KAUET: daugiabučių gyvenamųjų namų Krėvos g. 4, Kaune, projektą dar reiks tobulinti 10
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio
Daugiabučių gyvenamųjų namų Krėvos g. 4, Kaune, statybos projektas
Projektuotojas: G.Sabaliauskas, S.Kėblienė, A.Ražinskienė (UAB „City Projects“).
Statytojas: UAB „Realinija“. Recenzentas: Loreta Janušaitienė.
Įvykusio 2016-05-11 Kauno architektų namuose,
Protokolas Nr. 130
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: Gražvydas Sabaliauskas, Sigita Kėblienė, Agnė Ražinskienė.
KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Gražina Janulytė-Bernotienė, Loreta Janušaitienė, Asta Kiaunienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Meilė Nistelytė, Lolita Rakevičienė, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Antanas Tarnauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
Miesto tarybos narė Jurgita Kupčinskienė, KPD Kauno TP vyr. specialistė Vilija Skėrienė, UAB „Realinija“ atstovas Kęstutis Graužinis, žurnalistė Indrė Sesartė („Verslo žinios“), architektai: Edita Pavalkienė, Linas Tuleikis.
Posėdžio pirmininkas: Gražina Janulytė-Bernotienė
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ KRĖVOS G. 4, KAUNE, STATYBOS PROJEKTAS
Projektuotojas: G.Sabaliauskas, S.Kėblienė, A.Ražinskienė (UAB „City Projects“). Statytojas: UAB „Realinija“. Recenzentas: Loreta Janušaitienė.
A.Ražinskienė: Su šiuo projektu dirbame nebe pirmi metai. Statinių architektai keitėsi. Dabar projekto vadovė – Sigita Kėblienė, architektas Gražvydas Sabaliauskas. Projektas rengiamas, remiantis patvirtintu Detaliuoju planu (DP). Norime jums pristatyti projektą, išgirsti rekomendacijas.
S.Kėblienė: Projektuodami vadovavomės Kauno bendruoju planu, kultūros paveldo išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, NKPA specialistės Nijolės Steponaitytės 2015 m. parengtomis išvadomis.
Daugiabučius planuojama statyti Kauno Naujamiesčio teritorijoje, kuri unikali tarpukario architektūros pavyzdžiais, miesto vilos užstatymo morfotipu, saugotinas gamtinis elementas- reljefas.
Mūsų sklypą veikia du morfotipai: miesto vilų ir perimetrinio užstatymo. Tai padiktavo pastatų išdėstymą ir suskaidymą. Sklype numatoma statyti 7 daugiabučius namus su jiems priklausančiais požeminiais garažais. Statyba numatoma 3 etapais. Gyvenamųjų namų aukštis – nuo 3 + mansarda iki 5+ mansarda. Maksimalus projektuojamų pastatų aukštis iki kraigo – 21,5 m, minimalus – 16 m. 3 aukštų su mansarda pastatai projektuojami prie Krėvos gatvės, formuojant atskirus nedidelius tūrius, artimus Naujamiesčio užstatymo tipui. Prie Totorių gatvės ir šiaurinio įvažiavimo projektuojami 4 aukštų su mansarda tūriai. Du daugiabučiai 5 aukštų su mansarda projektuojami vakarinėje dalyje, sklypo gilumoje.
Įėjimai formuojami nuo Totorių ir Krėvos gatvių.
Po visu sklypu formuojamas požeminis parkingas, dalinamas į 3 etapus. Bendras požeminio aukšto plotas – 7913 m2, automobilių skaičius – 236 vnt. Į sklypą iš Krėvos gatvės formuojami du įvažiavimai, iš kurių vienas – į požeminę stovėjimo aikštelę, kitas skirtas gaisrinei mašinai. Iš Totorių gatvės numatomas vienas įvažiavimas.
Bendras projektuojamų pastatų plotas – 14 256 m2.
Projektuojamų butų skaičius – 192.
Užstatymo tankumas – 34,2 %
Intensyvumas – 1,8
Sklypo plotas – 10988m2.
Detaliajame plane sklypo paskirtis buvo gyvenamoji-komercinė, mes komercijos atsisakėme.
Po ilgų ieškojimų priėjome prie konkrečių sprendinių. Buvo aktyviai bendradarbiaujama su KVADu.
