KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO, ĮVYKUSIO 2013-04-08 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE, PROTOKOLAS NR.96

DISKUSIJA DĖL NAUJAMIESČIO NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO PROJEKTO. Dalyvauja Kultūros paveldo centras, Trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, KPD KTP,  KAUET grupė.

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autoriai: Virgilijus Kačinskas, Indrė Kačinskaitė, Viktorija Pimpytė, Laima Lisiukienė, Lina Buteikytė, Eugenijus Ivaškevičius.                                                                                                                                                                                                               

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius,  Vaidotas Kuliešius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: Trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai: Vytautas Levandauskas, Vaidas Petrulis, Mindaugas Bertašius, Jonas Vaičenonis; KPD vyriausioji specialistė Irena Linčiuvienė, VĮ „Lietuvos paminklai“ vadovo pavaduotoja Giedrė Filipavičienė, dr. Vytautas Petrušonis, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, KPD Kauno TP vyriausioji specialistė  Rymantė Gudienė, KPD Kauno TP vyriausiosios  specialistės  Sabina Strazdienė, Vilija Skėrienė ir Irma Kiverytė, architektė Loreta Janušaitienė.

Spaudos atstovė Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“) .

Posėdžio pirmininkė Rymantė Gudienė.

Posėdžio sekretorė  Jūratė Merkevičienė.

 

DISKUSIJA DĖL NAUJAMIESČIO NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO PROJEKTO. Dalyvauja Kultūros paveldo centras, Trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, KPD KTP,  KAUET grupė.

 

R.Gudienė: Įžanginį žodį tars Sabina Strazdienė.

S.Strazdienė: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas – juridinis dokumentas, kuriuo nustatomos kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės, reikšmingumo lygmuo ir teritorijos ribos, jeigu jos nenustatytos specialiuoju planu.
Kauno Naujamiesčio teritorija ir apsaugos zonos nustatytos specialiuoju planu, todėl šiuo atveju šie ir aktu nekoreguojami. VTA fiksuoja esamą situaciją – tai, kas yra susiklostę istoriškai, autentiška ir yra vertinga, ką reikia išsaugoti kultūriniu, istoriniu, architektūriniu, urbanistiniu ir kt. požiūriais. VTA nereglamentuoja objektų ar teritorijos tvarkymo, statybos darbų, naudojimo ir tvarkymo reglamentų.

R.Gudienė: Perskaitysiu praėjusio KAUET posėdžio, skirto akto projektui, nutarimą.

Apsvarstę pateiktą Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių projektą (pristato Kultūros paveldo centras),  rekomenduojame atsižvelgti į pastabas:

1.1. Jokia Naujamiesčio vieta – gatvė, išklotinė ar perspektyva – nėra baigtinė vertybė, bet jos plėtrai turi būti keliami aukšti kokybiniai reikalavimai (8 ekspertai).

1.2. Reikia skatinti miesto centrinės dalies tankinimą (6 ekspertai).

1.3. Išklotinių ir perspektyvų saugojimas tokiu neapibrėžtu būdu  ir pateikimas visai gatvei užkirs natūralų miesto plėtros ir rekonstrukcijos procesą. Jas reikia plėtoti, o ne saugoti. Reikėtų saugoti gatvių erdvinę struktūrą, o ne išklotines (6 ekspertai).

1.4. Manome, kad darbą reikia plėtoti labai aiškiai nustačius kriterijus ir tikslus, kurie leistų išsaugoti vertybes ir skatintų miesto plėtrą (6 ekspertai).

1.5. Pagal laikotarpį nustatyti pastato vertybę – architektūrinis rasizmas. Disonuojančių pastatų schemą reikia tobulinti, atsižvelgiant į architektūrą, o ne į pastatų amžių.  Tarybinis laikotarpis visiškai nevertintas, nors Kauno architektų sąjunga yra  keletą kartų išsakiusi savo poziciją įvairioms institucijoms (5 ekspertai).

1.6. Posesijinė struktūra, susiformavusi cariniu laikotarpiu, negali būti traktuojama kaip absoliuti vertybė (4 ekspertai).

1.7. Abejotinas pateikto darbo pobūdis - nėra aiškios sistemos, trūksta koncepcinio pagrindimo, nėra vertybių hierarchijos (4 ekspertai).

1.8. Reikėtų nustatyti būdą, kaip šiltinti paminklinius pastatus -  rasti mechanizmą, kaip išsaugoti fasadų detales (4 ekspertai).

1.9. Naujamiesčio vertingųjų savybių projektas dar labai žalias, stinga grafinės informacijos, vizualinės medžiagos, urbanistinės nuovokos (4 ekspertai).

1.10. Nustatant urbanistinių fragmentų vertingąsias savybes, reikia nustatyti tų savybių prigimtį (istorinę, architektūrinę, kultūrinę) ir saugojimo tikslingumą (4 ekspertai).

1.1. Nereikėtų saugoti Žaliakalnio šlaitų želdinių, nes juos saugo aplinkosauga (4 ekspertai).

1.12. Svarbu išlaikyti Kauno charakterį: upių baseinai, žali šlaitai, aukštingumas, svarbūs pastatai. Charakterio sąvoka turėtų būti įtraukta (3 ekspertai).

1.13. Darbas neįrodo, kad Karmelitų ir geležinkelio stoties rajoną reikia įtraukti į Naujamiesčio saugomą teritoriją. Čia galimi dideli urbanistiniai kompleksai, konversija (3 ekspertai).

1.14. Manome, kad nustatytos vertybės turi būti tikslinamos, nagrinėjamos ir pristatomos atskirais kvartalais (3 ekspertai).

1.15. Jei saugosime pakrančių zoną, negalėsime įrengti jokių prieplaukų nei prieigų (2 ekspertai).

1.16. Svarbu reglamente įvertinti savavališką langų iškirtimą ugniasienėse (2 ekspertai).

1.17. Istorinė medžiaga pateikta neprofesionaliai (komisija, J.Kančienė).

1.18. Manome, kad netikslinga saugoti stoties aikštę (komisija).

1.19. Projektas negali būti rengiamas, neatsižvelgiant į vykstančius planavimo procesus, patvirtintus planus (N.Stanionis).

