KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDIS KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE 0

www.kamane.lt, 2011-09-30

PROTOKOLAS NR.74

1. Kauno m. istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (kodas 22149, buv. kodas U 30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, teritorijos bei apsaugos zonos ribų planas. Organizatorius - KPD prie Kultūros ministerijos, planavimo organizavimo funkcijų vykdytojas - KPD prie KM Kauno teritorinis padalinys. Rengėjas - VĮ "Lietuvos paminklai", PV - Giedrė Filipavičienė, architektas - Vytautas Petrušonis.

2. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos turgelio laikinų paviljonų Kaune, Rotušės aikštėje, vietos parinkimas (užsakovai - ūkio kooperatyvas "Šeimo ūkis" ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga).

3. Kauno pilies vėtrungė (autorius - Augustas Ramonas).

 

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: Giedrė Filipavičienė, Vytautas Petrušonis, Augustas Ramonas.                                                               

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius,  Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Vladas Stauskas, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

KPD Kauno TP vyriausioji specialistė  Rymantė Gudienė, KPD Kauno TP vyr. specialistės Vilija Skėrienė ir Irena Linčiuvienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius,  Urbanistikos skyriaus atstovė Ernesta Barzdžiukienė, Milda Norkutė, Ignas Talalas, ūkininkų turgelio užsakovai: Remigijus Kubilius, Vidas Juodsnukis.

Spaudos atstovai : Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“).

Posėdžio pirmininkė: Jolita Kančienė.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

1. Kauno m. istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (kodas 22149, buv. kodas U 30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, teritorijos bei apsaugos zonos ribų planas. Organizatorius - KPD prie Kultūros ministerijos, planavimo organizavimo funkcijų vykdytojas - KPD prie KM Kauno teritorinis padalinys. Rengėjas - VĮ "Lietuvos paminklai", PV - Giedrė Filipavičienė, architektas - Vytautas Petrušonis.

 

G.Filipavičienė: Kaune yra stiprių architektų, bet 2006 m., kai pradėjome rengti šį planą, sutiko tik Vytautas Petrušonis. Mums atrodė keista, kad rengiamas tik Naujamiesčio ribų palnas, bet tokia buvo Kultūros paveldo departamento (KPD) nuomonė. KPD nuomone, specialusis planas turi būti rengiamas po ribų plano.

2006 metais buvo parengtas teritorijos apsaugos reglamentas, tačiau jis apsiribojo tarpukario laikotarpio statiniais ir statinių kompleksais. Reglamentas kol kas nepatvirtintas.

Kadangi šiuo metu greta Naujamiesčio pastebima plėtros interesų raiška, reikėtų patikslinti (praplėsti) kultūros vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribas. Tai, kad miesto centro teritorija gali sulaukti aktyvios plėtros, liudija Kauno miesto bendrajame plane skelbiama pozicija: dalis tarp Karo ligoninės gatvės ir stoties nurodyta kaip teritorija, kurioje gali būti mažiau plėtros apribojimų. Bet ar toks teiginys motyvuotas Kauno Naujamiesčio istorinių vertybių požiūriu? Taip pat Naujamiesčio gretimybėse neseniai įgyvendinti („Akropolis“) ar rengiami („Sporto rūmai“) dideli plėtros projektai skatina imtis aktyvesnių Naujamiesčio kultūrinės vertės išsaugojimo veiksmų - numatant veiklos apribojimus dabartinės Naujamiesčio teritorijos gretimybėse, motyvuotai istorinių tyrimų pagrindu nustatant organiškas tų teritorijų sąsajas su Naujamiesčiu, net patikslinant Naujamiesčio ribas.

Neabejotinai su tuo susijęs ir Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pasiūlymas praplėsti Naujamiesčio teritorijos ribas.

Galimybių peržiūrėti ir patikslinti Naujamiesčio ribas atsirado šiuo metu, kai pradėtas rengti  specialusis Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesciu (U30), teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas. Šio specialiojo plano rengimo pagrindas - Kulturos paveldo specialiojo plano koncepcijos stadijoje parengti sprendiniai - buvo apsvarstyti 2010 m. Kultūros paveldo departamente. Nutarta specialiajame plane siūlomas Kauno Naujamiesčio teritorijos ribas pateikti svarstyti Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybai. Tais pačiais metais Vertinimo taryba pritarė specialiojo plano rengėjų siūlomoms didesnėms Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos riboms.

Specialiojo plano koncepcijai 2010 m. pritarė LR kultūros ministerija. Lygiagrečiai parengti specialiojo plano sprendiniai, laida A. Projektas pateiktas derinti sąlygas išdavusioms institucijoms.

Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento specialistų pastabas, remiantis pasitarimo, vykusio 2010 11 30 Kulturos paveldo departamento Kauno teritoriniame padalinyje, išvadomis, specialiojo plano sprendiniai patikslinti, parengta laida B. Į Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamentą įtraukta nuostata, kad dabartinės Kauno Naujamiesčio kultūros vertybės U30 teritorijos ribos turėtų būti peržiūrėtos, teritorija padidinta, prijungiant kvartalą Nr. 179, praplečiant ribas Maironio, Kestučio, S.Daukanto gatvėmis ir Karaliaus Mindaugo prospektu.  Plečiant NKV teritoriją į rytus siūloma prijungti Vytauto pr. su apstatymu kartu su Geležinkelio stotimi ir jos teritorija. Siūloma į NKV registrą įtraukti teritoriją, esančią į rytus nuo Naujamiesčio, apimant Totorių, K. Būgos, Bažnyčios gatves, Žaliakalnio šlaitus, T. Vaižganto ir Fryko gatves, kaip teritoriją,   susiformavusią tarpukario laikotarpiu ir apstatytą išskirtinės architektūros pastatais.

Apie šios teritorijos istoriją pasisakys V.Petrušonis.

V.Petrušonis: Pagrindinį dėmesį skirsiu toms teritorijoms, kurias siūlome prijungti prie Naujamiesčio:

1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose

2. Prie “Saulės” gimnazijos

3. Prie Prisikėlimo bažnyčios

4. Parodos gatvėje

5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių

6. Tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių

7. Tarp Vytauto pr., Totorių , K.Būgos ir Bažnyčios gatvių

8. Tarp Trakų g. ir šlaito

9. Tarp Nemuno, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio

10. Tarp I. Kanto g., Kestučio g., S.Daukanto g., Nemuno upės

1. Savanoriųprospekto šiaurės vakaruose

XIX a. II p. ir XX a. I p. užstatymas su keletu vėlesnių intarpų.

