritrenkiančio grožio frontoną - visa kita autoriaus valioje. Pastate turėtų atsirasti vieša funkcija - pavyzdžiui knygynėlis, į kurį būtinas įėjimas iš Vilniaus gatvės. Nereikalingas grįžimas į buvusį reljefo lygį.

Siūlyčiau parengti daugiau variantų ir pristatyti KAUETui, paliekant galimybę kooperuotis su kitomis įstaigomis, gal atsirastų kokia nedidelė salytė.

E.Barzdžiukienė: Pritarčiau tiems, kurie pasisakė už aukštesnį, solidesnį pastatą. Plėtra galėtų būti drąsesnė. Pristatyta architektūra simpatiška, primena kurortinę. Medžiagiškumas kelia abejonių.

R.Gudienė: Senamiestyje perimetrinis užstatymas - šventa karvė. Dėl to ir diskutavom apie įgilinimą perimetre. Nematau pabrėžto įėjimo. Man smagu, kad sprendimas drąsus, su nauja medžiaga. Maniau, kad su laiku žalvaris pajuoduos.

Pritariu, kad proporcijų dar reikia ieškoti, siekti labiau apibendrinto tūrio.

V.Merkevičius: Reziumuosiu: visi pritarė, kad pastatas turi būti modernus. Iškilo abejonių dėl aukštingumo - beveik visi siūlė aukštesnį tūrį, ieškoti proprcijų tarp sienos stogo, aukštinti karnizo liniją. Buvo siūlyta suteikti pirmam aukštui ir kiemeliui viešą funkciją, paryškinti patekimą iš gatvės. Pozityvus gretimo namo vakarinio frontono eksponavimas, o jungtį su rytine ugniasiene reikėtų tobulinti.

Siūlome, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir išlaikant pagrindinę idėją, projektinius sprendinius patobulinti ir pristatyti KAUET svarstymui pakartotinai.

NUTARIMAS:

 1.Pateiktus MARIJOS RADIJO PASTATO V.SLADKEVIČIAUS G. 5 KAUNE PROJEKTINIUS PASIŪLYMUS  (Projektuotojas: "Šarūno Kiaunės projektavimo studija", statinio autorius- Šarūnas Kiaunė. Užsakovas- VšĮ "Marjos radijas".) rekomenduoti pristatyti pakartotinai, atsižvelgus į pateiktas pastabas:

1.1-Akivaizdu, kad vieno aukšto pastatas Vilniaus gatvės išklotinėje netinkamas - per žemas. Nevertėtų tyrimų ir išvadų su rekomendacijomis traktuoti kaip sąlygų. (9 ekspertai)

1.2- Karnizo linija optiškai yra per žemai ir trumpose perspektyvose gali būti slegianti. (7 ekspertai).

1.3- Vertinant architektūrinę koncepciją, siūlytume siekti aiškesnio tūrio vienalytiškumo, ramesnės pirmo aukšto fasado ritmikos, neakcentuojant karnizinės stogo dalies. (5 ekspertai)

1.4- Patalpose 1 aukšte prie gatvės ir vidaus kiemelyje labiau tiktų vieša funkcija, prieinama lankytojams iš gatvės, kurios statusas tai įpareigoja  (4 ekspertai)

1.5- Reikėtų ieškoti kitokio sprendimo ties ugniasiene vakarų pusėje, esamas – neįtikina. (4 ekspertai)

1.6- Abejonę kelia istorinio vienaaukščio medinio statinio  tūrio atkūrimas senamiestyje (3 ekspertai)

1.7- Siūlome ieškoti kitų sienos ir stogo proporcijų (3 ekspertai).

1.8- Reikėtų vengti rekreacinės architektūros semantinių ženklų – nes tai yra miesto centras. (2 ekspertai)

1.9- Geriau būtų rūsyje numatyti ne archyvą, o funkciją, kuri leistų eksponuoti jį lankytojams.

Kiemo fligelį siūlyčiau pratęsti iki rytinės sklypo ribos. (L.Janušaitienė)

2. KAUNO AUTOBUSŲ STOTIES SU PREKYBOS CENTRU IR POŽEMINE AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA VYTAUTO PR. 84 KAUNE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. 

