JUNGTINIO ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS KAUNO SKYRIAUS VALDYBOS IR KAUET POSĖDŽIO, ĮVYKUSIO 2012-05-09 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE, PROTOKOLAS NR.83  0

www.kamane.lt, 2012-05-24

POSĖDŽIO DALYVIAI:                                                                                                                                                                 

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Jurgis Bučas, Gediminas Jurevičius, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius,  Paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, KAUET eksnariai Algimantas Milškinis ir Vladas Stauskas.

Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

 

J.Merkevičienė: Iš pradžių norėčiau pasitarti Kongresų rūmų konkurso klausimais. Tarybos nariai išreiškė nuomonę, kad nėra prasmės daug kartų svarstyti konkurso sąlygų. Pakoreguotas nuo 2008 m. sąlygas rengėjas Kęstutis Zaleckis atsiuntė prieš savaitę. Aš jums jas persiunčiau. Per savaitę gavau pastabų, kurias rengėjas jau įvertino ir persiuntė dar kartą patobulintas sąlygas. Su jumis noriu aptarti kelis aspektus. Dėl premijų - savivaldybė skiria 50 tūkst.litų. Tai didelis premijų fondas, palyginti su kitais konkursais.  Kadangi konkursas urbanistinis, manau, reikia bent dviejų paskatinamųjų premijų. Siūlome tokias premijas:

I vietai - 20 000 Lt, II vietai - 15 000 Lt, III vietai - 10 000  Lt.,  dvi paskatinamosios premijos po 2500 Lt.

V.Kuliešius: Siūlau skirti 3 paskatinamąsias premijas.

J.Merkevičienė: Jei daugiau pasiūlymų nėra,  tegul bus 3 paskatinamosios.

 Dabar - dėl vertinimo komisijos. Siūloma žiuri:

  1. Andrius Kupčinskas, Kauno meras
  2. Nerijus Valatkevičius, Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
  3. Algimantas Miškinis, hab.mokslų daktaras
  4. Mindaugas Pakalnis, SĮ “Vilniaus planas” vyr. architektas
  5. Audrys Karalius, architektas
  6. Gintas Natkevičius, architektas
  7. Jūratė Merkevičienė, VšĮ KAUET direktorė
  8. Saulius Lukošius, urbanistas
  9. Ramunė Staševičiūtė, Klaipėdos architektė, miesto tarybos narė
  10. Tadas Balčiūnas, LAS Vilniaus sk. pirmininkas

Recenzentai: Tomas Grunskis ir Gražina Bernotienė.

V.Kuliešius: Manau, kad Tomas Grunskis labai tinkamas. Taip pat žiuri galėtų papildyti Gintaras Čaikauskas.

G.Balčytis: Manau, kad žiuri nariai turėtų būti labai objektyvūs, nes rūmų vietos teritorija taps labai brangi.

L.Tuleikis: Rimas Palys, kaip subjektyviai objektyvus, galėtų būti vertinimo komisijoje.

J.Merkevičienė: Su kandidatais dar nebuvo kalbėta, išskyrus p. Miškinį, kuris sutiko. Kalbant apie recenzentus, gal gerai būtų vienas vilnietis, kitas kaunietis.

R.Palys: Gerai būtų Augis Gučas.

V.Kuliešius: Labai vertingas dėl patirties būtų Alvydas Steponavičius.

J.Merkevičienė: Kviečiau jį, bet atsisakė dėl sveikatos. Kviečiau ir Evaldą Barzdžiuką, bet ir jis atsisakė.

G.Bernotienė: Manau, kad žiuri turėtų dalyvauti transporto ir kraštovaizdžio specialistai.

R.Palys: Bučas gerai išmano transporto klausimus.

N.Valatkevičius: Kraštovaizdžio specialistai - A.Žickis, R.Pilkauskas, V.Stauskas.

L.Tuleikis: Manau, kolega Stauskas puikiai tiktų šiam darbui.

E.Barzdžiukas: Gal nereikia visų rūšių specialistų vertinimo komisijoje - objektas nėra toks sudėtingas.