2. Prie “Saulės” gimnazijos

Teritorija prie “Saulės” gimnazijos  ir Prisikėlimo bažnyčios.

Vyrauja XX a. I p. užstatymas (iki 1918 m.).

3. Prie Prisikėlimo bažnios

Užstatymas, visiškai susiformavęs 1918 - 1940 metais.

4. Parodos gatvėje

Teritorija Parodos gatvėje.

Užstatymas, susiformavęs iki 1940 metų. Vyrauja 1918 – 1940 metų pastatai.

5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totoriųgatvių

Vyrauja XX a II pusės pramoninės paskirties pastatai su keletu vertingu XIX a. pab. ir tarpukario pramoniniais, administraciniais pastatais Tai XIX a. II pusėje įsteigto „Marso“ fabriko kompleksas. Vėliau statyti pastatai respektuoja istoriškai susiklosčiusį charakterį.

Teritorija tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių , tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių , tarp

Vytauto pr., Totorių , K.Būgos ir Bažnyčios gatvių, tarp Trakų g. ir šlaito.

6. Tarp Trakų, Totoriųir Krėvos gatvių

Užstatymas, visiškai susiformavęs  1918 - 1940 metais. Labai vertingas, stilistiškai vientisas tarpukario gyvenamasis kvartalas.

7. Tarp Vytauto pr., Totorių, K.Būgos ir Bažnyčios gatvių

Buvusių kapinių teritorija su istoriškai reikšmingais mečetės (statyta tarpukariu) ir dviejų carinio laikotarpio cerkvių pastatais, su atkurtais memorialiniais paminklais, sunaikintais sovietmečiu. Vertingas tarpukario metais statytas rusų gimnazijos pastatas.

8. Tarp Trakų g. ir šlaito

Teritorija, kurios užstatymas iš esmės suformuotas 1918-1940 metais. Yra keletas ankstesnio laikotarpio statinių. Užstatymas reikšmingas kaip stilistiškai vieningas tarpukario gyvenamosios „miesto vilų“ architektūros masyvas.

9. Tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio

Tai teritorijos, kuri buvo vadinama Karmelitais, branduolys. Karmelitų užstatymas pradėjo formuotis statant geležinkelį (1861 m.), tačiau galutinai susiklostė nutiesus liniją. Ilgą laiką vyravo pramonės kompleksai ir gyvenamieji kvartalai. Šioje teritorijoje buvo tokie reikšmingi Kauno pramonės objektai, kaip metalo fabrikas „Minerva“ (1862 m., dabar - autobusų stotis), Volfo-Engelmano alaus darykla, Tilmanso metalo gamykla, vaistų gamykla „Sanitas”, bendrovė “Pienocentras“, degtinės gamykla „Stumbras“ . Šiuos objektus primena kai kurie išlikę  pastatai. Ypač vertingi yra „Pienocentro“ pastatai – jie statyti dalyvaujant V. Landsbergiui-Žemkalniui.

Geležinkelio statybos laikotarpį primena XIX a. II pusės būdinga architektūra pasižymintis kvartalas tarp Šiaulių ir Kaunakiemio gatvių.

Tarpukarį reprezentuoja Vytauto pr. atkarpa, kurioje išsidėstė reikšmingi objektai:

V. Dubeneckio projektuotas pastatas, buvęs viešbutis „Lozana“ (kampe su M.K.Čiurlionio g.), Lietūkio administracinis pastatas, Karo ligoninė, Rusų gimnazija; išlike geri modernistiniai pastatai Šiaulių g. bei į rytus nuo Girstupio g. link sankryžos su K.Būgos gatve. Girstupio ir Šiaulių gatvių trasa – senojo Vilniaus kelio trasa (iki XIX a. jo per Aukštuosius Šančius).

10. Tarp I. Kanto g., Kęstučio g., S.Daukanto g., Nemuno upės.

Nors šioje teritorijoje vyrauja pokario užstatymas, vakarų dalyje yra būdingų XIX a.pab. – XX a. pr. pastatų, taip pat tarpukario metais pastatytų vertingos architektūros statinių. Po Antrojo pasaulinio karo pastatyti pastatai formuoja stilistiškai vieningą gyvenamąjį kompleksą, kuris dėl savo perimetrinio užstatymo pobūdžio respektuoja Naujamiesčiui būdingą urbanistinį charakterį.

Teritorijos dalis tarp Kęstučio gatvės ir Karaliaus Mindaugo krantinės pradėta užstatyti XIX a. gale (vakarinė dalis prie I.Kanto gatvės) galutinai suformuota tik po Antrojo pasaulinio karo. Dėl sąsajų su stalininės architektūros raidos laikotarpiu ji buvo šiek tiek nuvertinta ir todėl visa ši teritorija nebuvo prijungta prie Naujamiesčio urbanistikos paminklo, nors joje tarpukariu buvo pastatyta keletas reikšmingų statinių (Žydų gimnazija).

Prijungti šias papildomas teritorijas tikslinga dėl jų organiškos sąsajos su Kauno Naujamiesčio reiškiniu. XIX a. po 1860-ųjų  tarp geležinkelio stoties ir anksčiau urbanizuotos dalies (pagal 1847 m. planą) susiformavusi teritorija neatsietina nuo Kauno gubernijos laikotarpio raidos etapo. Visa Naujamiesčio teritorija kartu su prijungiamomis dalimis dar ryškiau reprezentuoja tarpukario Kauną. Abi pagrindinės gatvės – Laisvės alėja ir Vytauto prospektas, taip pat ir Savanorių pr. apatinė dalis suvienijo, susiejo visoje žemutinėje terasoje išsidėsčiusius kompleksus, ansamblius, kuriuos suformavo panašiu laiku statytų pastatų grupės. Visos nagrinėjamos teritorijos užstatymas atspindėjo ne tik gubernijos laikotarpio architektūrines tendencijas, bet ir tarpukario nepriklausomos Lietuvos architektūrą.