Mūsų tikslas buvo suformuoti tinkamą intensyvumą, atsižvelgiant į teritorijos ypatybes, buvusią gamyklinę teritoriją paversti patrauklia gyvenama.
Esamus saugomus akcentus įkomponavom į kompleksą.
Kvartalas prisišlieja prie Vytauto pr., kur užstatymas stambesnis. Visas sklypas suformuotas dviem lygiais.
G.Sabaliauskas: Smulkesnis užstatymas formuojamas palei Krėvos gatvę, gilyn į kvartalą stambėja ir aukštėja. Kiemas terasuojamas 2 lygiais. Kiekviena nuovaža aptarnauja 2 stovėjimo aikšteles, kiekviena laiptinė nusileidžia į stovėjimo aikštelę.
Projektuojam tik 2-5 kambarių butus su balkonais. Viršutiniai butai turi tersasas ant stogo. Įėjimai būdingi šitai aplinkai. Aukštutinė pastatų dalis prigesinta – atitraukta nuo gatvės, antrame plane.
Siekėm fasadų dinamikos, skirtingo charakterio, kitokios langų grafikos.
S.Kėblienė: Po ilgų ieškojimų priėjome prie perimetrinio užstatymo. Dėl insoliacijos kampų užstatymą formuojam tvora ir želdynų juosta, nesant galimybės projektuoti pastatą.
Stikliniai intarpai numatyti siekiant susmulkinti tūrius.
L.Janušaitienė: Norėčiau išgirsti Nijolės Steponaitytės išvadas.
G.Sabaliauskas: Krėvos gatvės erdvė, vartai ir kolonos gali turėti vertingų požymių. Nė vienas elementas nėra įtrauktas į vertybių registrą. Juos visus išeksponavom.
Išvados: įvertinti, kad tai buvusi pramonės teritorija, praradusi kultūrinę vertę. Ją atkurti nėra tikslinga. Pastatą galima rekonstruoti ir eksponuoti.
L.Janušaitienė: Norėčiau sužinoti, kokios medžiagos bus naudojamos?
S.Kėblienė: Tinkas ir skarda.
L.Janušaitienė: Naujasis užstatymas patenka į miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, Kaune teritoriją, kvartalą Nr. 185.
1. Pastatų išdėstymas situacijos plane pateiktas be aplinkinio konteksto kvartale.
Sunku objektyviai įvertinti, ar jis logiškas, ar kontekstualus jų atžvilgiu.
Peržvelgiau buvusią situaciją tarpukario plane. 1937 m. čia matyti aplinkiniai kvartalai su smulkiau sudalintais sklypais, skirtais viloms arba nedidelės apimties daugiabučiams, tuo tarpu projektuojamas sklypas ilgą laiką buvo sudalintas į 2 didelius segmentus, greta stovi buvęs fabrikas, kuris iš Vytauto prospekto turi charakteringą 1 aukšto fasadą ir driekiasi V-R kryptimi per kvartalą, greta – išraiškingų formų tarpukario pastatas, turintis savo nustatytas sklypo ribas. (Išskirtinis Art Deco ornamentikos pavyzdys – namas Vytauto pr. 58., archit. J. Peras, 1928 m. Šviesaus kolorito išlenktame fasade išryškėja tamsūs elementai – bareljefai menčių viršūnėse, skulptūrėlės, prieangio kolonėlės su augaliniais kapiteliais. Art Deco ornamentikos galime pastebėti namų S. Daukanto g. 14 ir A. Mickevičiaus g. 17 fasaduose, kuriuose matomi dekoratyvinių kaukių, spindulių, zigzagų ornamentai. Aut. Julija Laurinaitytė)
LA3 namas išsiskiria „nyderlandiška“ fasado estetika (4A), centrine laiptine, puošta liaunų arkų piešiniu, puoštas tradicinėmis tulpelėmis. Namas priklausė daktarams V.Lašui, P. Kalvaitytei.
Rytineje dalyje – vilos, puoštos S.Kudoko rankai būdingais smulkiais reljefinio dekoro elementais – 2–3 a.
Pietinėje dalyje – Senosios kapinės (buv. Karmelitų kapinės, suplanuotos 1847 m. kartu su Naujamiesčiu), mečetė (V.Michnevičius, Ad. Netyksta). Sklypai skirti laidojimui, tačiau nedrausta statyti maldos namų.