J.Merkevičienė: Gal kolega Jurgis Bučas galėtų dalyvauti?

G.Balčytis: Kas parašyta sąlygose apie tai, kad galima  ir laisvai pasirinkti vietą?

J.Merkevičienė: Cituoju: “Pateikę urbanistinius ir ekonominius argumentus, autoriai gali siūlyti papildomas vietas objekto statybai.”

G.Balčytis: Keista - pasirinkę užsakovo siūlomas vietas, autoriai neturės pateikti ekonominių argumentų. Juk pasiūlytos vietos tarpusavyje nėra lyginamos. Šiuo atveju manau, kad užtektų ne ekonominės argumentacijos, o motyvacijos.

L.Tuleikis: Manau, kad jei užsakovui reikia, tegu jis pasisamdo recenzentą ekonomikos klausimu - tai ne Architektų sąjungos reikalas.

J.Merkevičienė: Gerai, kad posėdyje dalyvauja užsakovo atstovas. Noriu patikslinti kongresų rūmų salių dydžius. Sakėte - nuo 700 iki 1500 vietų?

N.Valatkevičius:  Taryba nusprendė, kad viena salė turėtų būti 700 vietų, o kita - 1500 vietų. Iš viso - 2200 vietų. Būtų geriau, jei salės būtų universalios.

G.Bernotienė: Universalios- tai nepritaikytos niekam.

N.Stanionis: Manau, savivaldybė galėtų patikslinti pastato funkciją. Skirtingi poreikiai ir vieta mieste būtų objekto, skirto konferencijoms, rimtos muzikos koncertams ar šou programoms.

R.Palys: Ar tikrai Kaunui dabar reikia tokios didelės apimties salių?

G.Balčytis: Manau, kad svarbu gauti maksimalų apkrovą, o užsakovas išsirinks, ko jam reikia.

 

J.Merkevičienė: Pereisime prie darbotvarkės. Joje du klausimai: 

1. Kauno architektų sąjungos ir KAUET pozicija dėl Kauno Naujamiesčio (unikalus objekto kodas 22149, buv. kodas U30) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (ribų plano) ir paveldotvarkos projekto formavimas.

2. Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių nustatymo darbo grupės sudarymas.

G.Prikockis: Praėjusį kartą buvome susirinkę po piketo, bet nespėjome apsvarstyti visų darbotvarkės klausimų. LAS KS parašė raštą kultūros ministrui dėl Naujamiesčio ribų plano. Liko du spręstini klausimai. Reikia išrinkti architektus į darbo grupę nustatyti vertingosioms Naujamiesčio savybėms. Pasisakyti nori A.Miškinis.

A.Miškinis: Nenoriu ginti nei paveldosaugos, nei naujos architektūros kūrėjų pozicijų. Tik keista, kad architektai atsidūrė turgaus prekeivių vaidmenyje. Plakatuose buvo užrašyta ne visa tiesa - urbanistinių vietovių yra ne 160, o tik pusė to. Ir kiti plakatai nedaro garbės architektams. Mes esame kūrėjai ir atstovaujame visuomenei formuojant miestą. Ir Kaune projektuojantys architektai nebuvo šventieji - tiek senamiestyje, tiek naujamiestyje iškilo pastatų, kurie nėra priimtini miesto požiūriu. Manau, kad ant Kauno viešbučio Laisvės alėjoje užstatytas stiklinis antstatas buvo klaida, o Architektų sąjunga pažymėjo jį diplomu. Tada LAS atsistojo į priešpriešą su paveldosauga. Manau, kad ir “stiklainį” galima buvo suprojektuoti daug kontekstualiau, prisiderinant prie „Versalio“ nuolydžio.

Nemanau, kad mitingas - teisingas kelias. Konfrontacija - pats blogiausias dalykas. Moraliniu aspektu Kauno architektai turi prisiimti tam tikrą kaltę.