1.20. Labai svarbūs skersai Laisvės alėją kertančių gatvių vaizdai į šlaitus (R.Palys).

1.21. Rengiant projektą reikia vadovautis tarptautiniais paveldo, urbanistiniais dokumentais (V.Kuliešius).

1.22 KP departamente galėtų atsirasti kanalas, į kurį suplauktų mūsų pasiūlymai (A.Karalius).

 

V.Kačinskas: Pristatėme raštišką atsakymą į pastabas. Dalis tarybos pastabų peržengia akto kompetencijos ribas. Tai 1, 27, 8, 13,1 6, 22 pastabos. Mes ruošiamės pristatyti akto projektą atskiromis kvartalų dalimis pagal teritorijos plano ribų brėžinius.

G.Prikockis: Tai bus labai sudėtinga - kiekvienoje vietoje bus smulkių pastabų. Manyčiau, kad reikia pristatyti labiau apibendrintus dalykus.

V.Kačinskas: Kaip galima pristatyti 50 išklotinių?

G.Prikockis: Manau, išklotinės - atskiras klausimas.

V.Kačinskas: Išklotinės pažymėtos plane - nuo to reikia ir pradėti.

R.Gudienė: Mes orientuojamės į labiau apibendrintą svarstymą, juo labiau kad vienas pagrindinių priekaištų buvo struktūriškumo projekte stoka.

R.Palys: Gal reikėtų pradėti nuo atsakymų į pastabas?

V.Kačinskas: Iš 22 jūsų pastabų tiesiogiai aktą liečia tik 4.

R.Miliukštis: Buvo ir kitų pastabų, parengtų darbo grupės ir istorikų.

R.Gudienė: Siūlau pradėti nuo pastabų.

V.Kačinskas:“ 1.1. Jokia Naujamiesčio vieta gatvė, išklotinė ar perspektyva – nėra baigtinė vertybė, bet jos plėtrai turi būti keliami aukšti kokybiniai reikalavimai.“ Tai nesusiję su su teisės aktų nustatytu vertingųjų savybių fiksavimu ir akto projekto sprendiniais. Paveldosaugos dokumentai turi savo specifiką.

A.Karalius: Tai priimat mūsų pastabą ar atmetat?

V.Kačinskas: Paveldosaugos teisės aktai nustato, kad išklotinės elementai yra vertingosios savybės - tai baigtiniai dalykai. Aktas fiksuoja baigtines vertybes.

A.Karalius: Gal tą punktą galima būtų papildyti?

L.Tuleikis: Siūlau į pastabas atsakyti tokiu būdu: atsižvelgėt ar ne, jei taip - kur tai atsispindi.

V.Kačinskas: Akto metodika jau nusistovėjusi.

A.Karalius: Bet juk visa gatvė negali būti nejudinama vertybe.

M.Bertašius: Išklotinė susideda iš elementų. Bet jei visa išklotinė yra konstanta, tai jau nesusikalbėjimas. Kuo vadovautis akte?

V.Kačinskas:    Dviprasmybės nėra, yra konkrečios taisyklės. Išklotinė nurodoma „nuo... iki“ su stogų danga, kaminais, ventiliacijos kanalais.

J.Kančienė: Ar du namai sudaro išklotinę?

V.Kačinskas: Taip. Kaip nurodyta nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše, patvirtintame kulūros ministro Arūno Gelūno: išklotinė – vertingų savybių turinčių statinių, formuojančių gatvės (-ių) ar (ir) aikštės užstatymą, fasadų su stogais ir jų elementais (stogo danga, ugniasienėmis, kaminais, stoglangiais ir pan.) frontalinė projekcija.

R.Miliukštis: Akcentuojame šias sąvokas, nes bijome dviprasmybių.

L.Tuleikis: Jei ministras sukūrė blogą įrankį, juo negalima naudotis.

V.Kačinskas: Pastaba antra: „1.2. Reikia skatinti miesto centrinės dalies tankinimą.” Naujamiestis – į Kultūros vertybių registrą įrašyta kultūros paveldo vietovė, todėl tankinimas šioje teritorijoje tikrai bus ribojamas. Saugomą užstatymo pobūdį apibrėžia nustatyti morfotipai.

A.Karalius: Turime omenyje Naujamiestyje išlikusias carines sodybinio užstatymo liekanas. Svarbu, kad jos nebūtų užfiksuotos ir nepatektų į reglamentą. Negalima saugoti tų kaimiškų struktūrų miesto centre.

V.Kačinskas: Jei teritorija bus įtraukta į registrą, jos tankinimas bus ribojamas. Kiekvienas morfotipas turi savo tankumą. Būtent morfotipas riboja tankumą. Akte tankumo procentų nėra.  Kiekvienas laikotarpis yra savaip vertingas ir visus laikotarpius reikia respektuoti vienodai.

A.Karalius: Tai labai svarbus miestui klausimas.

G.Prikockis: Autoriai sakė, kad nesutinka su tankinimu, ir nereikia situacijos švelninti.

I.Kačinskaitė: Rengiant Vertinimo tarybos akto projektą, buvo remtasi morfotipais, kurie pateikti N. Steponaitytės rengtame Naujamiesčio reglamente

R.Gudienė: Ar N.Steponaitytės darbas buvo ekspertų apsvarstytas ir patvirtintas?

I.Kačinskaitė: Kiek žinoma, ne.

R.Miliukštis: Ar  nėra galimybės morfotipus ir užstatymą nurodyti ne Vertinimo tarybos akte, o specialiajame plane, juos naudoti kaip pagalbinę medžiagą, o ne įvardyti kaip vertingąją savybę?

V.Kačinskas: LR kultūros ministro 2011-06-15 įsakymu Nr. ĮV-447 pateiktame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše (toliau – Aprašas)  numatyta, kad rengiant kultūros paveldo vietovės Vertinimo tarybos aktą reikia įvardyti užstatymo tipus. KPC pateikia pasiūlymus, sprendimą priima Vertinimo taryba.

Pereikime prie trečios pastabos: „1.3. Išklotinių ir perspektyvų saugojimas tokiu neapibrėžtu būdu  ir pateikimas visai gatvei užkirs natūralų miesto plėtros ir rekonstrukcijos procesą. Jas reikia plėtoti, o nesaugoti. Reikėtų saugoti gatvių erdvinę struktūrą, o ne išklotines.” Vertinimo tarybos aktas rengiamas remiantis Aprašu. Jame numatyta, kad rengiant kultūros paveldo vietovės Vertinimo tarybos aktą reikia įvardyti išklotines. Tačiau kiek jų ir kur jos turi būti, – diskusijos klausimas. 