1925 m. sklypo dalį ties Vytauto pr. / Bažnyčios g. sankryža miestas atskyrė rusų gimmazijai „Mokslas ir šviesa“ (Al.Gordevičius, 2a, su neorusiško stiliaus dekoru).
2. Pastatų aukštingumas svyruoja nuo 3+m iki 5+m.
Įvažiavimai numatyti iš Totorių g. ir iš ŠR kampo Krėvos g. į požeminius garažus.
3. Naujas užstatymas: prie Vytauto pr. – 5a+m, prie Totorių g. – 4a+m, prie Krėvos g. – 3a+m, neviršija detaliojo plano reglamento, tačiau tai nereiškia, jog architektas privalo siekti maksimumo, neatsižvelgdamas į charakteringą aplinkinį apstatymą.
4. Aukštingumas viršija vertingųjų savybių aukštingumą, nurodytą Naujamiesčio akte:
- perimetrinio užstatymo fragmentai XX a. I p. 1–4 a. pastatais pagal Apynių, Girstupio, Karo Ligoninės, Kaunakiemio, Šiaulių g., Vytauto pr., Laisvės al. kvartaluose Nr. 185 (28), 196 (44), 197 (38), 199 (37) (1–4 a. pastatų min. aukštingumas iki karnizo 4 m, iki kraigo 7,5 m, maks. aukštingumas iki karnizo 12,5 m, iki kraigo 17,5 m;
- miesto vilos užstatymas XX a. I p. 1–3 a. pastatais kvartaluose 1–3 a. pastatų min. aukštingumas iki karnizo 5 m, iki kraigo 6,5 m, maks. aukštingumas iki karnizo 12 m, iki kraigo 15 m;
Pvz.: Krėvos g. pusėje:
a) žemiausioji dalis +10,15m
- anstato (mansardos karnizo) +13,36m
- kraigo +16,71m
b) 4A pastatų:
- žemiausioji dalis +14,2m
- kraigo +20,05m
c) 5A pastatų:
- žemiausioji dalis +16,2m
- kraigo +24,5m
d) palyginimui, esami tik prie Vytauto pr:
3–4 aukštų pastatai:
- žemiausia dalis +12,29
- auksčiausia kraigo dalis +18–19m.
5. Nebūdingas atitraukimas nuo gatvės užstatymo kampuose.
6. Pastatų tūrius mažinti, skaidyti vertikaliai (tokia pastaba yra ir specialiuosiuose paveldosauginiuose reikalavimuose, išduotuose KPD).
7. Nenaudoti tipinių pasikartojančių elementų.
8. Mažiau spalvų, artimesnių medžiagų Naujamiesčiui.
9. Šalia yra mečetė, Kauno senosios kapinės, mokykla – visi pastatai tik 3 aukštų.
10. Naujas užstatymas – nekontekstualus, tūriai grubūs, neproporcingi anstatai, įvardinti mansardomis, kurių karnizo aukštis – apie 2,0 m. Anstatų masė vientisa, be pražvalgų. Architektūrinė stilistika beveidė, netgi senstelėjusi.
12. Nesubtili naujo užstatymo reakcija į R, PR kampą, kur užstatymas vilomis ypač nužemėja (2–3a). Pietinė kraštinė užstatyta 4a+m vientisu tūriu, kai greta – Kauno Senosios kapinės, 3 aukštų mokykla, mečetė.
(Pvz., kaip Karigės komplekse, kur viena kraštinė ypač reaguoja į mažaaukštę statybą terasomis ir nužemintomis dalimis, subtilesne apdaila).
KLAUSIMAI
R.Miliukštis: Ar vadovavotės 2014 m. nustatytomis vertingosionis savybėmis?
S.Kėblienė: Negaliu atsakyti.
R.Miliukštis: Ar projektuodami turėjote KVAD sąlygas ar gavote tik šiemet?
S.Kėblienė: Tik šiemet.
R.Miliukštis: Ar N.Steponaitytė buvo pateikusi aplinkos analizę?
G.Sabaliauskas: Nebuvo.
R.Miliukštis: Kada buvo patvirtintas DP?
S.Kėblienė: Atrodo, 2015 m. pabaigoje.
E.Barzdžiukas: Ar jūs rengėte DP?
S.Kėblienė: Ne.
E.Barzdžiukas: Kas gali pakomentuoti DP? Kur užstatymo zona?
