JUNGTINIO ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS KAUNO SKYRIAUS VALDYBOS IR KAUET POSĖDŽIO, ĮVYKUSIO 2012-05-02 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE, PROTOKOLAS NR. 82  0

www.kamane.lt, 2012-05-14

POSĖDŽIO DALYVIAI:                                                                                                                                                                 

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Gediminas Jurevičius, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Dalius Šarakauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius,  LAS KS atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė,

LAS KS valdybos nariai: Jonita Šyvokienė ir Asta Prikockienė, architektas Gediminas Šinkūnas.                                   

Spaudos atstovai : Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“), Birutė Mačienė („ELTA Politikos skyrius).

Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

J.Merkevičienė: Šiandien darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Architektų piketo, vykusio balandžio 26 dieną, rezultatų aptarimas ir įvertinimas.
 2. Pasiūlymai dėl Kauno Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos vertingųjų savybių nustatymo.
 3. Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių reglamento rengimo darbo grupės sudarymas.

G.Prikockis: Piketo organizavimą inicijavo Algimantas Kančas. Taip sutapo, kad ir kitų Lietuvos regionų Architektų sąjungos skyriai  atsiuntė raštus dėl nepasitenkinimo KPD reglamentu ir darbu, kuriuose prašoma peržiūrėti Kultūros paveldo įstatymus ir pakeisti juos iš esmės. Taip pat siūloma atkreipti dėmesį į vyriausiųjų miesto architektų priedermę.

Kultūros ministras gavo iš Klaipėdos mero raštą, kuriame išreikšta bendra Klaipėdos architektų ir mero pozicija. Jame siūloma:

  1. Peržiūrėti departamento priskirtas funkcijas, atliekamas Klaipėdos teritoriniame padalinyje; atskirti departamento ir savivaldybės Paveldosaugos skyriaus funkcijas.
  2. Atsisakyti centralizuoto vadovavimo Klaipėdoje (projektų svarstymo Vilniuje), paliekant vidinę derinimo tvarką.
  3. Organizuoti efektyvų darbą departamento Klaipėdos padalinyje.
  4. Projektai turėtų būti rengiami, suderinus ne tik su KPD teritoriniu padaliniu, bet ir su savivaldybės Paveldosaugos skyriumi bei miesto vyriausiuoju architektu.

LAS Panevėžio skyriaus ir Šiaurės bei Rytų Aukštaitijos architektų kreipimesi rašoma, kad nepritariama KP reglamentuojamiems įstatymams, poįstatyminiams aktams, pasisakoma prieš KPD valdininkų veiklą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Prašoma:

1. Peržiūrėti Nekilnojamojo KP įstatymą kaip visumą ir pakeisti jį iš esmės, užtikrinant darnios plėtros ir apsaugos principus.

2. Iš esmės peržiūrėti besidubliuojančias KPD teritorinių padalinių ir savivaldybės paveldosaugos specialistų vykdomas funkcijas.

3. Įtraukti mūsų deleguotus atstovus į kultūros ministro 2011.10.11d. įsakymu sudarytą darbo grupę KPD vydomų funkcijų peržiūrai.

Gegužės 16 d. numatoma kasmetė konferencija. Norėčiau suformuoti poziciją, kurią bus galima pateikti konferencijoje.

Diana Varnaitė po piketo pakvietė pasikalbėti ir pasiūlė tartis, kaip pakeisti Naujamiesčio vertingąsias savybes. Algimantas Kančas pristatys savo nuomonę apie piketą.

A.Kančas: Manau, piketas pavyko. Jo tikslas buvo atkreipti dėmesį į Kaune susidariusią padėtį. Buvo pastebėtas didelis palaikymas, surinkta apie 300 parašų. Pasirašė ne tik architektai, bet ir menininkai (E.Saladžius, G.Vaitys),  Kauno dailės akademijos rektorius. Peticija buvo persiųsta visiems suinteresuotiems asmenims - skambino apie 10 Seimo narių. Svarbu gauti visuomenės palaikymą - persiųsti peticiją visuomeninėms organizacijoms, savivaldybei, Seimo nariams.

Pradinis tikslas jau pasiektas - iki šiol nebuvo net užuominos į kontaktus, o dabar štai D.Varnaitė pirmą kartą atvyko į Kauną. Dabar svarbu pasiekti, kad tolesnė eiga būtų logiška, sprendimai nepriklausytų nuo valdininkų.

Apibendrinant piketo rezultatus - piketas pavyko, į KPD problemas buvo atkreiptas visuomenės dėmesys, reikia dirbti toliau.