G.Filipavičienė: Mūsų pasiūlyta laida A atitiko                             koncepciją. Pradėjome derinti, tada savivaldybė pateikė pasiūlymus sumažinti teritoriją - parengėme laidą B. Vizualinės apsaugos zona buvo grąžinta į dabartines galiojančias ribas,  iš teritorijos buvo išbrauktos zonos prie Prisikėlimo bažnyčios ir “Saulės” gimnazijos.

Derinti pateiktas projektas – laida B. Mes manome, kad teritoriją reikėtų padidinti, išlaikant Kauno savitumą, tarpukario laimėjimus.

J.Kančienė: Prašau pakomentuoti ribas Žaliakalnyje.

G.Filipavičienė: Laidoje B iš teritorijos pašalinome Prisikėlimo bažnyčios teritoriją. Pati bažnyčia yra saugoma. Rytinė riba sutampa su draustinio riba.

J.Kančienė: Ar “Saulės” gimnazija yra Naujamiesčio ribose?

G.Filipavičienė: Taip.

J.Kančienė: Jūs rėmėtės dabartinių seniūnijų ribomis, o ne istorinėmis? Iš internete pateiktos medžiagos matyti, kad jūs vadovavotės XIX a. planais, kodėl neatsižvelgėte į XX a. tarpukario planus? Juk jų buvo daugybė įv. detalumo, pvz., 1920, 1922, 1929, 1935, 1936, 1937, 1938 metų.

G.Filipavičienė: Visi planai buvo nagrinėti. Šiaurinėje dalyje vadovavomės KPD išduotomis sąlygomis. Daugiausia problemų kilo dėl Karmelitų.

G.Balčytis: Kaip ribos veikia objektų saugojimą? Ar praplečia dosjė, ar tai atskiras klausimas?

G.Filipavičienė: Kai bus patvirtintas specialusis planas, vertybės statusas įsigalios visoje teritorijoje. Bet naujai prijungtoje teritorijoje dar turi būti parengti Vertinimo tarybos aktai.

Kitas būdas - paveldotvarkos projektas.

J.Kančienė: 2009 m. KAUET buvo pristatytas Naujamiesčio paminklosaugos reglamentas. Ar šie projektai turi sąsajų?

G.Filipavičienė: Tai kitas procesas.

J.Kančienė: Šiandien I.Vaškelienė patvirtino, kad reglamentas ir dabar nėra patvirtintas.

L.Tuleikis: Terminas ”vizualinės apsaugos pozonis “ reiškia, kad toje zonoje kažkas ribojama. Kas lėmė mažą kyšulį Žemosios Fredos riboje?

G.Filipavičienė: Mes prisiglaudėme prie senamiesčio apsaugos zonos.

L.Tuleikis: Kuo eina bet kurios zonos riba - pastato kraštine, bordiūru?

G.Filipavičienė: Saugoma erdvė sutapo su žemės sklypų ribomis. Kai nėra sklypo, - su gatvės kontūru. Karaliaus Mindaugo pr. Atveju - su sklypo riba.

E.Barzdžiukas: Prie O. ir H. Minkovskių gatvės yra sklypai. Ar riba rodo demarkacinę liniją, nes su sklypų ribomis nesutampa?

G.Filipavičienė: Yra tik vienas probleminis sklypas, su kitų ribomis sutampa.

J.Kančienė: Raudonai apibrėžtoje vertybėje, kol nebus paveldotvarkos projekto, režimas bus vienodas.

A. Miškinio 2009.02.18 pristatytose ,Kauno Naujamiesčio urbanistinio modelio paieškose teigiama, kad (cituoju): ,,Teritorija prie Kaunakiemio gatvės yra nevertinga, todėl tinkama naujai statybai <…>“. ,,Akivaizdu, kad Karaliaus Mindaugo ir Kaunakiemio gatvių zoną galima beatodairiškai naudoti naujai statybai“ (pabrėžta J.K).

N.Valatkevičius: Iki šiol Naujamiesčio ribos buvo kitokios. Kokia tikimybė, kad jos nebesikeis? Ar didės vizualinės apsaugos zona?

Sunku saugoti tiek daug teritorijų, nes nėra finansinių galimybių. Nevertingų teritorijų saugojimo reikia atsisakyti, o KPD jas vis plečia.

R.Gudienė: Tai aš prašiau plėsti šias teritorijas.

G.Filipavičienė: Sunku nusakyti, ką ir kiek valstybė gali saugoti. Siūlėme plėsti, nes Kauno Naujamiestis - labai savita urbanistinė vietovė. Šis pasiūlymas ekonominės žalos Lietuvai neatneš, tik kultūrinę naudą po 5-10 metų.

N.Blaževičienė: Kas toje vietoje, kurioje nėra pozonio ribos?

G.Filipavičienė: Riba glaudžiasi prie kitų draustinių ar pozonių.

D.Šarakauskas: Kas lėmė sprendimą prijungti salą ir upę? Gal teritorija galėtų baigtis ties Karaliaus Mindaugo prospektu?

G.Filipavičienė: Tai suvokiama kaip vizualiai vientisa erdvė.

D.Šarakauskas: Jūs nenagrinėjote tų planų, kurie prieštarauja jūsų koncepcijai. Ar reikia tuos brūzgynus vadinti saugoma teritorija? Jei saugome viską, ką akis užmato, tai įtraukime visą Žemosios Fredos apatinę terasą.

G.Filipavičienė: Tai artimiausia vertybės aplinka, ten galima ir statyti, ir tvarkyti.

R.Palys: Kokią veiklą galima plėtoti raudoname ir žaliame kontūre?

G.Filipavičienė: Ir vertybės teritorijoje galima statyti naujus kompleksus. Svarbu, kad jie nedisonuotų su aplinka.

G.Bernotienė: Kur vizualinė analizė? Akivaizdu, kad neįvertintas procesas,  vykęs po 2006 m.

A.Karalius: Karaliaus Mindaugo prospekte vertinga tik gaisrinė ir dar vienas pastatėlis. Po jų - stalininis kvartalas, “Akropolis”, garažas - kokia logika įtraukti juos į Naujamiesčio teritoriją?