G.Sabaliauskas: Užstatymo zona – beveik visas sklypas. DP buvo rengtas kartu su projektiniais pasiūlymais.
S.Kėblienė: Skirtingoms zonoms užduoti skirtingi režimai. Didžiausiai daliai – iki 21m.
G.Janulytė- Bernotienė: Ar šiandien prasminga diskutuoti apie patvirtintą dokumentą? Svarbu tai, ar jo laikomasi, ar ne. Yra ir bendrasis planas, ir vertingųjų savybių aktas.
L.Janušaitienė: Autoriai juk nebūtinai turi siekti didžiausio Bendrojo plano (BP) numatyto aukštingumo.
N.Blaževičienė: Jei šis kampas buvo nurodytas užstatyti – kodėl jo neužstatot?
G.Sabaliauskas: Pagal insoliaciją šioje vietoje galimas tik 5 m aukščio užstatymas, todėl pasirinkome tvorą. Turime variantą, iš kurio matosi, kad toks žemas šio kampo užstatymas dar labiau disonuoja su aplinkiniu užstatymu.
E.Barzdžiukas: Kaip gyventojai patenka į savo namus iš Vytauto pr.?
G.Sabaliauskas: Iš Totorių arba Krėvos gatvių.
V.Merkevičius: Ar sprendėte gaisrinės saugos klausimus?
G.Sabaliauskas: Šiuo klausimu jau įdėtas didelis įdirbis.
V.Merkevičius: Ar įleisite gaisrines mašinas į kiemą?
G.Sabaliauskas: Taip.
A.Kiaunienė: Jei DP leidžia statyti pastatus visame sklype, kodėl statote palei gatves?
G.Sabaliauskas: Kad langai neatsidurtų prieš langus.
L.Janušaitienė: Ar pasirinktas aukštingumas yra jūsų prioritetas, ar užsakovo?
G.Sabaliauskas: Aukštingumą prie Krėvos gatvės nusakė pikti būsimi kaimynai, stambesnius tūrius statėme prie gatvių.
PASISAKYMAI
E.Barzdžiukas: Gaila, kad darbas pristatytas ne detaliojo plano lygmenyje. Maketui visiškai pritarčiau, bet pjūviuose viskas atrodo kitaip – su požeminiu aukštu iš viso priskaičiavau 8 aukštus. Didieji tūriai bus aukštesni už profsąjungų rūmus. Reikėtų projektuoti tūrius su prašvietimu į šlaitus, normaliai užstatyti kampus. Architektūra turėtų būti ne tipinė, pastatai individualesni.
Išvada: tūriai esamoje aplinkoje per stambūs, aukštingumas per didelis, diskutuotinas pats užstatymo principas.
N.Blaževičienė: Nors kvartalas projektuojamas urbanizuotame kontekste, pateikiamas tik vienas sklypo užstatymo variantas be aiškiai išreikštos urbanistinės idėjos. Siūloma architektūra asocijuoja su tipinių gyvenamųjų rajonų renovuojamais sprendiniais. Šioje Naujamiesčio teritorijoje tokia estetika nepriimtina. Kvartalas ypatingoje vietoje ir unikaliame kontekste yra vertas geros kokybiškos architektūros, kuri ir verslo prasme turės savo kainą.
Linkiu sėkmės autoriams, kūrybiškai įvertinant pastabas ir pasinaudojant galimybe sukurti kokybišką urbanizmą ir architektūrą.
J.Kančienės rašytinė nuomonė: „Pirmiausia į akis krenta labai neįdomi, šabloniška architektūra, primenanti sovietmečio mikrorajonus. Aiškinamajame rašte teigiama, esą fasadų langų ritmika ir tūrių skaidymas maksimaliai priartintas prie esamos aplinkos pastatų masteliškumo. Vengiama monotonijos, disonanso, siekiama „nenustelbti“ esamo Krėvos g. išklotinės charakterio. Matau priešingą rezultatą, nei deklaruojama žodžiais. Kiekvienam teiginiui prieštarauja projekte pateikti vaizdai.
Nesuprantu, apie kokią naują trasą tarp Ramybės parko ir „Stumbro“ čia kalbama. Ar ji eitų per parką? Parkas – buv. kapinės turi istoriškai susiklosčiusią ir saugotiną takų sistemą, jokios naujos gatvės – nei pėsčiųjų, nei „žaliosios jungtys“ čia atsirasti negali.