        Projektuotojas: UAB “Dviejų grupė”, statinio autorius - Gintaras Balčytis.

        Užsakovas: UAB “Kautros nekilnojamas turtas”

G.Balčytis: Statytojo valdomame sklype projektuojamas Kauno autobusų stoties pastatas su prekybos centru ir požemine parkavimo aikštele. Šalia - “Stumbro” gamykla ir stoties turgus. Norėtųsi matyti šlaitus, bet juos dalinai jau dabar užstoja “Stumbro” tūris, todėl iš Vytauto gatvės šlaitų nesimatys.

Vytauto pr. išklotinė nuo geležinkelio stoties – šokinėjančio aukštingumo. Stoties rajono teritorijoje vyraujaujantys vieno aukšto sandėliai link geležinkelio stoties baigiasi aukštu poliklinikos tūriu, iš kitos pusės - aukštas viešbučio “Ibis” pastatas. Stoties teritorijoje daug menkaverčių pastatų. Didžiausia problema - automobilių parkavimas.

1862m. plane šioje vietoje buvo rėžiniai sklypai, 1936m. - tai jau buvo autobusų stoties teritorija. Nuo to laiko Kauno autobusų stotis mažai pasikeitė. 1940m. sklypas liko didelis ir neužstatytas. Detalusis planas parengtas 2012m. - teritorijos paskirtis išlieka ta pati.

Vadovaujantis detaliuoju planu, projektuojamas pastatas orientuotas į Vytauto prospektą, iš kurio numatytas patekimas į požeminę parkavimo aikštelę (darant tik dešinįjį posūkį), esančia po visu pastatu, kurioje numatomos 190 parkavimo vietų. Pagrindinis įvažiavimas ir išvažiavimas iš parkavimo aikštelės numatomas Girstupio gatvėje. Pagal detalųjį planą sklype numatoma aptarnaujanti vienos krypties eismo

(iš Bažnyčios g. į Vytauto pr.) gatvelė, greta esamo viešbučio “Ibis” pastato. Joje numatomos ir 3 taksi laukimo vietos. Išvažiavimas iš jos į Vytauto pr. galimas tik darant dešinį posūkį.

Į autobusų stoties teritoriją numatytas įvažiavimas iš Bažnyčios g., ties kuria planuojamas dengtas keleivių išlaipinimo peronas. Keleivių įlaipinimo peronas (23-27 aikštelės) numatytas išilgai pastato fasado. Laikinos autobusų parkavimo vietos (iki 17 autobusų) numatomos ties Girstupio gatve. Išvažiavimas iš stoties zonos numatomas tik į Girstupio gatvę. Autobusų stoties siuntų terminalas numatytas prie aptarnaujančios gatvelės Bažnyčios g. zonoje su 7 siuntų pridavimo / keleivių išleidimo vietomis ir smulkių siuntų pridavimo /atsiėmimo (neįšlipant iš automobilio) terminalu.

Prekybos centro aptarnavimui numatyta aptarnavimo zona – kiemas. Aptarnaujančio sunkiojo transporto (atvežimai pagrinde vyks nakties metu) patekimas į teritoriją numatomas per stoties įvažiavimą iš Bažnyčios g.,  išvažiavimas – į Girstupio gatvę. Vidiniame ūkio kieme numatoma RIMI iškrovimo rampa, šiukšlių konteineriai ir pan.

