Rss Facebook
2017
Gegužė
23
Naujienos
2017 Gegužė
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nykstantis medinis Kaunas: geležinkeliečių namai 1

Rytis Mekiša
www.kamane.lt, 2014-11-10

Papildant ir toliau tęsiant straipsnių ciklą apie Kauno miesto medinę architektūrą, neabejotinai derėtų atkreipti dėmesį į vieną išskirtinių Kauno medinės architektūros pavyzdžių – geležinkeliečių namus. Šio tipo medinės architektūros objektų nėra daug, todėl juos derėtų aptarti atskirai. Šiuo trumpu straipsniu bus siekiama atskleisti geležinkeliečių namų atsiradimo istoriją, bendras architektūrines formas, dabartinį panaudojimą bei būklę. Norima skaitytoją supažindinti su geležinkeliečių namų unikalumu ir išskirtinumu.

Geležinkeliečių namai Kauno mieste atsirado XIX a. pab., pastačius Kauno geležinkelio stotį. Viename name dažniausiai būdavo nuo 6 iki 8 butų[1], tačiau pasitaiko ir mažiau butų turinčių namų – šie skirti aukštesnio rango tarnautojams. Analizuojamo tipo objektai priklausė vienai infrastruktūrai (Juozapavičiaus pr., Tunelio g. ir M. K. Čiurlionio g.), tad Kauno mieste iki šiol tebeformuoja erdvę, kuri savo unikalumu žavi ne tik architektūros, urbanistikos tyrinėtojus, miesto svečius, bet ir paprastus gyventojus.

Kauno miesto medinės architektūros duomenų bazėje www.archimede.lt išskiriama 16 šio tipo objektų. Svarbu paminėti, kad geležinkeliečių namai buvo mediniai ir mūriniai, tačiau pastarieji nėra šio straipsnio objektas, todėl aptariami nebus. Iveta Taparauskaitė straipsnyje „XIX a. plačiųjų geležinkelių trasos paveldo ištekliai Kaune“ išskiria keturių tipų geležinkeliečių namus: 1. Nedideli, vienai ar keletui šeimų skirti namai. 2. Namai, skirti aukštesnio rango tarnautojams. 3. Didelio tūrio, paprastų geležinkelio tarnautojų namai. 4. Atokiau nuo stoties branduolio esantys namai[2].

Geležinkeliečių namai iš aplinkos išsiskiria savo tūriu ir puošyba: pastatai vieno aukšto, stačiakampio plano (tipinis planas); puošybos elementuose pastebimi rusiško liaudies stiliaus (labiausiai paplito XIX a. pab.) drožiniai ir langų apvadai, kurie puikiai derinami su šveicariškam stiliui būdingais profiliuotais gegnių galais, kryžmai sunertais elementais pastogėse[3]. Taip pat pastebimi tradiciniai dekoro elementai: langų skaidymas, lango karnizų drožiniai, vėjalentės. Vidaus patalpos erdvios, aukštomis lubomis (apie 3 m aukščio). Namai buvo šildomi koklių krosnimis[4]. Nesigilinant į detalesnę atskirų objektų ar visumos analizę, svarbu pasakyti, kad visi nurodytieji dekoro elementai analizuojamam tipui suteikia išskirtinumo, savitumo bendrame Kauno miesto medinių namų ir architektūrinių formų kontekste.

Dabartiniam geležinkeliečių namų panaudojimui ir integracijai įtakos turėjo aplinka ir žmogiškieji poreikiai. Galima išskirti keletą skirtingų objekto panaudojimo paskirčių: gyvenamoji, komercinė, geležinkelio infrastruktūros reikmėms. Gyvenamoji – labiausiai paplitęs geležinkeliečių namų panaudojimo tipas. Komercinėms reikmėms, mūsų žiniomis, naudojamas vienintelis M. K. Čiurlionio g. 18 esantis namas. Geležinkelio infrastruktūros reikmėms iki šiol naudojami A. Juozapavičiaus pr. 124b ir Tunelio g. 10 namai. Nurodomi skirtingi panaudos tipai sufleruoja kitą straipsnio potemę – tai dabartinės namų būklės analizė.