Krėvos gatvelė labai siaurutė, tad prie jos kraštinės statomų keturaukščių masyvai ją visai užgožtų. Siūlymams nepritariu.“
A.Kiaunienė: Pagrindinis trūkumas – urbanizmas. Trūksta užstatymo koncepcijos. Prie Krėvos gatvės, užpildžius kampus, tilpų ne 3, o 4 tūriai. Manau, užstatymą reikėtų tankinti, taip kiemai taptų jaukesni. Kampinis užstatymas būtinas. Tai viena prestižiškiausių vietų Kaune, todėl architektūrai keliami ypatingi reikalavimai, o pateiktų pasiūlymų kokybė nuvilia, disonuoja su aplinkiniu užstatymu. Kadangi DP leidžia įvairias užstatymo kombinacijas, reikėtų ieškoti tiek urbanistinio, tiek architektūrinio sprendimo.
Siūlyčiau projektą pristatyti pakartotinai.
V.Kuliešius: Siūlau atsisakyti tipinių modulių taikymo. Pastatai galėtų būti skirtingos išraiškos –tada kvartalo architektūrinis sprendimas būtų kontekstualus – esami aplinkiniai pastatai skirtingi, bet dera tarpusavyje.
Siūloma estetika pasenusi. Atsižvelgiant į Vienos memorandumo nuostatas, nauja architektūra istorinėje aplinkoje turi atspindėti savo laikmetį. Sektinu pavyzdžiu galėtų būti Rotermanni kvartalas Taline.
Komforto lygis siūlomame kvartale neatitinka vietos mieste svarbos, stambūs tūriai formuoja didžiules šešėlines zonas.
V.Merkevičius: Neabejotinai turi būti formuojamas kampinis užstatymas. Galima būtų nupirkti butą kitoje gatvės pusėje, dėl kurio insoliacijos neprojektuojamas kampinis užstatymas. Kvartalo užstatymas mechaniškas, užstatyta praktiškai 2 tipų pastatais. Intensyvumas per didelis – nereikėtų taip pataikauti užsakovo norams. Geriau mažiau, bet geresnės gyvenimo kokybės.
Apie pastatų architektūrinę išraišką kalbėti anksti. Siūlyčiau paieškoti naujų užstatymo variantų, pagalvoti apie kvartalo siluetą.
R.Miliukštis: Nėra išsamios aplinkos analizės. Neįvertintos 2014 m. nustatytos Naujamiesčio vertingosios savybės ir reikalavimai. Ten buvo numatytas maksimalus aukštingumas iki karnizo - 12,5m, iki kraigo – 17,5m. Detalusis planas parengtas, nepaisant kitų galiojančių dokumentų.
Kartoti Senųjų kapinių (ne Ramybės parko) takų konfigūraciją – klaidingas sprendimas.
Šalia pandusų reikėtų projektuoti ir pėsčiųjų praėjimus.
Urbanistinis sprendimas nehumaniškas – primena sovietmečio naujųjų kvartalų išplanavimą.
Reikia labiau įvertinti tarpukario modernistinį greta esantį užstatymą, kuriam suteiktas EPŽ. Šioje teritorijoje reikėtų atsakingiau projektuoti.
M.Nistelytė: Pateiktas kvartalo Krėvos g. projektas parengtas, nesivadovaujant šiai Naujamiesčio teritorijai keliamais urbanistiniais, paveldosauginiais ir architektūriniais reikalavimais. Urbanistiniu požiūriu kvartale pastatai išdėstyti taip, lyg tai yra laisva teritorija miesto pakraštyje. Sprendiniuose nematyti semantinio ryšio su esamu užstatymu ir istoriniu kontekstu, nepateikta sprendinių paieškos raida, o projekto autoriai savo pristatymu neįtikino sprendinių brandumu. Akivaizdu, kad verslo plano pagrindiniu vardikliu priimtas maksimalus gyvenamojo ploto kiekis, leistinas konkretaus ploto sklype, nepateisina ne tik urbanistinių ir architektūrinių lūkesčių, bet ir neatitinka prabangių būstų aplinkai keliamų reikalavimų.
