Žvilgsnis į supoetintą A. Petrašiūnaitės paveikslų pasaulį 5

Gabrielė Kuizinaitė
www.kamane.lt, 2016-02-22

Žinomos tapytojos Audronės Petrašiūnaitės tapybos darbai šią žiemą buvo pristatyti net dviejose Kauno galerijose. „Parko“ galerijos lankytojai visą sausio mėnesį turėjo galimybę susipažinti su naujausiais tapytojos darbais, sukurtais 2014 ir 2015 m., parodoje „Dvi gamtos galimybės“, o Kauno paveikslų galerijoje visą vasario mėnesį veikia kamerinė paroda „Tylus gyvenimas“ iš ciklo „Lūžio kartos vardai“ (kuratorė – menotyrininkė Kristina Civinskienė). Šioje parodoje tapytoja pristato vieną ankstyvąjį darbą, taip pat naujus kūrinius.

Tapytoja A. Petrašiūnaitė – viena aktyviausių viduriniosios kartos tapytojų. Ji yra gimusi 1954 m. Kazlų Rūdoje. 1972–1976 m. studijavo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, įgijo meninio apipavidalinimo specialybę. 1976–1982 m. studijavo Valstybiniame dailės institute, tapybos katedroje. Parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 1982 m. Tapytoja rengia personalines parodas, taip pat dalyvauja grupinėse parodose. 1982–1988 m. dėstė tapybą S. Žuko taikomosios dailės technikume, 1988–1993 m. mokė šios disciplinos J. Naujalio vidurinėje mokykloje, 1995–2010 m. – VDA Kauno dailės instituto docentė. Nuo 1988 m. priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai. Tapytoja A. Petrašiūnaitė yra pelniusi ne vieną stipendiją ir apdovanojimą. 1985 m. ji pelnė žurnalo „Nemunas“ premiją III Pabaltijo jaunųjų dailininkų vaizduojamosios dailės parodoje „Jaunystė 85“, 1991 m. gavo Lippės apskrities (Vokietija) kultūros instituto stipendiją, 1996 m. – Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus premiją už tapybos darbą „Raudonas vynas“ X Vilniaus tapybos trienalėje, 1998 m. – Soroso šiuolaikinio meno centro Lietuvoje stipendiją. 2002 m. menininkė apdovanota Lietuvos Respublikos aukščiausiojo laipsnio stipendija menininkams. 2004 m. ji gavo Lietuvos dailininkų sąjungos premiją ir auksinį ženkliuką už kūrybinę veiklą ir 2003 metų personalines parodas, 2009 m. – Nacionalinio M. K.Čiurlionio dailės muziejaus apdovanojimą už tapybos darbą „Žvilgsnis į save“ parodoje „Geriausias 2008-ųjų metų kūrinys“ Kaune. 2012 m. tapytoja A. Petrašiūnaitė buvo išrinkta Geriausia Lietuvos menininke tarptautinės meno mugės „Art Vilnius 2012“ metu, jos kūrybą mugės metu pristatė Kauno „Lango“ galerija.

Daugelis menotyrininkų teigia, kad A. Petrašiūnaitės didelio formato koloristiniuose paveiksluose yra nemažai autobiografinės istorijos, kasdienio gyvenimo realijų, požiūrio į aplinką detalių. Kalbėdama apie dabartinį savo kūrybos laikotarpį, autorė teigia: „Dabar vėl grįžtu prie paprastų motyvų, tik išgyvenu juos kitaip, nesinori gražinti, visko aplieti šviesa. Atsidengė materijos šiurkštumas, grubumas. Visa išgyvenu viduje, susitapatinu su augalu ar gyvūnu. Vis klausiu savęs: kur yra tapybos gyvastis? Ar ji gyvenime, o gal tapybos procese? O gal tame, kaip kalbu apie pasaulį dažais: lieju, tepu, dreskiu, gramdau. Virtuali realybė užtvindė blizgėjimo tuštumą. Salsvas nieko nereiškiantis šurmulys, niekas nemoka patylėti, visi prisidengę kaukėmis ir jas keičia tol, kol mirtis primatuoja paskutinę“ (citata iš K. Civinskienės parengtos parodos anotacijos).