Pabrėžtina, kad toliau šiame straipsnyje išsakytos mintys yra autoriaus pamąstymai, kuriuos inspiravo jau keletą metų vykdomi Kauno miesto medinių namų fotofiksavimo ir dokumentavimo darbai. Todėl jie nebūtinai sutampa su šio paveldo naudotojų ar likusios visuomenės nuomone.

Didžioji dalis visuomenės pritaria, kad kiekvienas miestas turi savitą erdvę, kurią užpildo vienokio ar kitokio tipo objektai, sukurdami palankią harmoningą erdvę gyvenimui. Geležinkeliečių namai taip pat suformavo savitą aplinką, kuri papildo Kauno miesto identitetą, dvasią, išskirtinumą. Tačiau visa tai užgožia visuomenės dalies nesuvokimas, kad šie pastatai priklauso mūsų miesto istorijai, kurią būtina gerbti ir saugoti.

Netaisyklingo tvarkymo ir saugojimo pavyzdžiai galbūt neturi destruktyvių užmojų (pavyzdžiui, plastiko lentelės), tačiau dažniausiai negrįžtamai neigiamai paveikia objektą: sunaikinamas autentiškumas, originalumas, pakenkiama pačiai medienai, namo konstrukcijai ir labai sutrumpinamas pastato ilgaamžiškumas. Neretai atsitinka taip, kad objekte persipina skirtingos pastato tvarkymo formos, kurios dažniausiai sukelia „velykinio margučio“ efektą. Tikriausiai nesuklysiu taip pavadindamas keliomis spalvomis ir skirtingomis dangomis „suremontuotus“ namus. Tačiau vien smerkti asmenų ar jų grupių, kurios imasi vienokios ar kitokios „tvarkymo“ formos, nederėtų. Neretai blogi pavyzdžiai ar aplinkinių kritika veda į sąmoningumą ir supratimą, kad lengviausias, trumpiausias kelias ne visada yra teisingas bei palankiai vertinamas. Paradoksalu, tačiau labai prastos būklės namai dažniausiai yra išlaikę daugiausiai autentikos. Neretas tokio namo savininkas ar gyventojas saugotų autentiškumą, tačiau dėl finansinių priežasčių tiesiog negali, o pasirinkti lengviausio destrukcija grįsto kelio taip pat nenori.

Žinoma, greta blogų pavyzdžių visuomet galima aptikti ir gerų. Tinkamam saugojimui ir tvarkymui nebejotinos įtakos turi objekte gyvenančių asmenų finansinė padėtis ar objekto paskirtis. Prie puikiai sutvarkytų namų galima priskirti anksčiau jau minėtus geležinkeliečių namus A. Juozapavičiaus g. 124b ir Tunelio g. 10. Šie du objektai yra sektini pavyzdžiai, kaip turi būti tvarkomi ir saugomi analizuojamo tipo objektai.

Apibendrinant galima teigti, kad Kaune esantys geležinkeliečių namai yra savita miesto urbanistinė oazė, kurioje saugoma miesto istorija, identitetas, išskirtinumas, savitumas. Deja, galima pastebėti, kad dalis objektų lėtai miršta arba yra naikinami nesusipratėlio rankos. Tačiau turime ir gerų pavydžių, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint išsaugoti ne tik geležinkeliečių namus, bet ir visą medinę Kauno miesto architektūrą, kuri dažną europietį priverčia aikčioti ir stebėtis.

[1]Geležinkeliečių namai. http://archimede.lt/gelezinkelieciu-namai--4--?=4 [Žiūrėta 2014 10 30]

[2]Taparauskaitė I. Kauno istorijos metraštis. Kaunas. 2011. P. 206 – 207.

[3]Miestų medinės architektūros išsaugojimo galimybės. http://www.thefreelibrary.com/Wooden+architecture+in+cities:+opportunities+for+preserving/Miestu...-a0266942788 [Žiūrėta 2014 10 30]

[4]Taparauskaitė I. Kauno istorijos metraštis. Kaunas. 2011. P. 206 – 207. 


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*