A.Karalius: Bandau pažiūrėti į piketą iš šalies – atrodo, kad architektai su paveldininkais kažko nepasidalija. Tarsi mes maištaujam, kad mums nesudarytos sąlygos dirbt, o juk tai valstybės lygio problema. Gyventojams reikėtų paaiškinti, kad giname ne tik savo interesus, bet ir jų.

A.Kančas: Mes, architektai, rengdami detaliuosius ar specialiuosius planus, deriname juos su visuomene. O paveldo ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų su visuomene supažindinti kažkodėl nereikia. Atrodo, kad KPD veikla yra aukščiau Lietuvos įstatymų. Paveldo įstatymai ir savininkams, ir  plėtotojams  nesuprantami, žmonės netampa paveldo saugotojais. Kodėl visuomenė negali dalyvauti savo likimo kūrimo procese? Pvz., Škotijoje žmonės įtraukiami į paveldo diskusijas, jie žino taisykles. O Lietuvoje žmonės nežino, kas jų laukia, nepasitiki paveldo reglamentais.

 

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Mes suprantame, kad tai bendra visuomenės problema. O iš šono atrodo, kad tai tik architektų interesų gynimas. Reikėtų rasti argumentų ir pasisakyti objektyviau - manau, mūsų profesūra galėtų tai padaryti.

N.Balževičienė: Įspūdis toks: KPD atstovai atvyko, buvo mandagūs, išklausė - toks jų darbo stilius. Manau, kad ką nors pasiekti galima tik per kultūros ministrą. Reikėtų  mūsų reikalavimus viešinti - pritraukti visuomenę, galimus investuotojus.

Siūlau sudaryti visos Lietuvos objektų, derinamų KPD, sąrašą, kuriame būtų metodiškai parodyta, kokia tikroji derinamų objektų padėtis -  kiek laiko tai trunka ir kiek darbų žlunga. Tai būtų objektyvus dokumentas.

J.Bučas: Esmė ta, kad reikia saugoti vietą, o ne teritoriją. Manau, susirinkimai beprasmiški - reikia kalbėti dalykiškai. Paveldotvarka ir mokslas yra visai skirtingi dalykai. Paveldą išsaugoti yra įmanoma tik jį naudojant. Bausti reikia tuos, kurie paveldiniuose objektuose nieko neveikia, o ne tuos, kurie kuria ten gyvenimą. Užsienyje, kol nėra projekto pagrindimo, negali būti projekto derinimo. Praeitis reikalinga tiek, kiek ji reikalinga dabar ir bus reikalinga ateityje.

G.Jurevičius: Kai laikiau KPD egzaminus 4-ai kategorijai gauti, man buvo paaiškinta, kad tai nereikalinga, nes Kaune yra tik vienas objektas aukštesnės negu 2-os kategorijos. O paskui architektams keliami didžiuliai reiklavimai. Įdomu, kokią kvalifikaciją turi valdininkai, kurie derina mūsų projektus?

Veikti turi tie žmonės, kurie turi praktikos ir daugiau išmano.

J.Kančienė:  Iš šono atrodė, kad piketuojantys architektai stoja ginti Juozaičio „stiklainio“, o juk vizija buvo visai kita. Gera dirva subjektyvumui.

Manau, kad neteisinga, jog suteikiant kvalifikaciją netikrinama architekto profesinė kvalifikacija, tik teisinė. Yra specialistų, kurie neturi reikiamo profesinio pasirengimo. Valdininkai bijo derinti, o reikėtų daugiau drąsos ir principingumo.

A.Kančas: Aš savo nuomonę jau išsakiau - būtina toliau platinti mūsų peticiją. Vėliau laukia tolesnis darbas - tobulinti reglamentus, įstatymus ir t.t.

A.Karalius: Manau, teisingos kolegos J.Bučo įžvalgos. Gera idėja sukurti registrą, kuriame būtų skelbiama informacija apir paveldinius objektus - kiek laiko derinama, koks rezultatas. Svarbiausia - perkelti problematikos apimtį į valstybinį mastą - patikrinti, ar KPD sistema yra aktyvi, užklausti kultūros ministro, kaip vertina KPD veiklą. Galima surasti aibes negyvai „užsaugotų” pastatų. Sovietiniais laikais šiuo klausimu buvo net geriau. Sistema veikia neefektyviai - saugojamų pastatų sugrius dar daugiau. Labai svarbu pakelti problemą į aukštesnį lygį. Reikėtų akcentuoti KPD kariuomenės kvalifikaciją. Būtina įvertinti pavykusius ir nepavykusius objektus - reikia skatinti architektų savikritiškumą. Tokia pozicija turėtų būti reguliariai nustatoma. Reikia sukurti programą minimum ir maksimum.