V.Petrušonis: Negalime projektuoti teritorijos su išpjovomis. Tai urbanistikos aspektas.

G.Filipavičienė: Analizė buvo atlikta iš visų apžvalgos  taškų. Koncepcijoje ji buvo pateikta - laidoje A.

G.Prikockis: Įdomu sužinoti, ar Naujamiestis saugomas valstybės, ar savivaldybės?

G.Filipavičienė: Valstybės.

G.Prikockis: Kodėl apimtas visas Karaliaus Mindaugo prospektas, o ne iki jo ribos, jei prospektas - naujadaras?

G.Filipavičienė: Nagrinėjome šį klausimą. Įtraukėme siekdami teritorijos vientisumo.

A.Steponavičius: Visus labiausiai domina paveldosaugos projektas. Jūsų aiškinamajame rašte parašyta:

”įtraukti į Naujamiesčio kontekstą, nes žadami dideli pokyčiai”. Paveldosaugos projektas neįsivaizduojamas be urbanistinio modelio - be transporto analizės, “sičio” ypatybių. Ar įsivaizduojate paveldosaugos projektą be šių dalykų?

G.Filipavičienė: Tam reikia sutarties tarp savivaldybės ir KPD. Toks bendradarbiavimas būtų labai pozityvus.

A.Kančas: Kodėl planuose nėra nei arenos, nei “Akropolio”?

G.Filipavičienė: 2008 m. parengėme brėžinius, nuo to laiko tik derinamw. Dirbamw ant ortofoto pagrindo, lėšų  naujoms nuotraukoms neturime.

G.Bernotienė: Įstatymas neleidžia naudoti tokių senų nuotraukų.

N.Valatkevičius: Tose vietose, kurias siūlote prijungti prie Naujamiesčio, parengta ypač daug detaliųjų planų ir jiems jau pritarta. Ar įsivaizduojate, kaip pasikeis situacija, ką daryti su tais detaliaisiais?

G.Filipavičienė: Kuo ilgiau diskutuojame, tuo labiau atitrūkstame nuo realybės.

N.Valatkevičius: Galbūt geriau saugoti objektus, o ne  teritoriją?

G.Filipavičienė: Dabar taip ir yra.

J.Kančienė: Kodėl ribos plečiamos į geležinkelio pusę? Juk Naujamiestis – tai istorinė  sąvoka. Pavadinimas kilo nuo 1847 m. plano, pagal kurį buvo prijungiama ir suplanuojama nauja tuščia teritorija tarp Senamiesčio ir Karmelitų. Prie miesto anuomet buvo prijungta tik nedidelė vienuolyno ir bažnyčios teritorija. Karmelitai buv. Kaunakiemio kaime atsirado anksčiau nei Naujamiestis, ir tai buvo atskiri rajonai. Karmelitų rajono pavadinimas yra visuose tarpukario žinynuose ir žemėlapiuose. Kodėl dabar Naujamiesčiu bus vadinama geležinkelio stotis ir Karmelitai?

R.Gudienė: V.Petrušonis išaiškino, kad prijungti buvo numatyta jau cariniuose planuose.

D.Šarakauskas: Kokie vyksta procesai,  inicijuojantys teritorijos plėtrą?

G.Filipavičienė: Miestas išsiplėtė iki geležinkelio stoties ir tapo viena struktūra. Neteisinga tą teritoriją dalyti.

J.Kančienė: Naujamiesčio dalis buvo suplanuota architektų, o Karmelitų plėtra vyko savaime. Tai, kas buvo numatyta XIX a. urbanistiniuose plėtros projektuose, liko neįgyvendinta (konstatuota ir pateiktoje istorinės raidos apžvalgoje – P.10). Tai matyti ir iš visiškai skirtingo urbanistinio audinio: Naujamiestyje – taisyklingo stačiakampio, Karmelituose – laisvai padriko.

R.Gudienė: Ir Trakų, ir Miško gatvės taip pat suformuotos tuo laikotarpiu.

 

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Manau, kad siūlomas ribų išplėtimas netikslingas, nes:

-prijungiama teritorija nėra adekvati centrinei miesto daliai,

-urbanistinis gatvių rezginys nėra unikalus ir vertingas,

-Karaliaus Mindaugo prospektas trukdo miestui priartėti prie vandens,

-vizualinės apsaugos zona pažymėta formaliai ir nelogiškai.

Manau, reikia saugoti tai, kas vertinga, o ne viską, kas yra centrinėje miesto dalyje. Siūlau prie saugotinų ribų prijungti Ramybės parką ir K.Būgos gatvės teritoriją.

Teritorija prie stoties turi būti perplanuota, priartinant jos urbanistiką prie Naujamiesčio dvasios.

E.Barzdžiukas: Nepritariu ribų svarstymui be reglamento. Nepritariu:

-vizualinės apsaugos pozoniui kairiajame Nemuno krante, saloje,

-Naujamiesčio ribų išplėtimui iki geležinkelio stoties,

- 8 juostų magistralės saugojimui,

- prijungus Karmelitų kvartalą, bus neįmanoma jame formuoti naujų gatvių.

Pritariu Ramybės parko ir K.Būgos g. rajono prijungimui prie Naujamiesčio, jei reikia ką nors prijungti.

G.Bernotienė: Visada galvojau, kad vizualinis pozonis - tai formalumas. Rodoma vizualinio pozonio riba kairiajame krante eina per sklypo vidurį - taip negali būti. Ribos turi atspindėti realią situaciją, o ne istoriją - turi būti atsižvelgta į realijas ir peržiūrėta Karaliaus Mindaugo krantinė. Jos užstatymas neturi nieko bendra su Naujamiesčiu. Stoties prietilčių teritorija turi savo urbanistines taisykles. Jei pramonė bus susieta su Naujamiesčiu, kils didelių pavojų. Reikėtų mažinti Naujamiesčio teritoriją ir griežtinti reikalavimus.