Ketvirta pastaba:“1.4. Manome, kad darbą reikia plėtoti labai aiškiai nustačius kriterijus ir tikslus, kurieleistų išsaugoti vertybes ir skatintų miesto plėtrą.” Iš pradžių parengiamas Vertinimo tarybos aktas, nustatantis vertingąsias savybes, t. y. fiksuojantis esamą situaciją. Po jo bus patvirtintas specialusis planas – paveldotvarkos projektas, numatantis plėtros procesus.

1.5. Pagal laikotarpį nustatyti pastato vertybę – architektūrinis rasizmas. Disonuojančių pastatų schemą reikia tobulinti, atsižvelgiant į architektūrą, o ne į pastatų amžių.  Tarybinis laikotarpis visiškai nevertintas, nors Kauno architektų sąjunga yra  keletą kartų išsakiusi savo poziciją įvairioms institucijoms. Apraše vertintiniems architektūrinio, urbanistinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms yra numatytas amžiaus cenzas – 50 metų. Apraše numatytos išimtys: objektai, neatitinkantys amžiaus cenzo, vertintini, jeigu susiję su Lietuvos valstybingumui svarbiais įvykiais, yra mirusių autorių kūriniai, apdovanoti premijomis ir kt. Tačiau objektas turi patekti į išimtis.

I.Kačinskaitė: Prie vertingųjų savybių požymių turinčių pastatų nurodyti tie, kurių sąrašą pateikė Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyrius, sąrašas buvo suderintas su Architektų sąjunga. Atskirai sovietinis laikotarpis nevertintas.

G.Prikockis: Laisvės alėja, kaip pėsčiųjų gatvė, jūsų akte visiškai neatspindėta. Ar vertinta Laisvės alėjos, kaip pėsčiųjų gatvės, rekonstrukcija? Jos autorius miręs, rekonstrukcijos projektas premijuotas.  

V.Kačinskas: Ji nėra įvardinta kaip pėsčiųjų alėja, bet išklotinės išlaikytos.

R.Gudienė: Jei įteisinsime alėją kaip pėsčiųjų gatvę, tai pakeis visą struktūrą.

J.Kančienė: Tuomet keičiasi visa aplinkinių kvartalų struktūra.

V.Kačinskas: „1.6. Posesijinė struktūra, susiformavusi cariniu laikotarpiu, negali būti traktuojama kaipabsoliuti vertybė.”  Tai priklauso nuo nustatyto morfotipo.

A.Karalius: Mes remiamės gyvenimiška patirtimi - gal galima formuluotę suminkštinti - saugoti tik perimetrinį užstatymą. Kvartalų vidurius galima būtų rekonstruoti, nereglamentuoti kvartalų vidaus užstatymo.

V.Kačinskas: Jei apie vidų nešnekama, kyla abejonių.

R.Gudienė: Į šį darbą reikia žiūrėti kaip į projektą, prie kurio dar dirbsime su 3-ia komisija. Siūlau morfotipus svarstyti atskirai.

R.Palys: Jei vertinimo taryba tvirtins arba ne, ar gali atsirasti naujų idėjų?

V.Kačinskas: Iš patirties galiu pasakyti, kad urbanistai su rengėjais susitinka daug kartų.

1.7. Abejotinas pateikto darbo pobūdis – nėra aiškios sistemos, trūksta koncepcinio pagrindimo, nėravertybių hierarchijos.“ Vertingųjų savybių hierarchija, pagal galiojančius teisės aktus, negalima. Nustatomas tik paties kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumas.

L.Tuleikis: Ar teisės aktai draudžia vertybių hierarchiją, ar neįvardija? Jei nenurodyta, gal galima taikyti?

V.Kačinskas: Vertybinės hierarchijos teisės aktuose nėra.

1.8. Reikėtų nustatyti būdą, kaip šiltinti paminklinius pastatus -  rasti mechanizmą, kaip išsaugoti fasadųdetales.”  Tai su aktu neturi nieko bendra.

„1.9. Naujamiesčio vertingųjų savybių projektas dar labai žalias, stinga grafinės informacijos.“ Akto projektas papildytas reikiama medžiaga.

„1.10. Nustatant urbanistinių fragmentų įtraukimą į vertingąsias savybes, reikia nustatyti tų savybių prigimtį (istorinę, architektūrinę, kultūrinę) ir saugojimo tikslingumą.“ Akto projekto rengimas reglamentuotas teisės aktų reikalavimais: vertinimo procesas susideda iš :

- amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros;

-reikšmingumo nustatymo;

-teritorijos apibrėžimo;

-reikšmingumo lygmens nustatymo.

Saugojimo tikslingumą nulemia vertingųjų savybių pobūdis arba jų derinys. Jis bendras visam kultūros paveldo objektui. Jeigu manoma, kad reikalinga, jį galima papildyti.

V.Kačinskas: Aktai reglamentuoja tai, kas privaloma. Mes interpretuojame.

G.Prikockis: Ar turite argumentus, pagal kuriuos nustatote saugotinus pastatus?

V.Kačinskas: Mūsų specialistai nustato pagal istorinius planus.

I.Kačinskaitė: R.Miliukštis atsiuntė sąrašą pastatų, siūlomų įtraukti į registrą. Plane jie pažymėti šviesiai mėlynai. Išklotines formuoja esami ir siūlomi pastatai.

R.Miliukštis: Sąrašas buvo tvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos.

V.Kačinskas: Gauta medžiaga yra pridėta.

I.Kačinskaitė: Buvo remtasi VĮ „Lietuvos paminklai“ surinkta medžiaga specialiajam planui rengti, konsultuotasi su V. Petruliu.

V.Kačinskas: „1.11. Nereikėtų saugoti Žaliakalnio šlaitų želdinių, nes juos saugo aplinkosauga.“ Žaliakalnio šlaitų želdiniai iš vertingųjų savybių buvo išbraukti.

„1.12. Svarbu išlaikyti Kauno charakterį: upių baseinai, žali šlaitai, aukštingumas, svarbūs pastatai. Charakterio sąvoka turėtų būti įtraukta.“ Vadovaujantis Aprašu,  naujos sąvokos nėra galimybės įtraukti. Į vertingąsias savybes buvo stengtasi įtraukti visa, kas charakteringa Kauno Naujamiesčiui.

1.13. Darbas neįrodo, kad Karmelitų ir geležinkelio stoties rajoną reikia įtraukti į Naujamiesčio saugomą teritoriją. Čia galimi dideli urbanistiniai kompleksai, konversija.“ Akto projektas nesprendžia teritorijos ribų, nes jos patvirtintos spec. planu.