Neturime paveldosaugos strategijos ir neturėjome nuo nepriklausomybės pradžios. Plano požiūriu dėl Naujamiesčio saugomų teritorijų neturėtų būti jokių diskusijų. Vertingų pastatų čia nedaug. Jei ji būtų saugoma, naujų sandėlių čia neatsirastų. Reikia peržiūrėti Naujamiesčio formavimo strategiją.

N.Valatkevičius: Ar buvo paveldosaugos strategija iki 1990 m.?

A.Miškinis: Buvo.

N.Valatkevičius: Kaip gali miestas turėti strategiją, jei jos neturi paveldosauga? Visus 20 metų paveldosauga tik saugo ir nieko neleidžia - net miestui prisidėti lėšomis prie reglamentų kūrimo, kad nedarytų įtakos. Paveldosaugininkai atsisakė miesto siūlomų pinigų.

G.Bernotienė: Tas procesas vyksta visoje Lietuvoje - nėra jokio realaus dialogo su KPD. Kokią įtaką architektas gali daryti KPD, kai spec. planai tampa aukštesni už bendrąjį planą? Juk to negali būti.

A.Miškinis: Man teko 8 metus būti KPD tarybos nariu.

R.Miliukštis: Iki mitingo su KPD susikalbėti nepavyko - neleido griauti „Kauko“ griuvėsių. Po mitingo reikalai pagerėjo.

N.Valatkevičius: LR Vyriausybės 2001 m. Kovo 13 d. nutarime yra patvirtinta apsaugos sistemos pertvarkymo koncepcija. Ta koncepcija tinka ir šiai dienai. Nepaisant to, 2004 m. priimtas labai prastas įstatymas. Siūlau tą koncepciją panaudoti, nes visos siūlomos kryptys teisingos - viešinti paveldosaugos reglamentus, apie pasikeitimus informuoti visuomenę iš anksto ir t.t.

G.Prikockis: Dabar pereisime prie klausimo apie Naujamiesčio vertingąsias savybes ir reglamento rengimo.

J.Bučas: Turi būti įvertinta, kas skiria paveldosaugą nuo paveldotvarkos. Mūsų paveldosauga nemoka naudoti. Užsienyje stengiamasi saugomas teritorijas apibrėžti kompaktiškas. Reikia žinoti, kaip toje teritorijoje dera elgtis. Iš apibrėžtos teritorijos reikia atrinkti, ką galima išsaugoti, turint reikiamų finansinių galimybių. Užsienyje pirmiausia reikia įrodyti, kad esama lėšų saugojimui, paskui derinami saugojimo reglamentai.

Svarbu suvokti, kuo skiriasi draudimas nuo statuso.

V.Stauskas: Piketas – tai visuomenės sujudinimas populiariausiomis priemonėmis. Reikia drąsiai eiti toliau. Nidoje mačiau naują 11 gyvenamųjų namų kvartaliuką - liūdnas vaizdas. Vietoj modernios architektūros kuriama senovės imitacija. Deja, tai parengta pagal naujai sukurtą reglamentą, kuris nusako, kaip reikia projektuoti Neringoje.

L.Tuleikis: Noriu padėkoti A.Miškiniui už išsakytas mintis. Būtų nemandagu nereaguoti į kitokią nuomonę. Man negėda, kad aš dalyvavau mitinge. Tik vieša kalba visuomenėje duoda rezultatų. Mitinge iš architektų lūpų išgirdome ir savikritikos. O iš paveldininkų neišgirdome jokios savikritikos. Atrodė, kad nesusikalbėjimo iniciatoriai yra architektai. Po kiekvienos rinkimų konferencijos kviesdavomės KPD atstovus - po pasikalbėjimo nebūdavo jokių rezultatų.

Kalbant apie saugotinų teritorijų plėtrą. Ribos gali būti, bet ydingas pats metodas. Europinės paveldosaugos Lietuvoje nė kvapo. Turi būti visų teritorijų reglamentai, tik po to nustatomos ribos. O yra priešingai - tai barbariškas metodas. Siūlau grįžti į Europą.

G.Bernotienė: Aš nusiteikusi pesimistiškai.