N.Blaževičienė: Siekiant objektyviai įvardinti Naujamiesčio urbanistines, architektūrines, istorines vertes bei jų statusą,  reikalinga mokslinė raidos analizė ir galimybių studija, leidžianti ne tik konstatuoti esamą ar įvairiais etapais susiformavusią padėtį, bet ir prognozuoti raidos  tendencijas įvairiais aspektais - tūriniais, planiniais, urbanistiniais, ūkiniais, gamtosauginiais.

Saugomos Naujamiesčio teritorijos ribos neturėtų apimti vis dar besiformuojančių teritorijų - pietinės dalies prie stoties, pramoninės prie Karaliaus Mindaugo pr. Taip pat ir paties prospekto, nes krantinės vis dar turi  galimybių pritraukti miestą prie upės. Pritarčiau Baritonų ir kitų gatvių įtraukimui į Naujamiesčio ribas.

Vizualinės apsaugos pozoniai kitame Nemuno krante turėtų būti nustatomi projektinių pasiūlymų konkursu, kitų kūrybinių procesų įdirbio pagrindu.

S.Juškys: Vizualiosios įtakos zona galėtų pasistumti į pietus. Trakų, K.Būgos g., Vytauto pr. jau anksčiau turėjo būti įtrauktos į ribas. Kyla klausimas dėl Karmelitų. Šią teritoriją reikėtų atskirti nuo Naujamiesčio tiek urbanistiniu, tiek istoriniu požiūriu. Kitos teritorijos gali likti Naujamiesčio ribose.

A.Kančas: Pritariu, kad logiška saugoti tai, ką turime. Naujai susiformavusias teritorijas saugoti nelogiška. Manau, kad galima būtų prijungti K.Būgos gatvės zoną. Centrinėje dalyje yra daug patvirtintų detaliųjų planų, todėl prieštarauja saugojimo reglamentui, Karaliaus Mindaugo pr. neatitinka Naujamiesčio mastelio.

Grafinėje medžiagoje būtina rodyti naujai pastatytus objektus. Vizualiniam pozoniui nepritariu.

J.Kančienė: Išsakiau savo nuomonę, kad Karmelitų teritorija yra svetimkūnis Naujamiesčio urbanistinėje struktūroje. Buvo kaimas (Kaunakiemis), kuris augant jame pramonei natūraliai susijungė su miestu. Naujamiesčio audinys ėjo iki Uosto Kranto gatvės, todėl  Karaliaus Mindaugo pr. gal reikėtų palikti? Siūlyčiau palikti galiojantį vizualinį pozonį.

A.Karalius: Tokių projektų tikslas turėtų būti - harmonizuoti interesus, nustatyti, kur ir kiek saugoti, o kur keisti. Motyvuotų sprendinių čia stinga.

Pagal egzistuojantį urbanistinį morfotipą reikėtų nustatyti ribas ir režimą (saugoti-keisti) bent jau apytikriai, bet būtinai lygiagrečiai.

Zonos, istoriškai susijusios su Naujamiesčiu, tačiau urbanistiškai dekonstruotos, turėtų būti išskirtos į atskiras ”pasienio zonas” su įvardintu prioritetu “keisti” (“Pergalės” gamykla, Karaliaus Mindaugo pr., Pero kvartalas, “Respublikos” viešbutis, “Akropolis”, sala) , saugant tik atskirus pastatus.

Vizualinės zonos išplėtimas į Nemuno erdvę yra absoliučiai nemotyvuotas.

Paties Naujamiesčio 1847 m. plano taip pat nelaikyčiau šventa karve ir leisčiau kvartalų struktūrą pakoreguoti, ieškant didesnio miesto centro efektyvumo.

Nepritariu pateiktam projektui ir siūlau jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas.

V.Kuliešius: Siūlau išplečiamai teritorijai numatyti kitokį naudojimo režimą, negu esamai Naujamiesčio teritorijai. Visoje teritorijoje vienodas režimas negalimas.

V.Merkevičius: Manau, kad, nežinant teritorijoje nustatomų reglamentų, ją plėsti yra nelogiška. Ribos turėtų būti nustatomos kartu su specialiuoju paveldotvarkos planu.

Teritorija prie stoties yra visai kitokio užstatymo pobūdžio, todėl galėtų turėti kitokį režimą - ten daugiau keičiamo, nei saugomo.

Karaliaus Mindaugo pr. neturėtų būti įtrauktas į saugojimo ribas (riba galėtų būti ne prie upės, o užstatymo pusėje).

Vizualus pozonis - arba iki šlaitų, arba sumažintas.

J.Minkevičius: Matome koliziją tarp laisvės ir reglamento. Tai miesto įvaizdžio problema. Tikslas - išlaikyti Kauno savitumą, suderinti su reglamentu ir palikti galimybes kūrybai. Naujamiestis turi derintis su apsaugos zonų ribų planu. Šlaitai - vertybė, suteikianti miestui savitumo. Zonos turėtų būti nustatytos iš principo, o viduje galima būtų tvarkytis laisvai. Kuo ilgiau deriname, tuo blogesni rezultatai. Reikia laikytis esminių prioritetų, nustatyti atskiras režimų zonas.

G.Prikockis: Diskusijas sukelia saugojimo sistema. Abejonių kelia pats principas, nors veiksmo paskatos pozityvios.

Pietinę dalį priskirčiau natūralios plėtros zonai. Manyčiau, stalininiai namai gali keistis. Siūlau neskubėti ir pritariu Steponavičiui: turi būti nagrinėjama bendra urbanistinė struktūra.

Pakrantė, kaip vizualiosios apsaugos zona, - beprasmiška. Reikėtų apimti nuo šlaitų viršaus.

R.Palys: Nesant tvarkybos reglamento, pavojinga išplėsti esamas ribas. Reglamentas turi būti rengiamas kartu su miesto bendruoju planu. Pietų pusėje siūlau vizualinį pozonį išplėsti iki Aleksoto šlaito viršaus.

Krantinė neturėtų būti įtraukta į saugomą teritoriją.

V.Stauskas: Saugoti - tai veikti harmoningai ir tikslingai. Visi šlaitai  turi būti saugomi kaip urbanistinė ir vizualinė vertybė. Karmelitų kvartale gali atsirasti nauja architektūra, ten kitokia urbanistinė struktūra. Siūlau B variante sumažinti urbanistinio draustinio ribą, išbraukiant Karmelitų zoną. Keistas vizualinio pozonio pasiūlymas. Į vizualinės apsaugos zoną būtina įtraukti visą Nemuno šlaito kontūrą.