„1.14. Manome, kad nustatytos vertybės turi būti tikslinamos, nagrinėjamos ir pristatomos atskiraiskvartalais.“ Buvo siūlyta pristatyti atskiromis kvartalų dalimis pagal teritorijos plano ribų brėžinius, tačiau vėliau buvo numatyta kitokia posėdžio darbo tvarka.

1.15.  Jei saugosime pakrančių zoną, negalėsime įrengti jokių prieplaukų nei prieigų.“ Teritorijos ribų pakeisti negalime.

M.Bertašius: Visa betoninė Karaliaus Mindaugo pr. krantinė apibrėžta kaip saugoma – tai nesąmonė.

V.Kačinskas: Šioje vietoje raudona linija žymima Naujamiesčio riba.

A.Karalius: Mes kalbame apie reglamentavimą, ne apie ribą. Tą ribą galima perkelti arčiau pastatų. Ši krantinė - didelis blogis. Ribą būtina perkelti - krantinę išskirti mėlyna linija kaip nevertingą elementą.

V.Kačinskas: Tai parodyta tik panoramose. Ar siūlote krantinę pažymėti kaip nevertingą?

I.Kačinskaitė: Į šią pastabą buvo atsižvelgta - Nemuno upės vaga neįrašyta į vertingąsias savybes.

R.Miliukštis: Kai kuriose panoramose ji palikta.

V.Kačinskas: „1.16. Svarbu reglamente įvertinti savavališką langų iškirtimą ugniasienėse.“ Tai ne akto kompetencija.

„1.17. Istorinė medžiaga pateikta neprofesionaliai.“ Medžiagą patikslinome. Posėdyje dalyvauja istorinės dalies autorius Eugenijus Ivaškevičius.

E.Ivaškevičius: Esu dėkingas J.Kančienei už pastabas. Medžiagą papildžiau - vietoj buvusių 2 lapų dabar – 11. Manau, kad suvokiant urbanistiką būtina laikmečio mozaika.

J.Kančienė: Istorinė dalis išaugo nuo 2 p. iki 8 p. ir dar pablogėjo. Faktai dar daugiau apaugo komentarais ir susmulkėjo. Dėstymo stilius - apybraižinis, pasakojamasis, kai turėtų būti konkretus, konstatuojamasis, t.y. faktografinis. Nesuprasta, kas yra svarbu, o kas - antraeiliška, menkavertiška miesto ar Naujamiesčio plėtros atžvilgiu. Pastabos, išsakytos ankstesniojo svarstymo metu (žr. KAUET 2012-12-16 protokolą), tebegalioja ir dabar. Į jas sureaguota tik tiek: įtraukti kai kurie

 

anuomet priminti faktai ir ištaisytos kai kurios elementarios klaidos.

Neatsižvelgta į ankstesnes pastabas dėl urbanistinių planų, esminių statybas reglamentuojančių įstatymų bei įgyvendintų urbanistinių sprendinių reikalingumo. Pasielgta netgi priešingai: išmesti buvę faktai apie 1847 m.(1871 m.), 1953-2006 m. planus. Istorinės medžiagos fragmentai atsidūrė prie 7.2.1.1- planinės struktūros sandaros ir 7.2.2.3- atvirų erdvių - aikščių. Jeigu pagal KPC metodiką taip turi būti, tai istorinėje dalyje tokie svarbūs faktai taip pat turi atsispindėti. Tačiau aš manau, kad tai neteisinga KPC pozicija. Tiek planinės, tiek tūrinės struktūros turi būti apibūdintos architektūrinėmis - urbanistinėmis charakteristikomis, o ne istorinėmis.

Apmaudu, kad antrą kartą pateikiama atmestinai parengta medžiaga ir gaišinamas mūsų laikas. Detalesnes pastabas pridedu atskirai.

E.Ivaškevičius: Medžiagą ėmiau iš portalų. Tai faktai apie Kauną.

G.Prikockis: Ar dabar pažymėta, kas yra Laisvės alėjos rekonstrukcijos autorius?

E.Ivaškevičius: Taip.

R.Palys: Nepaminėti svarbūs statiniai - uostai ir laivyba. Nepažymėti angarai, aviacijos gamykla.

V.Levandauskas: Akte nereikalaujama istorinės apybraižos - ne visi pateikti faktai susiję su Naujamiesčiu. Reikėtų apimtį sumažinti. Mūsų taryboje yra 3 istorikai. Saugojimui tie faktai nėta ypač svarbūs.

V.Kačinskas:“1.18. Manome, kad netikslinga saugoti stoties aikštę.“ Geležinkelio stoties aikštė nesiūloma laikyti vertingąja savybe - ją panaikinome.

„1.19. Projektas negali būti rengiamas, neatsižvelgiant į vykstančius planavimo procesus, patvirtintusplanus.“ Tai teisės aktų bėda - jie neatsižvelgia į procesus. Vertinimo tarybos aktas nesusijęs su planavimo dokumentais – detaliaisiais planais. Tie procesai nesusieti.

R.Miliukštis: Perspektyvoje su Karmelitų bažnyčia Tilmanso salė yra už medžių - tame sklype jau svarstėme suprojektuotą objektą, o jūs siūlote įtraukti šią vietą į perspektyvą, kurios keisti negalima. Kaip bus sprendžiami tokie klausimai?

V.Kačinskas: Bus vertinama iš naujo. Imamas epizodas, einama į vertinimo tarybą ir keičiama. O liniją perspektyvoje galima patraukti, kad neapimtų minimos teritorijos.

A.Karalius: Jūs visko žinoti ir negalite. Siūlau fiksuoti perspektyvą sulig bordiūru.

G.Balčytis: Kokiais dokumentais remiantis nustatyta, kad ši perspektyva yra vertinga?

V.Kačinskas: Mes išfotografavome visą Kauną ir išrinkome vertingiausias perspektyvas.

I.Kačinskaitė: Šioje perspektyvoje dominantės – Soboras ir Karmelitų bažnyčia. Tai autentiškos struktūros fragmentas.

R.Gudienė: Šioje teritorijoje planuojame atstatyti turgavietę.

J.Bučas: Perspektyva yra tai, ko negalima užstoti.

A.Karalius: Turiu konstruktyvų patarimą - naudoti figūrinį rėmelį vietoj stačiakampio. Jis apimtų dešinę perspektyvos pusę.

V.Kačinskas: “1.20.  Labai svarbūs skersai Laisvės alėją kertančių gatvių vaizdai į šlaitus.“ Sutinkame, kad perspektyvos į šlaitus gali būti vertingosiomis savybėmis. Vertingąsias savybes papildysime skersai Laisvės alėją kertančių gatvių perspektyvomis į šlaitus.