Iš kitų žinomų Lietuvos tapytojų menininkės paveikslai išsiskiria savitu ir nuolat besikeičiančiu spalviniu koloritu, jo įvairove. A. Petrašiūnaitės didelio formato drobėse dominuoja tamsiai žalsvi, žali ir rudai rausvi, mėlyni ir raudoni tonai bei atspalviai. Būtent spalviniai deriniai, jų dermės ir priešpriešos, netikėtas žmogaus, gamtos vaizdinio suabstraktinimas suteikia tapytojos darbams itin daug subjektyvaus emocinio dinamiškumo. Lietuviškosios tapybos kontekste ji išsiskiria subtilia darbų stilistika, tapybinio pasakojimo ekspresija, tematine įvairove. Menininkės kūryboje labai svarbus dialogas su gamta ir buvimas jai pažįstamoje aplinkoje, asmeniniu santykiu nuspalvintas vaizdas, įvykis, netikėtai pamatyta kasdienio gyvenimo detalė, jos „įrašymas“ į nuotaikingą, disponuojantį spalvomis interjerą, kuriame išlieka atpažįstami kontūrai ir ženklai. Nemažas dėmesys skiriamas skirtingiems gamtos motyvams.

A. Petrašiūnaitės tapybiniame pasaulyje labai svarbus dialogas: žmogaus ir gamtos, tapytojos mylimos katės ir jos šeimininkės santykio subtilus, žaismingas pateikimas. Tačiau menininkės kūryboje pateikiamas vaizdinys yra laikinas, trapus, atsiskleidžia per žmogaus atvaizdą ir aplinkinio pasaulio fragmentus bei detales. Ypač tai ryšku darbe „Prisilietimas“ (2015 m). A. Petrašiūnaitės paveiksluose dominuoja pavasario, vasaros, rudens ciklai, jų kaita, per spalvą, gamtos judesį yra fiksuojamas gėlių ir medžių spalvingasis pasaulis, įgaunantis simbolio, poetinių metaforų kalbos prasmę.

Darbe „Šviesa nusileido“ (2015, drobė, aliejus, 115 x 145 cm) kiek suabstraktintame interjere menininkė tarsi sustabdo akimirką, suartina dviejų individų – moters ir katės – pasaulius. Spalviniai vaizdinio figūrų kontūrai yra pateikiami tarsi iš viršaus. Šiame tapybos darbe spalvos ir formos derinys sukuria estetinę prasmę, atsiremiančią į gamtos, spalvų, vaizdinių kiek ironišką sugretinimą. Todėl čia labai svarbus emocinis išgyvenimas, ekspresionistinės manieros aktualizavimas, dėmesys skiriamas daugiau figūratyvinio atvaizdo stilistikai. Dabartinio laikotarpio menininkės paveiksluose dominuoja įvairiapusiškas spalvinės gamos koloritas: nuo prislopintų iki ryškių atspalvių. Menininkė gamtos dialogo temą ir santykį su gamta savo didelio formato drobėse suskaido į potemes, kurios jos kūryboje labai svarbios: gamtos būsenų ir gamtos ciklų kitimas. Visą tai suvienija pačios autorės harmoningas santykis su gamta, aplinka, kurioje ji gyvena. Gamtos laikų, ciklų, stichijų ir ramybės kaita atsispindi daugelyje jos darbų: „Rudeniu apsisiautusi“ (2015), „Pavasaris“ (2015), „Rudeniu apsigaubusi“ (2015), „Dvi gamtos galimybės“ (2015), „Rudenio elnias“ (2015).

Darbe „Piliarožė“ (2011, 30 x 30 cm, aliejus, drobė) menininkė susitelkia į augalo, žiedo grožio studiją, spalvų ir atspalvių žaismę bei transformaciją. Drobėje A. Petrašiūnaitė kontrasto principu ryškina, fiksuoja žiedo detalių suabstraktintus motyvus. Šio tapybos darbo fone pateikiami minimalistinio peizažo kontūrai, tad piliarožė yra ir gamtos peizažo dalis, viena įvairaus spalvingo peizažo detalė, ir galbūt vidinio gyvenimo simbolis, akimirkos grožio vaizdinys.

Apibendrinant A. Petrašiūnaitės kūrybą, galima teigti, kad šios menininkės vaidmuo tarp žinomų Lietuvos tapytojų yra labai svarbus. Ji yra viena iš pripažintų ir aktyviausiai besireiškiančių menininkių Lietuvoje ir užsienyje. Tapytojos paveiksluose svarbus pasakojimas, kuris pateikiamas per skirtingus gamtos motyvus. Jos tapybos darbuose transformuotas gamtos motyvas, figūratyvinis kontūras tampa kūrybos ženklu, įrašytu į itin savitą, iškalbingą, emocijų, nuojautų ir gyvenimiško patyrimo kupiną kūrybą.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*