 Būtina papildyti grafinę ir tekstinę medžiagą naujų objektų dislokacija. Reikia nurodyti aiškius atskirų zonų architektūrinius- urbanistinius reglamentus.

A.Steponavičius: Prijungiama prie Naujamiesčio teritorija labai skiriasi nuo esamo Naujamiesčio. Čia stichiškas gatvių tinklas, nedaug architektūros paminklų. Joje įvairiais jau parengtais urbanistiniais  dokumentais numatoma aktyvi miesto centro plėtra, naujos gatvių trasos.

Šios teritorijos neturėtų būti prijungtos prie paveldosaugos teritorijos arba turėtų būti užtikrinta urbanistinė plėtra kitame SP etape - paveldotvarkos projekte. Jei to nebus padaryta, jis taps spąstais normaliai miesto centro plėtrai. Todėl prie Naujamiesčio reikėtų prijungti tik svarbiausias, reikšmingiausias rytinės miesto centro dalies teritorijas.

Grafinę dalį būtina papildyti esamais ir būsimais objektais.

Vizualios apsaugos zonos turėtų būti minimalios.

D.Šarakauskas: Nesutinku, kad reikia plėsti vertybės ribas be reglamento.

Nesutinku, kad reikia išplėsti vizualinį pozonį per upę. Toks jis bus beprasmis.

Neįvertinti labai dideli Kauno pokyčiai per pastaruosius 10 metų.

Reikia siaurinti ribas labai apgalvotai. Naujų teritorijų uzurpavimas nepagrįstas.

Naujamiesčio ribų planą siūlau svarstyti tik kartu su paveldotvarkos reglamentu ar bent jau atskiromis dalimis.

L.Tuleikis: Nekorektiškai nuskambėjo teiginys “buvo užsakyta padidinti zonos ribas”. “Vizualinio apsaugos pozonio” pavadinimas neatitinka jo formavimo prncipų logikos.

Nepritariu naujų išplėstų ribų patvirtinimui, kol bus nustatytas reglamentas, nes tai pažeidžia silpnųjų interesus.

Nelogiška, kad Nauajamiestis  išsiplėstų iki geležinkelio stoties, nes darinys ne tas pats.

 Darbas turi būti atliktas ant naujos toponuotraukos. Be reglamento negali būti svarstomos ribos. Reikėtų remtis metodika, ne asmenybėmis.

 

R.Miliukštis: Gaila, kad pristatomas ne reglamentas, o ribų planas. Reglamentas buvo rengiamas, bet neįgavo juridinio pavidalo. Paveldotvarkos projektas yra būtinas, bet Vilnius jo neužsako. Ribose tikrai galėtų atsirasti atskiros zonos. Pietinėje dalyje būtų galima nustatyti tokį reglamentą, kuris neužkirstų kelio plėtrai.. Reglamento greitai nesulauksime, o dosjė naudotis jau nebegalima. Liko tik “vertingosios savybės”.

Būtina rengti tvarkybos projektą ir tikslinti kartu su šiuo ribų planu.

N.Valatkevičius: Po kelių dienų šis ribų planas bus pristatytas derinti. Neaišku, nei kaip saugome, nei ką saugome…

G.Filipavičienė: Į pagrindines tezes įrašėme pastabą: ”Istoriškai susiklostęs gatvių tinklas su pavieniais saugotinais objektais”.

J.Kančienė: Apibendrinu pasisakymus: niekas nepritarė pristatytam Naujamiesčio ribų planui. Tikrumo dėlei reikėtų balsuoti. Kas pritaria šiam Naujamiesčio ribų planui?

Niekas nebalsavo.

J.Kančienė: Kas nepritaria šiam Naujamiesčio ribų planui?

Balsavo: už - 17 ekspertų.

J.Kančienė: Kas susilaikė?

Niekas.

V.Stauskas: Kas už tai, kad būtina papildyti grafinę dalį esamais objektais?

Balsavo: už - 17 ekspertų.

G.Filipavičienė: Norėčiau, kad protokole būtų nurodytos tolimesnio darbo gairės. Kol nebus patvirtintas ribų projektas,  paveldotvarkos projektas nebus rengiamas.

N.Valatkevičius: Galima parengti kreipimąsi, kuriame nurodyta, kad be paveldotvarkos negalima derinti ribų plano. Siūlyti tvirtinti šiuos abu planus kartu. Tuomet savivaldybė kreipsis į KPD dėl paveldotvarkos reglamento su atskiromis zonomis rengimo.

J.Kančienė: Kas palaiko Nerijaus pasiūlymą?

Balsavo: už - 16 ekspertų.

J.Kančienė: Kas prieš?

Niekas.

J.Kančienė: Kas susilaikė?

1 ekspertas.

 

NUTARIMAS

1.Pateiktam Kauno m. istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (kodas 22149, buvęs kodas U 30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano (organizatorius - KPD prie Kultūros ministerijos, planavimo organizavimo funkcijų vykdytojas - KPD prie KM Kauno teritorinis padalinys. Rengėjas - VĮ "Lietuvos paminklai", PV - Giedrė Filipavičienė, architektas - Vytautas Petrušonis) projektui nepritarti. Tolimesniame darbe atsižvelgti į ekspertų pastabas:

1.1. Apsaugos zonos ribų planas turi nagrinėti realią situaciją, o ne vien istoriją. Būtina papildyti grafinę dalį esamais objektais (17  ekspertų).

1.2. Ribos turėtų būti nustatomos kartu su specialiuoju  paveldotvarkos planu (16 ekspertų).

1.3.Vizualinės apsaugos zona pažymėta formaliai ir nelogiškai, zonos išplėtimas į Nemuno erdvę  absoliučiai nemotyvuotas (15 ekspertų).

1.4. Saugomos Naujamiesčio teritorijos ribos neturėtų apimti vis dar besiformuojančių teritorijų - pietrytinės dalies prie stoties, pramoninės prie Karaliaus Mindaugo pr. Prijungiama teritorija nei reikšme, nei verte nėra adekvati centrinei miesto daliai, urbanistinis gatvių rezginys nėra unikalus ir vertingas (8 ekspertai).