Siūlyčiau keisti verslo planą ir svarstyti galimybę sklypą skaidyti į keletą sklypų, formuoti fiksuotus kiemus prie pastatų, tuo siekiant butų patrauklumo, iškirtinumo ir socialinio vientisumo (visų butų sąlygos sąlyginai vienodos), ko projekte nebuvo pasiekta. Nepritarčiau miesto vilų kvartalo vystymo krypčiai, nes tai yra Kauno centras. Pritarčiau kvartalo vystymui Vytauto pr. ir Laisvės al. užsatatymo linkme. Siūlyčiau atsisakyti visų pastatų vienodos architektūrinės išraiškos (pakviesti keletą architektų atskiriems pastatams) ir atsisakyti patrauktų nuo parapetų dviaukščių mansardų, nes tai visai nebūdinga Naujamiesčiui. Be to, pastatų išdėstymas kelia abejonių ir dėl kvartalo pastatų statybos eiliškumo, galimybės pastatus eksploatuoti savarankiškai, jei ne visi pastatai bus statomi vienu metu arba pirmi pastatyti pastatai bus komerciškai nepatrauklūs ir statybos būtų nutrauktos.
Prastas kampų sprendimas irgi minusas.
Didžiausia problema – socialinis netolygumas, kuris atsiras privačių gyvenamųjų namų kvartale pastačius daugiabučių kvartalą. Siūlau pergalvoti programą. Pateikta architektūra nuobodi, atgyvenusi.
Projektui nepritariu ir apgailestausiu, jei UAB „Realinija“ sieks įgyvendinti šį projektą nepakeistą.
L.Rakevičienė: Gaila, kad PP rengimas prasidėjo nuo derinimo su KPD, o ne su KAUET.
Perimetrinis užstatymas vakarinėje sklypo dalyje būdingas pastatams prie gatvės – šioje dalyje jos nėra, todėl toks užstatymas atrodo neargumentuotas.
Architektūra būdinga tarybinių laikų daugiabučių kvartalų projektavimo principams – tas pats tipinio pastato dėliojimas teritorijoje. Tokio tipo architektūra galėtų atsirasti naujuose Kauno daugiabučių rajonuose.
Šis sklypas yra unikalus savo dislokacija, todėl architektūra turi būti aukštos kokybės.
Mansardos atitraukimas nebūdingas Naujamiesčiui.
Sveikintina požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
A.Ramanauskas: Trūksta autorių pozicijos – formaliai vadovaujamasi įvairiais reglamentais.
Neaiški užstatymo koncepcija. Jei orientuojamasi į kaimyninį vilų kvartalą, tą reikėtų parodyti. Neišspręstas kvartalo kampų užstatymas.
Pastatų architektūrai miesto centre turi būti keliami žymiai aukštesni kokybės reikalavimai. Čia to nėra.
Nepritariu tipiniams sprendimams.
Pateiktiems pasiūlymams nepritariu.
N.Stanionis: Pritariu kolegoms. Reikėtų tobulinti užstatymo schemą, kuri turėtų būti raiškesnė. Ir užstatymo struktūra, ir architektūros sprendiniai turėtų būti tobulinami, norint pasiekti norimą rezultatą. Pastatai turėtų būti skirtingos architektūros.
A.Steponavičius: 1. Detalusis planas pakeistas – atsisakyta komercijos. Tuomet turėtų mažėti užstatymo intensyvumas ir tankumas. Didmiesčiams rekomenduojamas tankumas – 150 gyv./ha. Projekte siūlomas – 700 gyv./ha.
2. Architektūriniai sprendiniai kai kur neatitinka aiškinamojo rašto teiginių:
- žaliųjų plotų jungtis nepristatyta;
- pastatų aukštingumas neatitinka deklaruojamų 3 ir 5 aukštų;
- atsiras insoliacijos problemų;
- netinkamas architektūros morfologijos, charakteringos Kauno Naujamiesčiui traktavimas;
- vieno ypo kvartalų miesto centre neturėtų būti. Turiu omenyje pasikartojančios architektūros blokus.
A.Tarnauskas: Tokio masto projektas miesto centre nebuvo rengtas kokius 20 metų. Sprendiniai neįtikino. Reikia kūrybiško variantinio projektavimo.
V.Skėrienė: Šis sklypas traktuojamas kaip urbanistiškai nevertingas. DP buvo pateiktas su vizualizacijomis, nuo to laiko projektas nepasikeitė. Reikėtų atkreipti dėmesį į vertinimo akto apibrėžimus. Mes negalime reikalauti net architektūrinio vientisumo. Esami sklype pastatai traktuojami kaip griaunami.