1.21. Rengiant projektą reikia vadovautis tarptautiniais paveldo, urbanistiniais dokumentais.“ Rengiant Vertinimo tarybos akto projektą buvo laikytasi visų LR galiojančių teisės aktų. LR patvirtinti teisės aktai negali prieštarauti ratifikuotiems tarptautiniams teisės aktams.

„1.22. KP departamente galėtų atsirasti kanalas, į kurį suplauktų mūsų pasiūlymai.“ Ne mes sprendžiame tokias problemas.

G.Prikockis: Gal pradėkime pristatymą nuo panoramų ir perspektyvų.

V.Pimpytė: Pradėkime nuo Žemaičių gatvės perspektyvos.

G.Balčytis: Norėčiau sužinoti, kuo vertingas vieno aukšto namelis kairėje pusėje?

V.Kačinskas: Kaunui būdingas šokinėjantis aukštis.

G.Prikockis: Mūsų darbo grupė buvo vakar susirinkusi ir aptarė pateiktą medžiagą. J. Bučas įvertins perspektyvas.

V.Kačinskas: Visos mūsų perspektyvos turi akcentą ir formantes.

G.Prikockis: Taip pat labai svarbu pasirinkti apžvalgos tašką - jis turi būti charakteringas.

G.Balčytis: Perspektyvoje Nr. 2 kažkodėl išmetate „Žemprojekto” tūrį.

V.Kačinskas: Pastatytas vėliau negu prieš 50 metų.

R.Miliukštis: Ar galės šioje perspektyvoje Soboro dešinėje atsirasti naujas Gražinos Janulytės projektuotas pastatas?

V.Kačinskas:  Negalės, jei išlįs iš už medžių.

A.Karalius: Į perspektyvą neįtraukiamas „Žemprojektas“, dešinėje tolumoje pastatus užstoja medžiai. Kairiosios pusės irgi beveik nematyti.

V.Petrulis: „Žemprojektas“ projektuotas 60-aisiais metais, tai jau seniau negu prieš 50 metų.

A.Kančas: Siūlau mažinti perspektyvų skaičių.

R.Miliukštis: Gal galima būtų tą perspektyvą išmesti?
R.Palys: Perspektyvos turi pabrėžti tai, kas yra charakteringa Kaunui. „Žemprojektas“ irgi Kauno savastis.

V.Kačinskas: Toliau pristatome Aušros tako perspektyvą. Tai perspektyva į dominantę.

R.Gudienė: Manau, kad yra daug vertingesnių perspektyvų.

V.Pimpytė: Kita – Laisvės alėjos perspektyva.

G.Balčytis: Kodėl šia perspektyva sustabdote pastatų pirmame plane dešinėje aukštingumo augimą?
R.Miliukštis: Šios vietos aukštingumas buvo nagrinėjamas keliuose architektūriniuose konkursuose.

A.Karalius: Ką realiai sako perspektyvos? Saugo vaizdo charakterį, kad nebūtų dviprasmiškų traktavimų. Reikia pasirinkti, ką saugome - žalią šlaitą ar karnizo liniją. Ne viską.

V.Kačinskas: Perspektyva nėra tolygi išklotinei.

G.Prikockis: Kauno Naujamiesčio dominantė - Soboras. Tą vaizdą reikia pateikti iš keturių gatvių - tai atspindės miesto charakterį. O šitas kadras skirtas saugoti 4 pirmame plane esantiems pastatams - tai nėra iki galo išreikšta idėja.

V.Kačinskas: Esmė ta, kad perspektyva labai ilga.

N.Blaževičienė: Pati įspūdingiausia Soboro replika yra iš senamiesčio.

V.Pimpytė: Toliau - Parodos ir K.Donelaičio gatvių sankryža.

A.Kančas: Tai išklotinė, o ne perspektyva. Kairėje pusėje vieno aukšto namelis nebūdingas Kaunui, neturėtų būti saugomas.

A.Karalius: Reikia naudoti grafines priemones objektui - Prisikėlimo bažnyčiai pabrėžti.

V.Kačinskas: Perspektyva turi būti kadruota pagal teisės aktą. Kiekvienas perspektyvos namas nėra aprašytas. Man atrodo, kad kairės pusės užstatymas būdingas Naujamiesčiui.

G.Prikockis: Jūs tą darbą atliekate ne kaip laisvas žmogus, o kaip ekspertas. Aš teigiu, kad perspektyvos kairioji  žalia pusė  nėra būdinga Kaunui. Turi būti atrinkti svarbiausi taškai.

V.Pimpytė:  Toliau - Laisvės alėjos perspektyva į Soborą nuo šlaito.

R.Gudienė: Kodėl dešinėje pusėje nėra Reisono projektuoto namo? Kuo vertingas  medinis namelis dešinėje?

A.Karalius: Klaida, kad nėra perspektyvų į šlaitus, nėra Kauko laiptų, perspektyvų, kurios baigtųsi Nemunu. Nereikia nukelti į perspektyvas to, kas saugoma išklotinėse.

V.Kačinskas: Išklotinės su šlaitais bus.

J. Bučas:. Kauno Naujamiestį  būtina vertinti  kaip  viešojo pažinimo  ir pagarbos istorinę vietovę ir suprasti kaip tausojamojo  naudojimo  asociatyviąją erdvę, bet ne kaip konservacinę ar konservacinio prioriteto teritoriją.   Tai ne tik caro miestas – tvirtovė ir ne tik Kauno, bet funkcionuojantis atkurtos  Nepriklausomos Lietuvos valstybės tautiškumo  istorinis simbolis.  Šios vietovės vizualioji vertė nėra menkesnė už fizinę.  Holistinė (asociatyvioji ir malonios savijautos)  – už fizinių elementų sumą, o kraštovaizdinė  – ne  mažesnė už istorinę vertę. Šioje vietovėje konservacinio maksimumo nuostatos privalo būti keičiamos restauravimo ir rekonstrukcijų optimumu. Miestovaizdžio  cirkoraminio ir panoraminio vertinimo  siūlymus, susijusias su senamiesčio observacine erdve  arba perspektyvų  refleksiniais   sektoriais ar išklotinių prasminiais segmentais, negalima vertinti pagal ilgio ar gylio parametrus, neįvertinus   visų sudedamųjų, kaip viseto, vizualiosios raiškos.