1.5. Karaliaus Mindaugo krantinės sovietinis ir posovietinis užstatymas neturi nieko bendra su Naujamiesčiu ir jo masteliu (7 ekspertai).

1.6. Prie Naujamiesčio  reikėtų prijungti tik svarbiausias, reikšmingiausias rytinės miesto centro dalies teritorijas - Ramybės parką ir K.Būgos gatvę  (4 ekspertai).

 1.7. Paveldosaugos specialiojo plano tikslas - harmonizuoti interesus, nustatyti, kur ir kiek saugoti, o kur keisti. Todėl pagal egzistuojantį urbanistinį morfotipą reikėtų nustatyti ribas ir skirtingą režimą (saugoti-keisti) bent jau apytikriai, bet būtinai lygiagrečiai; zonos, istoriškai susijusios su Naujamiesčiu, tačiau urbanistiškai dekonstruotos, turėtų būti išskirtos į atskiras ”pasienio zonas” su įvardintu prioritetu “keisti” (“Pergalės” gamykla, Karaliaus Mindaugo pr., J. Pero kvartalas, ,,Respublikos” viešbutis, “Akropolis”, sala) , saugant tik atskirus vertingiausius pastatus (4 ekpertai).

1.8. Neįmanoma rengti paveldosaugos projekto be urbanistinio modelio - transporto analizės, “sičio” ypatybių (2 ekspertai).

 1.9. Reglamentas turi būti rengiamas kartu su miesto bendruoju planu (2 ekspertai).

 

2. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos turgelio laikinų paviljonų Kaune, Rotušės aikštėje, vietos parinkimas (užsakovai - ūkio kooperatyvas"Šeimo ūkis" ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, autorius - Augustas Ramonas).

R.Miliukštis: Atsiprašau, kad paskutinę minutę pristatėme projektą - tai mūsų procedūriniai trukdžiai. Šeimos ūkininkų sąjunga turgeliui įrengti gaus lėšų iš Europos fondų. Norime pasikonsultuoti, ar turgelio vietai tinka Rotušės aikštė, įrangos forma, pasitarti dėl tranzitinio transporto. Dėl vėtrungės ant pilies - ar turi būti vėtrungė, o galbūt kas nors kita, gal reikia konkurso.

A.Ramonas: Tikėjausi išsiversti be KAUET paslaugų. Pristatau tik pirminius eskizus, prašau leisti pakartotinai po 2 savaičių vėl parodyti.

Pristatau kelis variantus. 1-ajame - paviljonai ir 8 transporto furgonai. Laikini paviljonai - tie, kurie stovi 7 valandas  2 dienas per savaitę. Stovėtų trečiadienį ir sekmadienį.

Siūlau dėstyti Rotušės aikštės dešinėje ir už gatvės. Vietoj anksčiau siūlytų trijų eilių dabar siūlau 2. Aš asmeniškai siūlau dar ir pusiau stacionarų variantą, kuris visą likusį laiką stovėtų suskliaustas.

2-asis variantas - 30 prekybos vietų. Vieta užima 3x3m. Gavau pastabą, jog reikėtų atverti galines uždaras sienas, kad pasimatytų aikštė. Noriu pasitarti - slėpti automobilius ar ne.

Parodysiu pasaulinius turgelių centre pavyzdžius - Niujorko Rokfelerio aikštėje, Florencijoje.

Apatinė prekystalio dalis dažniausiai uždengiama.

 

KLAUSIMAI

L.Tuleikis: Ar esamas turgelis persikels čia?

A.Ramonas: Taip, nes ūkininkai gali gauti lėšų persikėlimui.

L.Tuleikis: Ar visą laiką jie stovėtų aikštėje?

A.Ramonas: Ne, išskyrus suskliaustą variantą.

R.Palys: O aplinkiniai paviljonai irgi laikini?

N.Valatkevičius: Taip - sutartis sudaryta vieniems metams.

L.Tuleikis: Kodėl vienas paviljonas pasuktas truputį įstrižai?

A.Ramonas: Norėjau respektuoti gražų dangos piešinį.

J.Kančienė: Ar paviljonai stovi ne per arti važiuojamosios dalies?

A.Ramonas: Man atrodo, ne.

R.Palys: Ką reiškia ruda linija prie Ryšių muziejaus?

A.Ramonas: Tai stalai, per 1 m atitraukti nuo fasado.

 

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Turgus turėtų būti aikštės viduryje - prieš įėjimą į rotušę. Paviljonai turėtų būti išardomi ir stovėti tik prekybos dienomis. Pats turgus reikalingas.

E.Barzdžiukas: Pasiūlymai manęs neįtikina - gal geriau išdėstyti pagrindinėje aikštėje? O ūkininkų turgus čia buvo numatytas specialiajame plane. Gal paviljonų eilės per ilgos, gal reikėtų taškinių? Trūksta veiklos scenarijaus. Reikia sukurti visą sistemą. Tai turėtų būti estetiški dizaino objektai.

N.Blaževičienė: Turgeliui pritariu, bet paviljonai turi būti visiškai demontuojami. Turgaus įranga turėtų būti griežtai reglamentuojama, jokios liaudies kūrybos.

S.Juškys: Siūlau prekybą įkurdinti nišoje už aikštės arba aikštės centre. Paviljonai po prekybos turi būti išardomi ir aikštė likti švari. Paviljonai turėtų būti vieno tipo.

J.Kančienė: Seniai laukiame turgaus Rotušės aikštėje. Pasiūlyta vieta su pravaža viduryje - netinkama. Paviljonai turi būti laikini. Mašinų slėpti nereikia.

A.Karalius: Reikia turgaus be pravažos. Geriau jį įrengti nišoje prie vyskupų rūmų arba aikštės viduryje. Palapinės kuo atviresnės, kiaurai permatomos.

V.Kuliešius: Pritariu aikštės centro vietai. Trūksta aptarnavimo schemos.

V.Merkevičius: Aš - už turgų aikštės viduryje. Paviljonai vienodo dizaino, visiškai išmontuojami.