A.Miškinis: Reikia keisti įstatymų bazę.

G.Bernotienė: Mitingas buvo geras, bet Architektų sąjunga per silpna viena nuveikti tokius darbus, būtina pritraukti kitas politines jėgas ir organizacijas.

V.Merkevičius: Naujamiestyje turi atsirasti šiuolaikinė architektūra - kitaip miestas bus pasmerktas sąstingiui. Jei saugomoms teritorijoms priskirsime geležinkelio stoties rajoną,  jis sugrius galutinai.

E.Barzdžiukas: Kategoriškai prieštarauju prieš naujai išplėstos Naujamiesčio vizualinės zonos ribas, kurios visiškai neargumentuotos. Nepritariu Kauno Naujamiesčio ribų išplėtimui. Nemačiau aiškių argumentų jas plėsti.

G.Prikockis: D.Varnaitė siūlė deleguoti žmones, kurie galėtų dalyvauti rengiant reglamentą. UAB “Lietuvos paminklai”, kurie rengia paveldosaugos spec. planus, tuos žmones įdarbintų. Siūlau susitarti, kad juos rengiant KAUET dalyvautų konsultanto teisėmis. Arba sudaryti grupę, kuri tiesiogiai dalyvautų rengimo procese.

L.Tuleikis: Koks to dalyvavimo mechanizmas?

G.Prikockis: Tai rimtas urbanistinis dokumentas ir didelės apimties kelerių metų darbas.

L.Tuleikis: Tuomet reikia kalbėti apie kolektyvą, kuris galėtų kartu dirbti.

G.Prikockis: Objektų ir teritorijų architektūrinis vertinimas- tai bendras idėjos suformulavimas ir tekstinė dalis. Tai rimtas darbas, ne klubinė veikla.

R.Miliukštis: Tai nebūtinai turi būti atestuoti specialistai. Firma turi atestatą, pavieniai specialistai gali jų ir neturėti.

G.Balčytis: Aš manau, kad reikėtų rinkti modernios, šiuolaikiškos architektūros šalininkus.

R.Palys: Grynaveislių architektų, ne paveldosaugininkų.

N.Valatkevičius: Nereikia užmiršti, kad tai bus 2 metų darbas diena dienon. Ne visi gali tam pasiryžti. Bet jei mums suteikiama tokia galimybė, būtina ja pasinaudoti.

 

               PASISAKYMAI

 

G.Balčytis: Neturiu nuomonės. Suprantu, kad tai rimtas darbas.

G.Bernotienė: Manau, kad mus ir vėl apgaus. Mes neturime dalyvavimo mechanizmo. Ten bus dauguma paveldininkų, o mūsų žmonių bus mažai, jie ištirps. Tik labai veiksmingas kontraėjimas gali sustabdyti ydingą paveldininkų politiką.

J.Bučas: Svarbiausia - komanda pagal specialybę - 4-5 žmonės. Reikia laikytis įstatymų. Pirmiausia reikia parengti tvarkybos politiką - ką saugosime. Reikia turėti aiškų reglamentą. Neplėskime teritorijų geografiškai. Draustinis – tai būdas, kaip elgtis, o ne vertė. Galėčiau imtis konsultacinės misijos.

S.Juškys: Pritariu Gražinai - viskas atsisuks prieš mus. Už mus bus nuspręsta. todėl nemanau, kad mums reikia dalyvauti šiame darbe.

A.Kančas: Manau, kad reikia elgtis žydiškai - galvoti viena, daryti kita. Manau, pasiūlykime žmones - jų vis tiek neįtrauks. Siūlau Vaidą Kuliešių, Jolitą Kančienę, Rimą Palį, Saulių Juškį.

J.Kančienė: Manau, dalyvauti reikia. Siūlau Vaidą Kuliešių, Astą Prikockienę, Rimą Palį, Algimantą Miškinį.