Atliktas nemažas darbas,  bet aplinkotvarkos, taip pat miestotvarkos  požiūriu – beveik bergždžias. Įvardyta  net  10  vertinamųjų pozicijų, pradedant  elementine apskaita ir baigiant kraštovaizdžiu.  Kiekvienoje pozicijoje rasime tokį  pat paveldo objektą, kuris skelbiamas kaip  saugotinas. Čia paveldas pirmiausia turi būti sunormintas, o  perteklinio paveldo to paties pobūdžio objektui privaloma parinkti papildomas naudojimo funkcijas.    Šis darbas nėra konceptualus  ir sistemiškai apdorotas. Jis tampa  perteklinio  paveldo gamykla, kurios produkciją   fizinėmis, finansinėmis ir legitiminėmis išgalėmis vargu ar bus įmanoma išsaugoti.

 Saugojimo apimtys  nepagrįstos naudojimo fizinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis galimybėmis nei kiekybiniu, nei kokybiniu, nei rinkodaros  požiūriu. Jokie urbostruktūros  ar  morfotipų ir kvartalų užstatos pokyčiai  neįvertinti.  Europos šalių istorinių urbanistinių kraštovaizdžių tvarkybos praktikoje miestovaizdis  pateikiamas per  vizualiųjų dimensijų  raišką kaip cirkoraminis regimasis objektas iš fiksuotų  konkrečių  regyklų observaciniais  panoramų  ar silueto sektoriais, išryškinant perspektyvų, vaizdų dominantes, subdominantes, akcentus, nurodant saugomus (legitiminius) ar saugotinus (neregistrinius) erdvinius planus (pirmas, antras, trečias) ir jų reikšmines charakteristikas.

Vertinimo tarybos  pateiktame Akto projekte tas pats objektas  skelbiamas saugotinu  panoramos, silueto, perspektyvos, vaizdo,  išklotinės sudėtyje be atžvalgos į  objekto ar vietovės būklę ir jo fizinių    bei vizualiųjų  charakteristikų panaudos galimybes  laiko tėkmėje ir  konkrečioje vietoje.  Reikmė saugoti neginčytina. Tačiau noras saugoti,  galimybės saugoti, saugojimo prasmė ir reikšmė šiame darbe  neįvertinta.  Čia tautiškumo išsaugojimo ir atkūrimo  aspektai ypač svarbūs.  Šiuo požiūriu    Vertinimo tarybos  akte Naujamiesčio  vizualioji kultūrinė vertė tarsi paraštinė. Pagal turinį ir prasmę  Aktas skirtas  ne   saugojimo  veikos motyvacijai,  bet saugojimo reikmės  teigimui.  Reikia turėti viltį,  kad minėtos  spragos neliks    specialiojo plano paveldotvarkos ir paveldonaudos  dalių šleifu.

 

PASISAKYMAI

A.Karalius:1 Fiksuojant Naujamiesčio vertingąsias savybes svarbiausia sureguliuoti optimalų balansą tarp objektyvių paveldinių verčių ir šiuolaikiniams poreikiams tenkinti būtinų pagerinimų Naujamiestyje.

2. Pašalinti iš saugomų panoramų ir užstatymo struktūrų Nemuno pakrantes, nes jos suformuotos sovietmečiu ir yra absoliučiai nefunkcionalios, neestetiškos ir trukdo akvaurbanistinei Kauno gyvensenai.

3. Saugomose perspektyvose fiksuoti (tekste ir grafiškai)  tai, kas yra saugoma būtent tos perspektyvos vaizde (pvz., bažnyčia ir erdvė greta jos; žalias šlaitas; Nemuno erdvė; kt. vertingas objektas ašyje.).

4. Sudaryti sąlygas kvartalų greta Laisvės al. vidaus struktūrinei rekonstrukcijai, apibrėžiant, kad saugomas yra tik „perimetrinis užstatymas“.

5. Istorinės kvartalų struktūros saugojimas (įskaitant sodybinį užstatymą kvartalų viduje) in corpore - taptų tų kvartalų amžinu vegetavimu.

6. Įvardyti tarpukario architektūrą (jos propaguotus erdvės formavimo principus, užstatymo pobūdį ir charakterį) kaip esminę vertybę ir sektiną projektavimo principą.

7. Įvardyti iš Naujamiesčio matomų dominančių apžvalgą (taškus, trasas): Prisikėlimo bažnyčia, „Saulės“ gimnazija, žali šlaitai.

V.Kuliešius: 1. Vertingiausia Naujamiesčio savybė - prieškario architektūros fenomenas, kurio plėtrą nutraukė sovietinė okupacija. Tai turi būti pabrėžta.

2. Pritariu prof. Bučui: reikia apsispręsti - miestas tvirtovė ar besiplėtojantis miestas. Manau, be abejonės, besiplėtojantis miestas.

3. Būtina numatyti transporto problemų sprendimo  galimybes - šiame dokumente nematyti prielaidų joms spręsti (sunkiai įmanoma esamą kvartalų  vidaus struktūrą  pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms).

4. Būtina vertinti tarybinio laikotarpio ir šiuolaikinės architektūros objektus pagal architektūrinės kokybės kriterijus, o ne pagal carinio užstatymo principus.  Vertinimo metodikos problema išlieka - juk  ir nemažai vertingų prieškario modernistinės architektūros pavyzdžių pastatyti kitokiais urbanistiniais metodais, negu carinis užstatymas (atitraukimas nuo perimetrinio užstatymo linijos, kelių posesijų sujungimas, aukštingumas ir pan.). Tuo tarpu pripažinti tarybinio laikotarpio  ir šiuolaikinės architektūros pavyzdžiai laikomi neturinčiais  architektūrinės vertės.

R.Miliukštis:Rengiant Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą matyti geroka pažanga. Pridėta grafinė medžiaga, planuose pažymėti kultūros paveldo objektai ir teritorijoje esantys vertingų savybių požymių turintys objektai.  Kiek prastesnė padėtis su nurodytomis saugomomis perspektyvomis, išklotinėmis, panoramomis. Manau, pateiktas perspektyvas reikėtų peržiūrėti, dalį jų atmesti ir papildyti tikrai vertingomis Kauno Naujamiesčio perspektyvomis, kurias sąlyginai pavadinčiau „Atvirutėmis“. Siūlyčiau KAUET ekspertams dalyvauti šiame procese. Manau, reikia apibrėžti, kas perspektyvose saugoma – ar jų visas vaizdas sustabdomas ir negali keistis. Neturėtų būti dviprasmybės naudojantis vertinimo tarybos patvirtintu aktu, rengiant laikinuosius apsaugos reglamentus, projektavimo sąlygas  ir projektuojant. Gal vertėtų šiuos klausimus (perspektyvų, išklotinių, panoramų vertės nustatymo)  spręsti kitame etape - rengiant Naujamiesčio specialiojo plano –  paveldotvarkos  projektą. Paskirtas recenzentas, turėdamas daugiau laiko, galėtų pateikti profesionalesnių pastabų dėl vertingųjų savybių.