Projektuojamas pastatas numatomas 3 aukštų su rūsiu. Rūsio alt. – 3.30. Pastatas funkciškai skirstomas į dvi dalis – Autobusų stotį ir Prekybos centrą. Iš požeminės parkavimo aiktelės į pirmą aukštą patenkama laiptais, liftu arba judančiu taku. Prekybos paskirties pastato dalis numatoma prie Vytauto prospekto, o Autobusų stotis su keleivių išlaipinimo / įlaipinimo peronais – sklypo gilumoje ties Bažnyčios ir Girstupio gatvėmis. Pagal detaliajame plane nurodytą KPD reikalavimą Vytauto pr. fasade virš šaligatvio erdvės numatyta pastato konsolinė dalis, formuojanti prospekto užstatymo liniją. Po konsoline dalimi numatoma 4 m. aukščio viešoji erdvė su esančiais laiptais į požeminę gatvės perėją ir miesto viešojo transporto stotelė. Čia numatyti ir pagrindiniai patekimai į statinį. Konsolinės pastato dalies, formuojančios gatvės linijos užstatymą, aukštis iki parapeto – iki 13 m. Į Autobusų stotį patenkame pagrindiniu pastato pasažu, apšviestu natūralios šviesos per stogo vitriną. Autobusų stoties salė suplanuota pagal rytinį fasadą, kad turėtų kuo didesnį funkcinį ryšį su peronais. Stoties administracija numatyta 2 ir 3 pastato aukštuose. Autobusų stoties salės aukštis iki parapeto ~12 m. Prekybos centro dalyje numatoma pasažų sistema nuomojamiems nedideliems prekybos plotams aptarnauti.

Autobusų stotys dabar projektuojamos paprastos, funkcionalios. Pasaulyje ir Lietuvoje daug stočių kartu su prekybos centrais: Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje. Manau, kad tai nieko blogo: ir stotys, ir parduotuvės generuoja didelius žmonių srautus. Detaliajame plane numatyta, kad 51 % užims infrastruktūra, 49% - kita paskirtis. Didelė problema - Vytauto ir Bažnyčios gatvės sankryža. Gal būt reikėtų žiedinės sankryžos, kuri išspręstų daug problemų.

Mūsų pastatas atitrauktas nuo užstatymo linijos. Daug problemų sukelia miesto viešojo transporto lėtėjimo juostos įrengimas - yra daug esamų tinklų ir troleibusų atramų. Siūlome Vytauto pr. Eismo linijas šiek tiek pakoreguoti. Dabar turim pusiau legalių stovėjimo vietų, o atsirastų papildoma juosta - taksi ir mikroautobusams. Zona priešais stoties pastatą taptų didesnė ir ją dengtų konsolė. Yra problema su žaliosiomis zonomis - pagal reglamentus turi būti 13% - 2000 m2, dabar yra 500 m2. Mes pasiekiam 600 m2.

DP buvo numatytos žymiai didesnės statybos galimybės, kurių šiandien jau nebereikia. Buvo teorinė galimybė statyti 2-jų aukštų pastatą, bet atkrito. 6m. aukštis galerijoje netiko dėl esamo pastato langų, todėl sumažėjo iki 4m.

Pristatome eilę fasadų variantų.

1-ąją fasadų sprendinių grupę inspiravo aptaki autobusų forma. Lenkto fasado apdaila būtų iš metalo „žvynų“.

2- oje - apšviesta aikštelė po stačiakampe konsole. Apdaila – „patinuotas“ varis.

Prekybos reklamų pagrindiniame fasade atsirasti neturėtų. Galima būtų perono stogą apželdinti, tuo didinant želdinių plotą.

PAGRINDINIAI TECHNINIAI RODIKLIAI:

SKLYPAS

- sklypo plotas - 14608 m2

- sklypo užstatymo plotas - 6667 m2

- sklypo užstatymo tankumas  0,48%

- sklypo užstatymo intensyvumas  0,51%

- Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijosužimamas teritorijos plotas -59,4%

- Komercinės paskirties objektų užimamas teritorijos plotas - 40,6%

- antžeminės parkavimo vietos - 7 vnt.

- požeminės parkavimo vietos - 190 vnt.

- taksi vietos - 3 vnt

- autobusų parkavimo vietos - 17vnt.

- keleivių įlaipinimo / išlaipinimo vietos 23 - 27 vnt.

PASTATAS

- rūsio plotas - 5916 m2

- antžeminės dalies plotas - 7309,04 m2

- bendras plotas - 13 225,04 m2

- pastato tūris:

- rūsio - 19 523 m3

- antžeminės dalies - 58 230 m3

- aukštų skaičius - 3 vnt.

- pastato aukštis (aukščiausia dalis) ~12 m

KLAUSIMAI:

G.Janulytė- Bernotienė: Ar yra parengta transporto schema su patekimais į visas pastato dalis?