Paveldosaugos sistema veikia sunkiai, ją reikia tobulinti.  Reikia padėti valstybei atlikti tą operaciją. Nemanau, kad teismai sugeba išspręsti architektūrines problemas.

V.Kuliešius: Paveldosaugos įstatymų bazė ir praktika turi būti suderinta su Europos paveldosaugos įstatymų baze ir praktika. Būtina edukacinė veikla paveldosaugos srityje: reikėtų rengti konferencijas, seminarus, kuriuose būtų supažindinama su Europos ir pasaulio paveldosaugos praktika.

Tai ne asmenybių, o sistemos problema. Architektūros įstatymo, kurį rengiant dalyvauja Lietuvos architektų rūmai, nuostatos remiasi Europos tarybos, Europos komisijos dokumentais bei  gerąja europietiška architektūrine praktika, o paveldosaugos srityje susidaro įspūdis, kad   Lietuvoje galioja ne visi Vienos memorandumo principai.

J.Minkevičius: „Stiklainis“ sujudino mūsų visuomenę - tai mūsų modernios architektūros išdava. Konfliktą reikia spręsti visiems kartu. Sprendimo būdai: išlaikyti paveldo vertybes ir atidaryti kelią naujovėms, kad nebūtų dirbtinių kliūčių. Reikia sudaryti sąlygas talentams pasireikšti. Tai turėtų būti susitarimas meilės pagrindu. Profesionalui reikia duoti daugiau laisvės. Esminis dalykas - susitarimas, neignoruojant visuomenės.

R.Palys: Kodėl egzistuoja amžina priešprieša tarp architektų ir paveldo? Teoriškai architektai geresni paveldosaugininkai, negu patys paveldosaugininkai. Gal kartais architektams pritrūksta kontekstualumo? Prieita riba - su KPD būtinos diskusijos. Dabar KPD – tai aplinka, kurioje viskas saugoma, kūrybai nėra vietos. Juk paveldas- grynai susitarimo reikalas. Tam tarnauja įstatymai. Tai turėtų būti kompromisas - bendru sutarimu. Kartais KPD leidžia tai, kas yra klaida. Reikia kartu rinktis specialistams, ieškoti sutarimų, kurti vizijas, reglamentus.

A.Prikockienė: Mažesnėse erdvėse susiskaidymas tarp architektų ir paveldosaugininkų aptarinėjamas jau seniai. Riba tarp paveldo ir architektūros labai nežymi. Prie susiskaidymo atveda bendravimo stoka. Kuo aukštesnio lygio paveldo vertybė, tuo ji turi daugiau galimybių  išgyventi pati. Valstybė duoda tik pradinį postūmį. Prancūzai laikosi nuomonės, kad  kiekvienas paveldo objektas turi turėti infrastruktūrą, gyvenamuosius rajonus šalia – kad tą  paveldą galima būtų matyti. O pas mus daug kas daroma dėl “grožio“. Kalbant apie vertintojų profesionalumą - Kauno paveldosaugininkai kone labiausiai kvalifikuoti, bet asmeniškumai neišvengiami.

G.Prikockis: Jokie seni pastatai negalės išgyventi, jei juose nebus pokyčių, jie nebus naudojami. Tai perdėto saugojimo problema. Kita problema - perdėta deklaruojama meilė senovei, kas iš tiesų tėra įtakos plėtra. Kas ta įtaka pasinaudos, paaiškės vėliau. Teritorijų saugojimo plėtra nepagrįsta niekuo. Svarbus paveldo saviekonomiškumas. Švedijoje vertybes saugo paveldosaugininkai, projektuoja architektai, o pas mus viskas kartu. Peticiją reikia kuo daugiau skleisti, būtina viešinti savo pozicijas. Gegužės 16 d. Vilniuje įvyks konferencija, kurioje bus galima aptarti šias problemas.

D.Šarakauskas: Manau, problema dvejopa: biurokratija ir KPD saugojimo esmė. Nėra vizijos valstybės mastu - ko siekiame ir kaip tai padaryti.

Sovietmečiu paveldas buvo geriau išsaugotas negu dabar - buvo saugoma esmė. Svarbiausia susitarti, ką norime saugoti ir kokiu mastu. Reikia išskirti problemų lygmenis ir reikiamu lygiu kreiptis į kultūros ministrą,  Kauno merą,  visuomenę (ar gerai, kad nieko negalima keisti saugomose zonose).

G.Šinkūnas: KPD veiklos nuostatai – svarbiausi departamento uždaviniai - tai paveldo apsaugos nacionalinė politika. Politikos vaisiai atrodo liūdnai. Siūlau reikalauti, kad KPD Kaunui pristatytų paveldotvarkos politiką, strategiją ir taktiką. Tai būtų žingsnis į tolesnį kreipimosi formulavimą..