N.Blaževičienė: Be visų ypatingų Kauno Naujamiesčio savybių, viena esminių - santykis su dominantėmis, nesančiomis Naujamiesčio teritorijoje. Todėl projekte turėtų būti įvardijamos kaip saugotinos visos perspektyvos Prisikėlimo bažnyčios vizualine kryptimi iš A.Mickevičiaus g., Vienybės aikštės ir kt. Taip pat Vizbaro pilaitės perspektyva iš Vytauto g., visos skersinės gatvės upės ir šlaitų kryptimi taip pat įvardijamos kaip saugotinos - neužstatomos mažosios architektūros, reklamos ar kitais statiniais.

Objektai įrašomi į Kultūros vertybių registrą, ir niekas neprisiima atsakomybės juos išlaikyti. Tokiu būdu jie pasmerkiami sunykti. Pagrindinė dominantė – Prisikėlimo bažnyčia. Bet kuri perspektyva į ją turi būti saugoma. Pvz., perspektyva iš Vienybės aikštės. Tai periferinės dominantės buvimas Naujamiestyje.

A.Kančas: Kas bus su parengtais DP? Tai sukels koliziją. Būtina įvertinti DP, ypač centrinėje dalyje. Naujamiestyje visi kiemai baisūs – sodybinio užstatymo liekanos. Visuose kvartaluose aukštingumas - vertingoji savybė. Reikia palikti tai, kas tikrai vertinga. Kaunas baisiausias savo vidiniais kiemais, kurie turi būti ne saugomi, o rekonstruojami. Parengti detalieji planai turi atsispindėti Vertinimo tarybos akte. Esu už užstatymo tipų siaurinimą. Svarbu saugoti tai, kas vertinga, ir palikti laisvę tvarkyti tai, kas nevertinga.

G.Prikockis: Vertinimo taryba turėtų nuosekliai peržiūrėti saugotinus pastatus. Pristatyta labai daug visiškai saugotinų išklotinių - aiškiai per daug. Jei jau saugomi pastatai, ar reikia saugoti dar ir išklotines? Stogų būklė  labai bloga. Todėl siūlau mažinti išklotinių skaičių. Svarbiausias išklotines išskyriau į dvi dalis: su stogais ir be. Pritariu Bučui, kad darbe  trūksta konceptualumo, nėra įrašyti svarbiausi dalykai - teritorijos genius loci. Reikia aiškiai įvardyti tarpukario laikotarpio svarbą ir savitumą - tuo Kaunas skiriasi nuo kitų miestų. Miesto augimas akte irgi turi atsispindėti. Darbe pateiktos 3 dominantės: Soboras, Šv. Kryžiaus bažnyčia ir geležinkelio stotis. Stotis tikrai negali būti dominantė, neaišku ir dėl bažnyčios. Nesuprantama, kodėl neįtraukta Prisikėlimo bažnyčia. Pasigendu  svarbiausių Kaunui charakteringų dalykų. Vienintelė Naujamiesčio dominantė yra Soboras.

R.Palys: Naujamiestyje labai svarbus skersinių gatvių tinklas, iš kurių matyti Nemunas ir Žaliakalnis. Kaunui reikia didelių pokyčių - keisis Karmelitų rajonas, Gertrūdos gatvė,  vidiniai kiemai. Smetoninė architektūra uždėjo karkasą ant carinių pagrindų, mes turime uždėti karkasą ant sovietinio pagrindo.

Siūlau vertingąsias savybes papildyti Fryko laiptais,  laipteliais ties banko tarnautojų namu, skelbimo stulpais, ties “Stumbro” fabriku esančiais šulinių dangčiais, E.Ožeškienės/K.Donelaičio g. esančia baliustrada su atramine sienute ir vaza, išlikusiais autentiškais įvažų vartais, K.Donelaičio g.  išlikusia ketaus šviestuvo atrama, Karinių oro pajėgų vartais, prie Tilmansų fabriko esančiais vartų stulpais su bumbulais, tašytų akmenų bordiūrais, grotelėmis apie medžius. Reikia įvertinti atviras erdves prie Lydos gatvelės, prieš K.Čiurlionio ir Karo muziejų, parterį priešais Karinių oro pajėgų būstinę, nedidelį parterį Miško g., taką nuo Teatro g. link Nemuno.

Šio darbo tikslas - padėti plėtotis Kauno miestui, žinant ir išsaugant miesto vertingąsias savybes (būtent padėti plėtotis, o ne stabdyti), todėl viso Naujamiesčio ribų, kaip vientisos saugomos teritorijos, apibrėžimas stabdo teisingą miesto plėtrą.

Galima teigti, kad Rusijos imperijos urbanistinis architektūrinis palikimas, be abejo, davė miestui tam tikrą, nors ir provincialų ženklą (pvz., stačiakampis gatvių tinklas padėjo  sėkmingai "nutūpti" moderniai prieškario architektūrai).

G.Balčytis: Akivaizdu, kad projekto rengėjų ir architektų požiūriai skirtingi. Rengėjams svarbi istorinė tėkmė, mums svarbi miesto elgsena urbanistiniu- architektūriniu aspektu. Jei saugotini tipai fiksuojami kaip konstanta, bus kuriamas muziejaus statusas - apynasris miesto plėtrai. Tą rodo išklotinės, kurios visos saugotinos, nors jas kuria pastatai, neturintys vertingųjų savybių.

Mano supratimu, projekte vietovė visiškai netyrinėta urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu, visos pastangos sudėtos į formalų istorinį amžiaus cenzą: jei senas, vadinasi, geras ir jo keisti negalima. Darbas užkoduoja konfliktines situacijas, kurios atsiras norint vykdyti bet kokias veiklas ir statybas šioje teritorijoje. Man atrodo, kad toks darbas, koks yra pristatomas, neturi jokios prasmės, nes nėra jokios realios koncepcijos, kas ir kaip turi būti saugoma, kokios meninės ir kitokios vertės esamame urbanistiniame kontekste. Negalima apibrėžti beveik visų gatvių išklotinių kaip saugomų, nes dauguma jų nėra suformuotos. Toks siūlymas verčia abejoti autorių kompetencija. Pateiktos perspektyvos visiškai nemotyvuotos, nes neparodo išskirtinių tiriamo objekto savybių.

