GRAFIKĖ ELENA JAKUTYTĖ – SUBTILIOJI KLASIKĖ  0

Prof. Edmundas Saladžius
www.kamane.lt, 2011-03-11

Elena Jakutytė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

E.Jakutytė. "Šv. Jurgis".
E.Jakutytė. "Gegelė raiboji".

E.Jakutytės mokiniai: grafikas Petras Repšys ir tapytojas Ričardas Povilas Vaitiekūnas.

 

Akimirkos iš E.Jakutytės parodos atidarymo A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.

Dailininkė grafikė Elena Jakutytė gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Turkestane, Bucharos mieste. 1914 metais, mirus tėvui, su motina grįžo į Lietuvą, o prasidėjus karui pasitraukė į Rusiją. Po karo vėl grįžo į gimtinę. Tokie yra sausi ir skurdūs biografijos faktai. Patyrusi daug negandų, neturėdama sąlygų tęsti mokslą, ji dirbo su menu nesusijusį darbą. Galų gale, 1950 m. baigusi Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, ji įgijo grafikos specialybę ir teisę dėstyti Kauno vidurinėje dailės mokykloje.

Tyli ir susikaupusi, turėjo užsidirbti savo pragyvenimui triukšmingose klasėse. Tuo metu mes nežinojome ją slėgusių gyvenimo rūpesčių, varginamos lemties slaugyti sergančią motiną. Mokytoja mylėjo savo mokinius, lyg nejučia formavo mūsų nebrandžią pasaulėžiūrą. Didžiuodavomės pakviesti apsilankyti kambarėlyje Aukštaičių gatvėje Kaune. Kalbėdavomės apie tuo metu užgintą ir nepasiekiamą Vakarų Europos meną, poeziją ir literatūrą.

Elenos Jakutytės kūryba suprantama kaip mūsų valstybės tautinės identifikacijos simbolis. Liaudies meno inspiruoti kūriniai artimi jam forma ir turiniu. Estampų ciklai liaudies dainų, šventojo Jurgio tema teigia tautinį  identitetą, itin svarbų Sovietų imperijai priklausiusių  tautų kultūrų naikinimo ir niveliacijos laikotarpiu.  Tuo pat metu jos kūryba nepraranda meninės vertės, nacionalinę tradiciją praturtindama naujais  atrastais simboliais. Tą liudija lakštai iš ciklo „Poeto sodas“.

Vadinamuoju „atšilimo“ laikotarpiu sukurti darbai stebina nauja, dar nematyta formos interpretacija, kartais gerokai nutolusia nuo įprasto lietuvių grafikoje  tiesmuko dievdirbių kūrybos  atkartojimo. Ikonografinis šventasis Jurgis kai kur įgauna sunkiai atpažįstamo antropomorfinio simbolio bruožų. Forma anaiptol netampa savitiksle, ji dar stipriau ir įtaigiau atskleidžia turinį.

Ciklą lietuvių liaudies temomis galima priskirti monotipijos technikai. Tai ranka ištapytos iškiliosios spaudos klišės. Atspaudas yra vienintelis ir netiražuojamas. Šie grafikos kūriniai pasižymi sudėtinga, tačiau vientisa dukslių spalvų gama. Dailininko Ričardo Povilo Vaitiekūno nuomone, šie darbai pranoksta grafikos ribas ir pasiekia tapybai būdingą  spalvinį įtaigumą.

Grafikė E. Jakutytė niekada nėra išdavusi savo kūrybos ir pasaulėžiūros principų. Todėl jos kūrybos turinys ir forma  išlieka subtilūs  ir tyri. E. Jakutytės grafika sujungia išdraskytas tarpukario Lietuvos grafikos tradicijas su į užsienį pasitraukusių dailininkų kūryba. Savo mokinius ji skatino neprarasti jungties su savo kultūra, tuo pat metu ieškoti  įtaigios universalios formos, suprantamos kitoms kultūroms. Dailininkės E. Jakutytės kūrybos indėlį galima įvardyti kaip  svarbų Lietuvos grafikos meno istorijos etapą.

 

Retrospektyvinė E.Jakutytės kūrybos paroda veiks iki balandžio 10 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*