Autoriams linkėčiau ieškoti užstatymo koncepcijos.
G.Janulytė-Bernotienė: Galima suprasti, kad KVAD leidžia kurti šiuolaikišką kontekstualią architektūrą.
L.Tuleikis: Medžiaga pateikta nekorektiškai – parametruose yra meluojama. Už tai architektai gali netekti atestatų.
Man labai gaila, kad išnyks carinis pastatas su lietomis kolonomis.
Mes su studentais nagrinėjome šį kvartalą – Žaliakalnio šlaite ant Kęstučio gatvės ašies galimi įvairūs akcentai.
Nebent užsakovas labai kontroliuoja sprendinius.
G.Janulytė-Bernotienė: Vienbalsiai pasisakyta, kad su urbanizmu projekte prastai. Detaliajame plane nėra urbanistinės vizijos, todėl visi padariniai kliūva architektams. Reikia pradėti nuo urbanizmo, nes pateiktas sprendimas neatitinka vietos dvasios. Vieta turi daug daugiau verslo galimybių, aukštas dominuojantis pastatas gali tapti ženklu. Vilų kvartalo morfotipas yra tik sumažintas stambusis tūris. Reikėtų akcentuoti sprendinių individualumą. Siūlyčiau pateikti idėjas eskiziniame variante, mažiau išbaigtas.
Tokioje svarbioje vietoje neturėtų būti tokių totalių projektų. Negalima neįvardinti architektų. Architekto kaip kūrėjo ambicijų nebuvimas autoriams kenkia.
Siūlome mažinti intensyvumo bei tankumo rodiklius, bet aukšta dominantė gali viską pakeisti.
Reikėtų siekti žaliųjų jungčių per Krėvos gatvelę. Ieškoti daugiau sudedamųjų dalių, kurios suteiktų kvartalui komercinę sėkmę.
NUTARIMAS
Peržiūrėję DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ KRĖVOS G. 4, KAUNE, STATYBOS PROJEKTINIUS PASIŪLYMUS (Projektuotojas: G.Sabaliauskas, S.Kėblienė, A.Ražinskienė (UAB „City Projects“).
Statytojas: UAB „Realinija“), siūlome tolimesniame darbe atsižvelgti į pareikštas pastabas:
1.1- Urbanistinis sprendimas nehumaniškas – primena sovietmečio naujųjų kvartalų išplanavimą. Siūloma architektūra asocijuoja su tipinių gyvenamųjų rajonų renovuojamais sprendiniais. (11 ekspertų)
1.2- Diskutuotinas pats užstatymo principas. (9 ekspertai)
1.3- Neabejotinai turi būti formuojamas kampinis užstatymas. (6 ekspertai)
1.4- Tai viena prestižiškiausių vietų Kaune, todėl architektūrai keliami ypatingi reikalavimai. (6 ekspertai)
1.5- Architektūriniai sprendiniai neatitinka aiškinamojo rašto teiginių. (4 ekspertai)
1.6- Reikėtų akcentuoti sprendinių individualumą. (4 ekspertai)
1.7- Tūriai esamoje aplinkoje per stambūs, aukštingumas per didelis. (3 ekspertai)
1.8- Siūlome variantinį projektavimą. (3 ekspertai)
1.9- Reikia labiau įvertinti tarpukario modernistinį greta esantį užstatymą, kuriam suteiktas EPŽ. (3 ekspertai)
1.10- Mansardos atitraukimas nebūdingas Naujamiesčiui. (2 ekspertai)
1.11- Neįvertintos 2014 m. nustatytos Naujamiesčio vertingosios savybės ir reikalavimai. (2 ekspertai)
1.12- Užstatymą reikėtų tankinti, taip kiemai taptų jaukesni. (2 ekspertai)
1.13- Detalusis planas pakeistas – atsisakyta komercijos. Tuomet turėtų mažėti užstatymo intensyvumas ir tankumas. (A.Steponavičius)
1.14- Perimetrinis užstatymas vakarinėje sklypo dalyje būdingas pastatams prie gatvės – šioje dalyje jos nėra, todėl toks užstatymas atrodo neargumentuotas. (L.Rakevičienė)
Gražina Janulytė-Bernotienė
Jūratė Merkevičienė