Rss Facebook
2017
Rugpjūtis
20
Naujienos
2017 Rugpjūtis
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Koliažinis Inos Mindiuz pasaulis 1

Remigijus Venckus
www.kamane.lt, 2017-02-15

Kaune ir Mursijoje (Ispanijoje) gyvenanti menininkė Ina Mindiuz (Ina Mindiuzenko), naudodama mišrią techniką, kuria meno mylėtojų dėmesį patraukiančius koliažus ir abstrakčią fotografiją. Paminėtina, kad 1982–1985 m. dalininkė studijavo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegija) ir įgijo mados dizainerės specialybę. 1987–1993 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo tekstilės specialybę, o 2008–2012 m. mokėsi Mursijos universiteto Dailės fakultete (Ispanija). Kūrėja aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

Labiausiai mano dėmesį patraukia I. Mindiuz sukurti koliažai. Žavi iškarpytos ir apiplėšytos senų žurnalų iliustracijos, o kai kuriuose koliažuose priklijuoti net kasdieniai daiktai (arba bent tai, kas iš jų yra likę). Mąstyti verčia ir kai kurie perfotografuoti bei gausiai kompiuterine taikomąja programine įranga apdoroti koliažai.

Drįstu teigti, kad savo koliažuose dailininkė sukuria ne tik naują fotografijos gyvenimą, bet ir vizualia forma išbando mūsų populiariosios kultūros tikrovę. Judėjimą ir nepastovumą primenantys kūriniai – tai lyg populiariosios kultūros nervo apnuoginimas. Čia nuogumas ženklinamas atpažįstamais spalviniais, „sintetiniais“ ir kontrastingais dėmių deriniais, (pra)plečiančiais esamos tikrovės / gamtos spalvinę gamą. Mirgėjimą ir judėjimą primenančiuose kūriniuose dėmesį sustabdo atpažįstami garsių asmenų veidai, bulvarinės spaudos antraštės, blizgių mados žurnalų viršeliai. Tad šiuo atveju drįstu teigti, kad I. Mindiuz savo kūryboje reiškia net kritiką kiekvieną šiuolaikinį žmogų liečiančiam mados diskursui.

Tad kas yra ir kaip pasirodo mada I. Mindiuz koliažuose? Vaizduojamajame mene reiškiamoje mados kritikoje gali būti konstruojamas arba specialiai išderinamas visiems gerai žinomas siužetas ar įvykis, pabrėžiamos tapybą primenančios linijos bei spalviniai deriniai, imituojamas bandymas nuspalvinti nespalvotus, blankius mados ir žvaigždžių atvaizdus. Taip yra siekiama (ne)sąmoningai demaskuoti, o tuo pačiu metu ir sustiprinti mados ženklo tuštumą[1]. Tad I. Mindiuz aktualizuojama mada yra tarsi dabarties lęšis, pro kurį stebima tikrovė nebūtinai yra pripildyta prasmingo ir gilaus turinio. Beje, šias mano pastabas atliepia ir menotyrininko Gerardo Robles-Reinaldos svarstymai apie menininkės kūrybą: Šiandienos visuomenė vartotojiška: mintanti nerūšiuojama informacija ir skirtingos kokybės reklamomis. Šie faktoriai ne tik elementariai egzistuoja kasdienybėje, bet ir transformuoja tapatybės vertybes […][2].

Anksčiau svarstydamas apie madą esu padaręs išvadą, kuri aktuali aptariant ir I. Mindiuz kūrybą: tikrovė yra pajungiama susidomėjimą skatinančiam žaidimui, o mados diskursas aktualizuojamas kaip kultūros atvaizdų tiražavimas[3]. Čia tiražavimas pasirodo kaip prisidengimas, kaip mados tuštumos užpildymas. Prancūzų filosofijos grandas Roland’as Barthes’as 1967 m. knygoje „Mados sistema“ („Le systeme de la mode essais de semiologie de la culture“) konstatavo, kad mados ženklas yra tuščias, užpildytas kitais turiniais (pvz., fotografija, televizijos laida, grafinė reklama, straipsniai ir kt.)[4].

I. Mindiuz, derindama iškarpas, drąsiai naikina vaizdų, žurnalinių ar laikraštinių tekstų hierarchiją. Taip ji atveria mados, taip pat ir pačios popkultūros prasmės tuštumą. Paradoksalu, bet šiuo atveju vyksta naujas tuščio ženklo maskavimas, pripildymas nauju, ne visiška sumaištimi, bet naujomis taisyklėmis grįstu vizualiniu turiniu, lyg autoriniu žaidimu. Populiariosios kultūros leidinių iškarpos, aliuzijos į mados diskursą gali būti suvokiamos ir kaip nuorodos į tai, kas skęsta žmogaus atmintyje, kas netikėtai iškyla tarp tuščių ženklų, lyg jausminį žmogaus būties sluoksnį sudrebinantis praeities artefaktas.

I. Mindiuz koliažai yra tėkmės ir judėjimo reprezentantai. Drįstu teigti, kad jie iliustruoja medijų tiražavimo tėkmės būdą. Autorė kūrybiškai apmąsto informacijos transliaciją, nors medijų tiražavimas tėkmėje – tai radijo, televizijos ir panašiais imtuvais skleidžiami ir vartojami produktai, kurie pasiekiami tik transliavimo metu[5]. Manau, nesuklysiu teigdamas, kad koliažas yra labiausiai postmodernistinis šiuolaikinio paveikslo kūrimo būdas, aktualizuojantis šią tėkmę. Koliažo technika leidžia išeiti už tradicinių paveikslo traktuočių ir su juo susijusios meno tradicijos, kurti naują kraštovaizdį, pulsuojantį dabarties įtampa ir savistaba.