J.Minkevičius: Labai svarbu sugrąžinti aikštei buvusią funkciją. Gal paviljonus reikėtų dėstyti aikštės perimetru. Reikėtų parengti judėjimo grafiką.

R.Palys: Pateiktas išdėstymas nelabai įtikinamas. Reikėtų dėstyti pačioje aikštėje vienodo dizaino taškinius paviljonus. Pačiam turgelio buvimui pritariu. Paviljonai atviri, surenkami, unifikuoti. Būtų gerai peržiūrėti visos aikštės koncepciją, įvesti tvarką dėl esamų statinių.

G.Prikockis: Aikštėje užvirs tikras gyvenimas. Jos viduryje stovėtų turgaus stoginė su vientisu sumontuojamu stogu. Išmontavus liktų tik skylutės grindinyje. Maisto produktus pardavinėti gal reikėtų atskiromis sąlygomis.

D.Šarakauskas: Paviljonai turėtų būti laikini. Siūloma vieta perkrauta, geriau keltis į pačią aikštę. Reikėtų kiek reguliuoti, kas parduodama. Kraštuose reikės vietos automobiliams.

L.Tuleikis: Aš už visiškai išardomus paviljonus su vieningais stogais. Reikia panagrinėti, kaip turgus aikštės viduryje sugyvens su scena.

 

A.Karalius: Reikėtų išsiaiškinti, ar čia bus viena sąjunga, ar atskiri ūkininkai. Siūlau parengti tipinį modulį, kurį prireikus būtų galima papildyti arba sumažinti.

J.Kančienė: Nuomonė beveik vieninga - turgelis Rotušės aikštės viduryje, paviljonai kuo atviresni, kiaurai permatomi, visiškai išmontuojami, vieningi stogai. Siūlome parengti tipinį modulį, kurį prireikus būtų galima padidinti  arba sumažinti. Mašinų slėpti nereikia. Trūksta scenarijaus, aptarnavimo schemos.

 

NUTARIMAS

2. Pateiktam projektui Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos turgelio laikinų paviljonų Kaune, Rotušės aikštėje, vietos parinkimas (užsakovai - ūkio kooperatyvas"Šeimo ūkis" ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, autorius - Augustas Ramonas) nepritarti. Rekomenduoti pristatyti pakartotinai, atsižvelgus į pastabas:

2.1. Paviljonai atviri,  visiškai surenkami, unifikuoti  (9 ekspertai).

2.2. Turgus turėtų būti aikštės viduryje - prieš įėjimą į Rotušę  (9 ekspertai).

2.3. Trūksta veiklos scenarijaus, aptarnavimo schemos  (3 ekspertai).

2.4 .Rekomenduojame visiškai išardomus paviljonus su vieningais stogais (3 ekspertai).

2.5. Siūlome parengti tipinį modulį, kurį prireikus būtų galima padidinti arba sumažinti (3 ekspertai).

2.6 .Būtų gerai peržiūrėti visos aikštės koncepciją, įvesti bendrą  tvarką visiems esamiems statiniams.

2.7 .Furgonų slėpti nerekomenduojame.

 

3.  Kauno pilies vėtrungė (autorius-  Augustas Ramonas).

A.Ramonas: Pristatau vėtrungių pavyzdžius ir savo vizualizaciją. Ji tik eskizinė. Kaip manote, ar vėtrungės iš viso  reikia? Kokie galėtų būti vėtrungės motyvai: Kauno įkūrimo metai, tauro ragai… Įsivaizduoju vėtrungę iš metalo plokštės.

R.Miliukštis: Dar yra Danieliaus Sodeikos pasiūlymas. Norėčiau sužinoti KAUET nuomonę, ar reikia konkurso.

E.Bardžiukas: Ar tarėtės su pilies projekto autoriumi Kęstučiu Mikšiu?

A.Ramonas: Ne.

L.Tuleikis: Kas užsakovas?

R.Miliukštis: Galėtų būti savivaldybė.

A.Ramonas: Nesu pasirašęs sutarties.

A.Karalius: Siūlau vėtrungės idėjai pritarti, bet rekomenduoti rengti vėtrungės projekto konkursą. 

R.Palys: Reikėtų šį klausimą aptarti su pilies projekto autoriumi K.Mikšiu.

G.Prikockis: Siūlyčiau šį klausimą deleguoti Dailininkų sąjungai.

L.Tuleikis: Autorius jau atėjo pas mus, tai patarkime. Juk tai  platesnio konteksto klausimas.

J.Minkevičius: Tai mastelio klausimas. Reikia galvoti istoriškai. Ar būdavo vėliavos, ar vėtrungės, priklauso nuo pilies tipo. Donžono tipo pilyse būdavo vėtrungės.

R.Palys: Anksčiau tokius klausimus spręsdavo metodinės tarybos, tam reikia specialaus išsilavinimo. Ar tai atitiks pilies dvasią? Konkursas būtinas.

G.Balčytis: Ką tik susisiekiau su K.Mikšiu, jis tvirtina, kad ant tokio tipo pilių kaip Kauno vėliavų nebūdavo, bet būdavo vėtrungės. Aš manau, kad pati vėtrungė turėtų būti minimalistinė ir šiuolaikinio dizaino.

R.Palys: Reikėtų su specialistais išsiaiškinti, ar vėtrungės tikrai būdavo virš tokio tipo bokštų, tuomet skelbti viešą konkursą.

J.Kančienė: Balsuokime. Kas už tai, kad reikalingas viešas konkursas vėtrungei kurti, jei bus patvirtinta, kad vėtrungės tikrai būdavo virš tokio tipo bokštų?

Balsavo:  už - 11 ekspertų.

J.Kančienė: Kas prieš?

Niekas.

J.Kančienė: Kas susilaikė?

Susilaikė 1 ekspertas (L.Tuleikis).

 

NUTARIMAS

 

3. Peržiūrėję pristatytą Kauno pilies vėtrungės projektą (autorius - Augustas Ramonas), rekomenduojame:

 

3.1. Su specialistais išsiaiškinti, ar vėtrungės tikrai būdavo virš tokio tipo bokštų.

3.2. Jei būdavo,  rengti viešą vėtrungės projekto konkursą.

 

Jolita Kančienė

Jūratė Merkevičienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*