G.Balčytis: Keleivis atvyksta arba viešuoju tarnsportu arba mašina, kurią pastato požeminiame parkinge. Eina į vieną iš dvejų pasažų: arba į autobusų stotį, arba į Rimi. Taksi stoja aptarnavimo gatvelėje. Stoties zona nebus atskirta sienomis.

V.Merkevičius: Tai bus vienas svarbiausių transporto mazgų. 600 autobusų per dieną, o parkavimo vietų tik 13. Kur numatoma jų atstova?

L.Skardžiukas: Labai džiugu, kad jau turime projektą, apie kurį galime diskutuoti. Mums svarbiausia - finansinis stabilumas, kad nebūtų problemų dėl investicijų. Stotis kaip objektas tiek lėšų negeneruoja, todėl norim kooperuotis su prekybininkais. Tuo gautume sinerginį efektą. Kitos savivaldybės įmonės gauna europinių lėšų, bet mūsų kapitalas privatus. Todėl finansinis pagrindas – sąjunga su prekybininkai, kitaip stoties negalėtume vystyti.

Didelių autobusų parkavimui numatoma 17 vietų, mažesnių autobusų vietas prie Girstupio gatvelės. Jei neužteks vietos atstovai - siųsim į autobusų parką Šančiuose.

M.Platūkis: Numatoma apie 30 išvykimų per valandą - ši stotis yra didžiausia Lietuvoje.

A.Kiaunienė: Ar ji veiks visą parą?

L.Skardžiukas: Ištisą parą neveiks. Naktį tik du autobusai išleis žmones.

G.Janulytė- Bernotienė: Turėtų būti parengtas integruotas susisiekimo planas, parodantis, kaip vieni transportos interesai kertasi su kitais.

G.Balčytis: Toks brėžinys yra, aš jį atsiųsiu.

L.Skardžiukas: Sudėtinga ta vieta, kai išsukama į Bažnyčios gatvę. 2 val. nakties mašinų srauto nėra.

N.Blaževičienė: Ne vienas keleivis atvyks su taksi. Ar visi tilps aptarnavimo gatvelėje?

G.Balčytis: Čia nereikia 15 mašinų. 7 vietos yra siuntų terminalo vietoje.

M.Platūkis: Taksi funkcija atliekama labai aiškiai - taksi vietų bus pakankamai.

R.Miliukštis: Ar yra numatytas dviračių parkavimas?

G.Balčytis: Taip - požeminiame parkinge. Bet dviračių takai nenagrinėti.

A.Steponavičius: Ar parkingas veiks kiaurą parą? Ar galima bus palikti mašiną nakčiai?

L.Skardžiukas: Taip.

V.Adomavičius: Ar gavote DP de facto, ar dalyvavote jį rengiant?

G.Balčytis: DP rengė „Projektų vystymo grupė“. Mane L.Skardžiukas pakvietė pačiame gale, nes pasirodė, kad stotis per maža. Žodžiu - dalyvavau mažai.

V.Adomavičius: Ar buvo svarstomos stoties vietos galimybės teritorijoje?

L.Skardžiukas: Visaip svarstėm. Aišku, kad pilno įvažiavimo iš Vytauto pr. įrengti neįmanoma.

V.Adomavičius: Kaip bus atvežamos prekės į prekybos centrą?

G.Balčytis: Per autobusų stoties teritoriją prie rampos.

P.Keras: Džiugu, kad procesas vyksta. Svarbu, kad stotis lieka savo vietoje, nors yra sprendinių, kurie nedžiugina. Abejones kelia įvažiavimas iš Vytauto pr. ir ryšys su viešojo transporto stotele. Labai svarbi Vytauto pr. ir Bažnyčios gatvės sankryža - ją reikia spręsti. Taksi gatvelėje tilps. Kelia nerimą kairysis posūkis.

L.Skardžiukas: Blogai, kad Bažnyčios gatvėje parkavimas numatytas abiejose pusėse.

L.Janušaitienė: Ar netrukdys viešojo transporto stotelė, ar nereikia jos iškelti?

L.Skardžiukas: Nereikia jos iškelti.

P.Keras: Šiek tiek neramina, bet reikia analizuoti.

V.Adomavičius: Kaip buvo rastas ploto santykis tarp stoties ir prekybos centro?