Dailininkės kūriniai – tai daugiaprasmiai kūrėjo išgyvenimai. Meniniuose ieškojimuose pagrindinis vaidmuo suteikiamas spalvai, kurios sluoksniai ir priešpriešiniai žaismai dekonstruoja realybę ir atveria tai, ką dažniausiai vadiname anksčiau išgyventa ir aktualiai patirta atminties tikrove. Šiuo atveju didelio menininkės dėmesio susilaukia erdvė, kurioje tenka būti ir į ją grįžti. Apie tai samprotauja ir pati I. Mindiuz: Mano aistra – tekstūros, paviršiaus ir erdvės tyrimas, kuriant abstrakčius kūrinius. Keliaudama fotografuoju, nes aplinka man daro įtaką ir noriu fiksuoti inspiracijos šaltinius[6].

Drąsiai derindama skirtingas technikas, kūrėja suvedžioja žiūrovo žvilgsnį. Vieni kūriniai priešais akis atsiveria kaip gryni koliažai, neslepiantys savo medžiagiškosios įvairovės, o kai kurie savo medžiagiškumą paslepia ir tampa labiau tapybiški, kone imituojantys ekspresyvų, iš (post)moderniosios meno istorijos atklydusį potėpį. Neabejotina, kad tapybinis spalvos žaismo ir koliažo santykis konstatuoja aštrią menininkės ir jos vietos šiuolaikinėje kultūroje svarbą. Taip atsiveria papildomos laiko, erdvės ir asmeninio tapatumo kategorijos. Koliažai virsta savotišku dienoraščiu, aktyviu žmogiškąją, vidinę psichogeografiją žyminčiu ženklu. Apie tai prabyla ir menotyrininkas G. Robles-Reinaldos: Tyrinėjant koliažo atlikimą, Mindiuz komponuoja ir transformuoja vizualinį regėjimą per interpretacijų įvairovę, įtraukdama kasdienio gyvenimo ikonografines nuorodas estetinėje erdvėje. Tai yra psichologinis procesas, reikalaujantis formų valdymo meistriškumo ir plataus vaizduotės turinio jungties[7].

Taigi galima konstatuoti, kad koliažo būdu yra suvokta naujoji tikrovė arba esamos tikrovės išvirkščioji pusė. Galbūt net taurūs ir nostalgijos jausmu nusidažę praeities išgyvenimai praranda savo vertę ten, praeityje, ir ją atranda čia, dabartyje.

Tik iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad koliažas yra kažkuo panašus į greito maisto restoraną. Šį įspūdį formuoja specialiai į paviršių įpintos mūsų realybės liekanos, tačiau jos visada plyti nuolatiniame pertvarkymo akte, kaip dabarties suvokimo pavojuje; jos visada gali būti pertapytos, iš naujo iškarpytos ir užtušuotos. Todėl nei menininkui, nei kūrinio vartotojui niekada neaišku, kuo gali virsti arba prie kokių patirčių gali privesti paveikslo erdvė, kokį naują ir kiek naują gilų turinį ji gali atverti. Tad koliažas yra kažkuo panašus į automatinį siurrealistų suformuotą rašymo principą ir plėtotą ne tik savąją tapatybę grindžiančiose teorijose, bet ir meninėje kūryboje. Kaip ir automatiniu rašymu sukurtuose kūriniuose, taip ir I. Mindiuz kūryboje nėra nuspėjamos kūrybinės kliūtys arba paveikslo baigtinumas. Čia niekada nesibaigia erdvėlaikis ar kūrinio turinyje perteikiama patirtis, kuri akimirksniu įgauna grandininę reakciją. Čia tiesiog yra tikroji išvirkščioji mūsų realybės pusė arba sekama, bet nesusekta kultūros atmintis…

____________

[1] Venckus, R., 2016. Mados ekskursas: Waltas Disney’us, Hello Kitty, Lady Gaga, Justinas Bieberis ir „Apšvietos dialektika“. In: Inter-studia Humanitatis, 19, 25–41 p.

[2] Robles-Reinaldos, Gerardo. Recenzija apie Inos Mindiuz kūrybą [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://inamindiuz.wordpress.com/2016/11/30/exposicion-ina-mindiuz-interpretaciones-mis-meninas-por-la-mirada-de-gerardo-robles-reinaldos/.

[3] Venckus, R., 2016. Mados ekskursas: Waltas Disney’us, Hello Kitty, Lady Gaga, Justinas Bieberis ir „Apšvietos dialektika“. In: Inter-studia Humanitatis, 19, 25–41 p.

[4] Бaрт, Р., 2003. Система моды: статьи по семиотике культуры. Москва: Издательство им. Цабашниковых.

[5] Žr. Castells Manuel, 2005. Tinklaveikos visuomenės raida. Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra. Vilnius: Poligrafija ir informatika.

[6] I. Mindiuz kūrybos kredo, žiūrėta 2017-01-15.

[7] Robles-Reinaldos, Gerardo. Recenzija apie Inos Mindiuz kūrybą [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://inamindiuz.wordpress.com/2016/11/30/exposicion-ina-mindiuz-interpretaciones-mis-meninas-por-la-mirada-de-gerardo-robles-reinaldos/.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*