Bet greičiausiai autoriai nejaučia miesto charakterio. Nepritariu tokiam darbui, kaip neturinčiam koncepcijos bei argumentuotos vertybių skalės.

J.Kančienė: Visos pasiūlytos perspektyvos netinkamos, nes į jas patenka ir nevertingi statiniai. Saugoti perspektyvą, kurią reikia suvokti užmerkus vieną akį, t.y. eliminuojant ją gadinantį ar menkinantį „teršalą“, yra neteisinga. Prisikėlimo bažnyčia gražiausiai (Naujamiestyje) atrodo iš Vienybės a. – S.Daukanto g., tačiau pirmame plane atsiduria “Miestprojektas”. Pašto „atvirukinis vaizdas“ yra iš J.Kanto gatvės, tačiau kairėje (vakaruose) lenda sovietinis mokyklos priestatas, jau nekalbant apie šiuo metu viską uždengiančius kioskus. Galbūt reikia nurodyti tik apžvalgos taškus, iš kurių vertingasis objektas būtų gerai matomas, regėjimo lauke neatsirastų naujų konkuruojančių statinių.

L.Tuleikio raštu pateiktos pastabos: “Visus apribojimus akte formuoti tik ten, kur nekyla jokio prieštaravimo. Vietose, kur jie kyla, palikti laisvę (nereglamentuoti). Pastato Totorių g. 14 kieme tarpukariu sukurta unikali erdvė, o jos išsaugojimas nereglamentuojamas. Pateiktos nekokybiškos perspektyvų nuotraukos - fotografuota vasarą, kai gausūs želdiniai užmaskuoja perspektyvas formuojančius vertingus statinius.”

V.Levandauskas: Baiminausi nesutarimo tarp dviejų jėgų: saugojimo ir plėtros. Atsiradęs supratimas peraugo į konkrečius pasiūlymus. Naujamiestis mums svarbiausias dėl modernios tarpukario architektūros, bet ir carinė turi teisę išlikti. Sovietmečio architektūra paliko ir planavimo pėdsakus, reikia įtraukti ją į saugojamųjų sąrašus.

Istorinę medžiagą reikėtų išgryninti, bet tai lemiamos reikšmės neturi.

Problemos: 1.Išklotinių atsisakyti negalėsime, nes visų pastatų negalėsime surašyti į registrą. Bandysime ieškoti galimybių nesaugoti nusidėvėjusių stogų ir pan.

2. Kvartalų vidaus struktūra ir morfotipas. Taryboje turime tik vieną urbanistą, kviesime KAUET urbanistus į pagalbą.

Pasiūlymų lauksime per Sabiną Strazdienę.

G.Prikockis: Pasiūlėme savo Naujamiesčio schemą, į kurią įtraukėme Karo muziejaus sodelio išklotinę.

G.Filipavičienė: Rengiant analogišką aktą Vilniuje, vertinimo taryba 2 paskutinius mėnesius dirbo labai intensyviai. Aprašyti miestą yra labai sudėtinga.

Kritinės pastabos buvo išsakytos teisingos - svarbiausia yra miesto charakteris. Sunkiausia surasti raktą. Vilniuje panoramas atrinkome labai griežtai. Vertinimo tarybos laukia sunkus kelias. Istorikų ir architektų požiūriai skiriasi. Reikia peržiūrėti kiekvieną kvartalą, išklotinę, pastatą. Tai labai rimtas dokumentas. Tačiau jį galima koreguoti.  Rengiant specialųjį planą, gali iškilti naujų faktų, tuomet jie bus teikiami Vertinimo tarybai patikslinti vertingąsias savybes.

Mes labai laukiame Kauno naujamiesčio akto. Siūlau deleguoti dalį KAUET narių į vertinimo tarybą.

R.Miliukštis: Kada sulauksime paveldotvarkos projekto?

G.Filipavičienė: Šiemet bus parengta koncepcija, kitais metais - projektas. Mes Vilniuje dirbome su savivaldybės taryba. Taip buvo paprasčiau priimti sprendimus.

 

NUTARIMAS

1. Aptarus pakartotinai pristatytą KAUNO NAUJAMIESČIO NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO PROJEKTĄ (pristatė Kultūros paveldo centras), rekomenduoti atsižvelgti į pastabas:

1.1. Kritikuotina konceptuali nuostata -  Kauno Naujamiestis  nėra galutinai susiformavęs, tai besiplėtojantis organizmas.

1.2. Kritikuotina konceptuali nuostata -  Naujamiesčio teritoriją sudaro dvi aiškios dalys (vertės požiūriu) -  centrinė dalis ir vadinamasis Karmelitų priemiestis.

1.3. Vertingųjų sąvybių (pastatų) sąrašas neargumentuotai išplėstas. Į sąrašą įtraukti visi, rengėjų nuomone, “gražūs” pastatai, nepateikti ekspertų vertinimai. Į šį sąrašą siūlome traukti tik Kauno savivaldybės patvirtintus objektus.

1.4. Urbanistinė sandara nesuvokta, susmulkinta ir pereita prie paminklotvarkos projekto turinio, nepateikta visa medžiaga. Tai neabejotinas Naujamiesčio kokybinės plėtros  stabdys. Subjektyviai nustatytas saugotinas aukštingumas. Saugomų pastatų ir kultūros vertybių aukštingumas – natūraliai apribojamas per KPD išduodamas sąlygas,  laikinuosius reglamentus ir kitus urbanistinius dokumentus.  Nesaugomų pastatų kiemuose, kurių didelę dalį sudaro tarybiniai silikatiniai pastatėliai, aukštingumas neturėtų būti saugomas  kaip vertybė. Urbanistinė saugoma sandara turi atsispindėti viename  ar keliuose brėžiniuose, kuriuose būtų galima suvokti Naujamiesčio visumą.

1.5. Vizualinis panoramų, perspektyvų ir išklotinių vertinimas – atsitiktinis, paremtas subjektyviais vertinimo kriterijais.

1.6. Nesuvokta urbanistinių dominančių esmė.

1.7.  Istoriniai faktai apie visą Kauną pateikti be galo plačiai ir padrikai.

1.8. Fotofiksacija turi apimti tik konkrečius pastatus, akte įvardytus vertingosiomis Naujamiesčio savybėmis.

1.9. Grafinė dalis išskaidyta per gausybę A3 formato brėžinių, kuriuose neįmanoma suvokti visumos.

 

 

Rymantė Gudienė

Jūratė Merkevičienė