N.Valatkevičius: 2004 m. buvo priimtos paveldosaugos kryptys politikoje - komisija nustatė veiklos politiką. 2005 m. išėjo naujas įstatymas. Numatytos politikos kryptys labai geros - reformuoti KPD taip, kad savivaldybės turėtų sprendimo teisę. O naujasis įstatymas visiškai nepanašus į anksčiau numatytas politikos kryptis. Reikėtų reikalauti, kad KPD veikla remtųsi politikos kryptimis. Apie tai būtina kalbėti gegužės 16 d. konferencijoje.

Po piketo niekas nepasikeitė - apie tai kalbėjome su meru. KPD nederina Kauno aukštybinių pastatų specialiojo plano. Dėl šio spec. plano parašėme raštą - kad atsisakome derinimo, bet nepasirašė meras. Negalime baigti rengti specialiųjų planų dėl KPD kaltės.

Skubos tvarka miesto tarybai Kauno Naujamiesčio ribų planą buvo pakviesta pristatyti autorė G. Filipavičienė. Politikai pritarė su sąlyga, kad nebus kvestionuojami šioje teritorijoje jau patvirtinti detalieji planai.

KPD viską saugo, nieko neleidžia. Savivaldybė negali normaliai dirbti - laiku išduoti leidimų.  Akibrokštas, kad Kaune KPD skyriaus viršininkas - teisininkas, kitur- žurnalistas.

Būtinas dialogas su paveldosauga. Kaune nėra labai daug saugomų paveldo objektų -  apie 30.

J.Bučas: Mūsų  paveldosaugos  įstatymai nuo gyvenimo atsilieka apie 15 m.

A.Karalius: Labai svarbu, kad architektai įvertintų savo laikyseną pastatytų objektų atžvilgiu. Per metus  įgyvendintus objektus reikėtų viešai įvertinti kaip gerus ar blogus. Nepritariu Šinkūno pasiūlymui, kad KPD skaitytų mums paskaitas - užliūliuos negyvai. Svarbiausia – dialogas. KPD užėmęs separatistinę poziciją - kol jis laikys save aukštesne rase, tol bus blogai. 

N.Valatkevičius: Nepritariu formuluotei - ne geri ar blogi pastatai, o sėkmingi arba ne.

J.Kančienė: Paveldas turi būti naudojamas, negali stovėti nenaudojamas.

G.Prikockis: Manau, reikia kalbėtis su meru, viešinti savo nuomonę, siųsti raštą kultūros ministrui. Reikia mūsų poziciją skleisti viešai, viešinti planus ir K         auno centro viziją. Pirmiausia reikia kreiptis į kultūros ministrą dėl Naujamiesčio ribų plano derinimo. Tą reikia padaryti nedelsiant.

Noriu pereiti prie antro darbotvarkės klausimo - pasiūlymų dėl Kauno Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos vertingųjų savybių nustatymo. D.Varnaitė sakė, kad reikia rašyti ministrui dėl Naujamiesčio plano derinimo, nes jis guli ant jo stalo. Taip pat ji siūlė, kad sudarytume specialistų grupę, kuri dalyvautų rengiant Naujamiesčio reglamentą. Formulavimą dėl Naujamiesčio tūrio ir kiemo erdvių D.Varnaitė siūlė pakeisti. Vertingosios savybės - ne šventa karvė, jas galima keisti. Reikėtų pasiūlyti žmones, kurie galėtų dirbti. Galime pasiūlyti savo paslaugas, kaip stebėtojų.

A.Karalius: Manau, raštą A.Gelūnui nuo Architektų sąjungos reikėtų parašyti šiandien.

N.Valatkevičius: Savivaldybė spec. planui rengti duoda 100 tūkst., o KPD nori milijono. Dėl Naujamiesčio ribų - reikia sustabdyti jų galiojimą iki paveldotvarkos reglamento įsigaliojimo.

G.Prikockis: Kadangi ilgai užtrukome, siūlau antro ir trečio darbotvarkės  klausimų svarstymą atidėti ateinančiam trečiadieniui. Galėsime aptarti ir kongresų rūmų konkurso sąlygas.

Apibendrinkime šios dienos diskusiją - pirmiausia reikia kreiptis į kultūros ministrą dėl Naujamiesčio ribų plano derinimo. Tą reikia padaryti nedelsiant.

 

NUTARIMAS

 

Nedelsiant raštu kreiptis į kultūros ministrą Arūną Gelūną ir prašyti, kad nebūtų patvirtintas Kauno Naujamiesčio ribų planas be paveldotvarkos reglamento.

 

Gintaras Prikockis

Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*