L.Skardžiukas: Pradėjom nuo to, kiek mums reikia ploto.

A.Ramanauskas: Ar yra kitokių apdailos pasiūlymų, negu metalas?

G.Balčytis: Betonas.

V.Adomavičius: Ar aišku, kiek žmonių atvažiuoja viešuoju, kiek privačiu transportu?

G.Balčytis : Tyrimų neturim, bet dauguma – viešuoju.

V.Skėrienė: Ar yra galiojantis didžiųjų prekybos centrų spec. planas?

G.Balčytis: DP suderintas - reiškia, kad spec. planą atitinka.

R.Palys: Kur sustoti ir palaukti, atvažiavus privačiu tarnsportu?

G.Balčytis: Nusileidus į požeminį parkingą.

PASISAKYMAI:

A.Steponavičius: Džiaugiuosi, kad stotis liks savo vietoje. Dėl išvažiavimo į Vytauto pr. problemų

nėra, nes šviesoforas prie pėsčiųjų perėjos leidžia autobusams atlikti manevrus. Siūloma sistema stovi ant briaunos - laukimo aikštelė per daug sugrūsta - trūksta 10m.  Siūlyčiau pasukti pasažus 90 laipsnių kampu, paliekant peržiūrą į šlaitus.

Pritariu pasiūlymų vystymui, paliekant santykinį autobusų stoties, ne prekybos, funkcijos dominavimą. Stoties transportinio (keleivių, autobusų, taksi, RIMI klientų ir aptarnavimo transporto) schema tobulintina.

L.Skardžiukas: Bandėm tokį variantą, bet Rimi lieka labai mažai vietos.

A.Ramanauskas: Dabar stotis jau nebe reprezentacinė, o techniška, funkciška, patogi. Dvi atsiradusios struktūros - stotis ir prekybos centras yra viename ilgame horizontaliame tūryje. Norisi vertikalaus ritmo, kuris padėtų atitrūkti nuo prekybos centro įvaizdžio. Trūksta reprezentacijos nuo Bažnyčios gatvės pusės.

Manau, kad siūlytas pirmasis stiklinis fasadų variantas priimtiniausias.

L.Rakevičienė: Norėtųsi aiškesnio planinio ryšio - jungties  nuo Vytauto pr. į vidinį stoties kiemą. Norminius želdynus įrengti ant autobusų stoginių - sveikintinas sprendimas. Reikėtų akcentuoti įėjimą į stotį iš Vytauto pr. – norėtųsi, kad pirmiausia tai būtų stotis, o paskui krautuvė. Įdomu, kaip bus sprendžiami priešgaisriniai apvažiavimai.

Manau, kad iš pasiūlytų fasadų labiau priimtini stačiakampiai, o ne lenkti, nes jie nesutampa su užstatymo linija. Keista naujo tūrio sandūra su esamu stoties pastatu.

M.Nistelytė: Norėtųsi kiek solidesnio fasado medžiagine prasme - skardiniam nepritarčiau. Architektūra turėtų būti kontekstuali laikinosios sostinės estetikai, įėjimas į stotį aiškiai išreikštas, stoties ženklas turėtų  išlikti Vytauto pr. išklotinėje. Reikėtų koreguoti parduotuvės aptarnavimą - keliai kertasi su autobusų. Trūksta srautų detalizacijos. Linkiu patobulinti fasadus. Ar parkingas priklausys parduotuvei, ar stočiai?

L.Skardžiukas: Stovėjimas bus terminuotas ( iki kelių valandų) arba kas turi bilietą.

R.Miliukštis: Trūksta integruotos transporto shemos. Siūlyčiau esamą požeminį praėjimą sujungti su požeminiu parkingu. Negatyvu, kad prie Vytauto pr. naikinami medžiai. Įvažiavimas į požeminį parkingą iš Vytauto pr. nepatogus. Reikėtų labiau išryškinti stoties, o ne Rimi įvaizdį.  Gaila, kad nebuvo recenzentų.

Š.Kiaunė: Pastatui trūksta humanizmo ir žmogaus mastelio. 9 m aukščio prekybos salė per aukšta - užtektų 6 m. Butaforija Kaunui nebūdinga ir netikslinga - konsolės užtektų aikštelei uždengti.