V.Kuliešius: Siūlau ne sudaryti darbo grupę dokumentui rengti, o ekspertinę konsultacinę grupę. Išreikšti poziciją rengiamo dokumento atžvilgiu galėtų profesūra - Jurgis Bučas, Algimantas Miškinis. Mes savo poziciją galima išsakyti iš modernios architektūros pozicijų.

Kitas pasiūlymas - rengiamą planą svarstyti ir vertinti KAUET posėdžiuose, juos protokoluoti. Negalime pažeisti teisės aktų.

Saugotinų teritorijų Naujamiestyje ribų išplėtimui nepritariu.

V.Merkevičius: Jei esame ekspertų taryba, tai tą darbą ir dirbkime. Juk svarstome įvairių tipų projektus. Taigi siūlau reglamentą svarstyti KAUET.  Sunkiai įsivaizduoju, kaip architektai galėtų dalyvauti komisijos veikloje.

Nepritariu Naujamiesčio, kaip  saugotinų teritorijų, plėtimui. Iš pradžių baikime darbus jau dabar saugomose teritorijose, nes čia saugomas paveldas baigia nykti. 

R.Palys: Pritariu, kad darbo grupėje dalyvauti reikia, atstovauti turėtų 3-4 profesionalai, kuriais pasitiki AS. Grupė sprendinius svarstyti periodiškai pristatytų KAUET.

Delegatai: Karalius, Kuliešius, Juškys, Prikockis, Miškinis, Bučas, Kančas.

G.Prikockis: Manau, pasiūlymas geras - pasiūlyti savo, kaip KAUET, paslaugas. Svarbu būtų į darbo grupę siūlyti žmones, nesispecializuojančius paveldo srityje.

N.Stanionis: Siūlau KAUET dalyvauti pagal savo funkcijas - ekspertuoti reglamentą. Siūlomoms Naujamiesčio riboms nepritariu.

L.Tuleikis: Nepritariu saugomos teritorijos ribų išplėtimui ne pagal parengtus reglamentus ir nustatytas vertybines savybes, bet teritoriniu pagrindu.

KAUET turi veikti savo kompetencijos ribose ir nesiimti uždavinių, padiktuotų politikos, o ne profesinės kompetencijos paskatų. Be to, architektų etikos kodekse parašyta, kad jis gali imti tokio darbo, kuriam turi atitinkamą kompetenciją.

 

G.Prikockis: Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad rengiant reglamentą bendradarbiautume su visa Kauno ekspertų taryba?

Balsavo: už  –13 ekspertų.

G.Prikockis: kas prieš?

Niekas nebalsavo.

G.Prikockis: Vienbalsiai nuspręsta siūlyti KPD bendradarbiauti su KAUET in corpore.

 

Kitas klausimas - Naujamiesčio saugotinų savybių koregavimas. Savybės:

1. Naujamiesčio tūris ir pobūdis.

2. Autentiškos carinės architektūros pobūdis, jos vizuali raiška.

3. Autentiškos gatvių ir kiemų erdvės.

Reikia išrinkti žmones, kurie pakoreguotų vertingųjų savybių tekstus ir nurodytų, kaip keisti. Vertingųjų savybių aktai jums bus pateikt i- reikės pataisyti.

R.Miliukštis: Čia galėtų būti grupelė žmonių.

L.Tuleikis: Siūlau - J.Bučas, R.Miliukštis, R.Palys, A.Kančas, G.Prikockis.

G.Prikockis: Taip ir nusprendžiame - prašome deleguotus ekspertus atlikti šį darbą.

 

NUTARIMAS

 

1. Saugotinų teritorijų ribų išplėtimui Naujamiestyje nepritariame.

2. Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių  nustatymo darbo grupės sudarymo klausimu siūlome KAUET in corpore pasiūlyti paslaugas savo kompetencijos ribose  - svarstyti Naujamiesčio reglamentą  ir teikti rekomendacijas.

3. Naujamiesčio saugotinoms savybėms koreguoti skirti ekspertus: J.Bučą, R.Miliukštį, R.Palį, A.Kančą, G.Prikockį.

 

 

Gintaras Prikockis

Jūratė Merkevičienė

 

 

 


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*