Manau, kad konstruktyvas abiems fasadams: gatvės (Vytauto pr). ir kiemo (Stoties) - turėtų būti bendras.

A.Kiaunienė: Labai klaidina du lygiaverčiai pasažai. Man atrodo, kad pastatas atrodo daugiau kaip prekybos centras, negu stotis. Man patiko architektūrinis pasiūlymas, kur stotelė atsiskiria į dvi puses. Ši idėja pozityvi ir galėtų būti vystoma.

J.Kančienė: Prekybos centras šioje situacijoje yra aiškiai “diktatorius”. Neramu, kad komplikuosis eismas Vytauto pr., neaptogus patekimas į požeminį parkingą, neaiškus patekimas į autobusų stotį.

Iš pasiūlytų fasadų, manau, geriausias ramios betoninės stoginės variantas. Aptakių formų variante keistos sandūros su senąja stotimi. Manau, kad abiems pastato fasadams reikia deramo reprezentatyvumo, nes stočiai paliktas galinis fasadas.  Gaila, kad pagrindinis fasadas asocijuojasi labiau su prekybos centru, negu su stotimi.

A.Kančas: Labai džiugina puiki fasadų architektūra, išskyrus paskutinį variantą.  Gerai, kad išlaikomas užstatymo perimetras.

L.Janušaitienė: Gaila, kad detaliajame plane numatytas pilnas išklotinės užstatymas, pasmerkiant galimybę bent dalį jos atverti į šlaitą, pvz., toje pusėje, kur neužstoja esamas pastatas sklypo gilumoje.

Transporto srautai atrodo komplikuoti, ypač autobusų ir “furų” tarpusavio srautų, autobusų sustojimo vietos ir dešiniojo praplatėjimo, skirto patekimui į požeminį parkingą susikirtimas, autobusų išvažiavimo į Vytauto pr. ir prospektu važiuojančio transporto ties šviesoforu “konfliktas”.

Siūlyčiau, kad darbas būtų privalomai peržvelgtas transporto eksperto ir pateiktos jo išvados bei rekomendacijos.

Nors rodikliai rodo, kad dominuoja autobusų stoties funkcija, tačiau susidaro įspūdis, kad prekybos centras yra didesnis, o autobusų stočiai skirta mažokai vietos, ypač autobusų parkavimui ir ne tik funkciškai, bet ir estetine prasme.

Palaikyčiau R.Miliūkščio pasiūlymą sujungti požeminę perėją su objektu, jei būtų techninė galimybė, bent numatyti kaip etapą ateityje.

Architektūrinė išraiška pirmame varijante (išlenktas ir labai margas), manau visai nepriimtinas šios gatvės /teritorijos kontekste, labiau palaikyčiau “stoginės” tarsi stotelės idėjos versiją, o pirmą aukštą siekčiau paversti labiau peržvelgiamiu, tarsi aliuzija į buvusią atvirą autobusų tarpukario laikotarpio aikštę (tokiu atveju, pvz., pirmame a. liktų kaip “salos” tik laukimo sale, wc ir susisiekimo elementai, administracija, prekybos centras  - antrame a.)

Esamoje schemoje gal tikslinga autobusų laukimo salę iškelti link Vytauto pr. kaireje objekto pusėje, iš dešinės numatyti praėjimo galeriją apjungiančią laukimo salę su prekybos sale.

G.Janulytės- Bernotienės rašytinė nuomonė: “Transporto infrastruktūros derinimas su komercija yra įprastas ir priimtinas. Taip pat priimtina yra komercinio pastato vieta prie Vytauto pr. Kelia abejonių prekybos centro įterpimas tarp visuomeninio transporto srautų ir keleivių įlaipinimo-išlaipinimo perono. Pasažas - stoties keleivių srautai - turėtų būti atviri (be durų) ir veikti ištisą parą.

Būtina aiškiai diferencijuota susisiekimo schema, užtikrinanti visų rūšių transporto naudotojų interesus: parkavimas, privažiavimai, įėjimai, persėdimas iš skirtingų transporto rūšių.

Priimtini tie architektūriniai variantai, kurie formuoja dengtą aikštę prie Vytauto pr. Reikėtų plačiau įvesti šią aikštę į pastato vidų per pasažus, reklamines - informacines vitrinas. Pasažai turėtų būti nepriklausomi.”

N.Blaževičienė: Stoties dalis atrodo santykinai per maža - bendrame kontekste dominuoja prekybinė funkcija. Pasiūlytas sprendimas nepalieka galimybių perspektyvai. Rimi estetika gadina architektūrą.

Naujai formuojama priestočio-pėsčiųjų erdvė kertama dvigubu tarnsporto srautu (parkingu, taksi).

Statinys modenus, estetiškas, bet pernelyg formalus, juo labiau, kad motyvacija - ne funkcinė, bet siekiama formaliu būdu uždaryti erdvę.  Funkcijos yra kelios, tai gal ir tūris neturėtų būti vientisas. Butaforinis fasado sprendimas rodo, kad galėtų rastis iš tūrio išplaukianti forma. Reikėtų ieškoti galimybės atverti tolimesnę  perspektyvą į šlaitus.

E.Barzdžiuko rašytinė nuomonė: “ Autobusų stoties prie Vytauto pr. nebėra. Neaiškus ir komplikuotas patekimas į peronus, aplenkiant prekybos pasažą ar prekybos centrą. Komplikuotas ir nenorminis – mažiau, negu 15m - išvažiavimas iš požeminio parkingo į Vytauto pr. Architektūriniai tūrio ir fasado sprendiniai Vytauto pr. skirti prekybos centrui. “

V.Adomavičius: Abejonių kelia prekybos centro ir stoties santykis. Atrodo, kad tai prekyba su stotimi. Jei stotis jau nebe prestižinė, gal nereikia jos tempti link Vytauto pr. Gal galėtų būti atskirai prekybos centro tūris ir atskirai stoties tūris, stotį paliekant jos vietoje su įvažiavimu iš Bažnyčios gatvės.

Siūlyčiau ieškoti optimalesnių visuomeninio,  aptarnaujančio ir privataus transporto judėjimo schemų.

R.Palys: Gaila, kad autobusų stoties prestižas nunyko. Peronas projekte atrodo kaip daržovių bazė. Neaiškus patekimas į stotį, neišliko  vaizdų į Žaliakalnį- vaizdas chaotiškas. Palaikyčiau Adomavičiaus pasiūlymą diferencijuoti funkcijas į atskirus tūrius su properša per vidurį.

E.Barzdžiukienė: Ačiū už pagalbą, nagrinėjant autobusų stoties projektą. Pritarčiau tiems, kurie buvo prieš funkcijų maišymą- tai nėra humaniška. Autobusų stoties ženklas Vytauto pr. neišreikštas.

Manyčiau, naktį turėtų būti palikta galimybė kiaurai pereiti. Pozityvus pasiūlymas sujungti esamą požeminę perėją su projektuojamu požeminiu parkingu.

V.Merkevičius: Stoties kaip ženklo nebeliko, ji tapo panaši į prekybos centrą. Galima būtų tobulinti pastatą ir ženklais informuoti, kad autobusų stotis yra Rimi parduotuvės kieme.Funkciškai autobusų stotis turėtų turėti betarpišką ryšį su Vytauto pr.

Jonas Zagorskas Kauno autobusų stočiai buvo radęs 3 ar 4 vietas. Geriausia jų - prie geležinkelio stoties vietoje varganų daugiabučių. Tai būtų puikus transportinis mazgas: dvi stotys ir prieplauka.  Gal perspektyvoje į tai bus atsižvelgta.

Kautros vadovai sako, kad autobusus suvaldys. Jei autobusai atstovai važinės į Šančius, tai į abi puses susidarys 6 km. Per 30 dienų – 180km. Vienas reisas Kaunas-Biržai. Todėl nėra garantijos, kad  tas scenarijus suveiks.

Kelia abejonių įvaža ir išvaža iš požeminio parkingo. Tai labai sudėtinga vieta - gal į požeminį parkingą geriau leistis toliau - iš gatvelės, sudarant palaukimo zoną.

Gerai būtų sujungti požeminę perėją su parkingu, išėjimą iš perėjos įrengti pastato viduje, tam sukuriant tamburinę erdvę, kurioje galėtų būti ir keleivių laukiančių miesto transporto erdvė

Apibendrinant - pasisakymuose būta skirtingų nuomonių, išsakyta įvairių pastabų: ypač dėl būtinybės stotį reprezentuoti, dėl diferencijuotos judėjimo schemos reikalingumo, dėl neaiškaus patekimo į stotį ir dėl komplikuoto įvažiavimo ir išvažiavimo iš parkingo. Kadangi „Kautra“ turi stoties vystymo viziją, jos veikimo scenarijų, tikėkimės, kas autobusų stotis sėkmingai funkcionuos drauge su prekybos centru. Kadangi ekspertų pasisakymuose nebuvo kategoriško „prieš“, manau, autorių kolektyvas, gali vystyti projektą, atsižvelgdamas į išsakytas pastabas.

G.Balčytis: Beja, nors buvo išsakytos pastabos dėl užstatymo zonos, bet yra suderintas DP, todėl užstatymo vietos keisti jau nebegalime.

NUTARIMAS:

2.Apsvarsčius KAUNO AUTOBUSŲ STOTIES SU PREKYBOS CENTRU IR POŽEMINE AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA VYTAUTO PR. 84 KAUNE PROJEKTINIUS  PASIŪLYMUS

(Projektuotojas: UAB “Dviejų grupė”, statinio autorius Gintaras Balčytis. Užsakovas: UAB “Kautros nekilnojamas turtas”) rekomenduoti tolesniame darbe atsižvelgti į pareikštas pastabas:

 2.1-Transporto srautų sprendimas komplikuotas, ypač įvažiavimas ir išvažiavimas iš požeminio parkingo, autobusų ir krovininių mašinų, aptarnaujančių prekybos centrą, kelių susikirtimas.  Siūlome ieškoti optimalesnių sprendinių (9 ekspertai).

2.2- Reikėtų akcentuoti įėjimą į autobusį stotį iš Vytauto pr. – norėtųsi, kad pirmiausia pastatas būtų suvokiamas kaip stotis, o tik paskui prekybos centras. Reikėtų labiau išryškinti stoties pastato įvaizdį. (8 ekspertai)

2.3 -Manome, kad būtinas betarpiškas autobusų stoties ryšys su Vytauto pr. (5 ekspertai).

2.4- Abiems pastato fasadams reikia deramo reprezentatyvumo, nes stočiai paliktas galinis „kiemo“ fasadas. Pastato konstrukcijos galėtų būti bendros, apjungiančios abi pastato dalis. (3 ekspertai)

2.5 - Būtina aiškiai diferencijuota susisiekimo schema, užtikrinanti visų rūšių transporto naudotojų interesus: privažiavimai, parkavimai, įėjimai, persėdimas iš skirtingų transporto rūšių. (3 ekspertai)

2.6 - Reikėtų ieškoti galimybės atverti vaizdus į Žaliakalnio šlaitus. (3 ekspertai)

2.7- Siūlytume  esamą požeminį praėjimą sujungti su požeminiu parkingu. (3 ekspertai)

2.8- Iš pasiūlytų fasadų labiau priimtini stačiakampiai, o ne lenkti, nes jie labiau fiksuoja užstatymo liniją. (3 ekspertai).

2.9- Labiau priimtina “stoginės” tarsi stotelės idėjos versija (2 ekspertai)

2.10- Reikėtų plačiau įvesti gatvės erdvę į pastato vidų per pasažus, reklamines - informacines vitrinas (2 ekspertai)

2.11 - Galėtų būti atskirai projektuojamas prekybos centro tūris ir atskirai stoties tūris su properša per vidurį (2 ekspertai)

2.12- Pasažas - stoties keleivių srautai - turėtų būti atviri (be durų) ir veikti ištisą parą. (G.Janulytė- Bernotienė)

2.13- Norėtųsi vertikalaus gatvės fasado dalinimo ritmo, kuris padėtų atitrūkti nuo prekybos centro įvaizdžio (A.Ramanauskas)

V.Merkevičius

J.Merkevičienė