VIENYTI JAUNIAUSIUS LITERATUS – „ŽIRKLIONIO“ MISIJA ĮMANOMA 5

Lina Tumaitė
www.kamane.lt, 2010-09-27

Verčiamas būtinybės tirpdyti šiuolaikinę lietuvių literatūrą sukausčiusį įšalą, šiek tiek daugiau nei prieš metus portale www.kamane.lt užgimė alternatyvios krypties literatūros aktyvus sujudimas (AKLAS) „Žirklionis“. Tai – jaunų literatūrologų grupė,  pasižadėjusi nenurimti tol, kol Lietuvą dusinanti intelektualinė inercija pavirs kūrybinio polėkio viesulu. Pastaruoju metu publikacijų pagailėjęs „Žirklionis“ neatsižadėjo savo manifeste užsibrėžtų tikslų. Trumpas pasitraukimas iš viešumos nereiškia, jog užsikrėsta apatijos ir inercijos virusu. Anaiptol – jis nusprendė išplėsti savo veiksmus į platesnę socialinę erdvę.

Rugsėjo pabaigoje „Žirklionis“ į Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete vykusį kūrybinį seminarą pakvietė Lietuvos universitetų ir mokyklų literatus. Seminaru siekta suvienyti įvairaus amžiaus, pažiūrų, skirtingais stiliais kuriantį bei tiesiog aktyviai literatūra besidomintį jaunimą iš įvairių Lietuvos vietų. Kūrybos skaitymų metu dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus pristatė savo kūrybą, o diskusijose apie literatūrą dalijosi savo mintimis.

Komunikacija ir idėjų apykaita – turbūt taip galima nusakyti seminaro esmę. Jausdamas, kad jaunam žmogui dažnai būna sunku perlipti per savo ego, įveikti asmenines ambicijasar baimes ir jungtis į kūrybines bendruomenes, „Žirklionis“ nusprendė surengti seminarą, kurį įvardijo kaip vieną iš galimybių vienyti literatūra besidomintį jaunimą, skatinti jį viešai kalbėti ir diskutuoti apie šiuolaikinės literatūros procesą.

„Dialogas – tai, ko labai trūksta mūsų šiuolaikinės literatūros refleksijai. Jo beveik nėra. Egzistuoja uždaros anoniminės bendruomenės, kurios viena kitos net nenori pažinti. Dialogui skirti renginiai padeda kuriančiam žmogui pažvelgti į save kitų akimis, pajusti, kad jis nėra visa ko centras, įsijausti į literatūros įvairovę, apie kurią kalbėtis tiesiog būtina“, – sakė vienas renginio organizatorių, -- aktyvus „Žirklionio“ narys Mindaugas Grigaitis.

Išgirdę teigiamus seminaro dalyvių atsiliepimus, organizatoriai pajuto saldų sėkmės skonį, skatinantį nenurimti siekiant užsibrėžtų tikslų. Ar tai įmanoma misija, ar tik jaunatviško maksimalizmo įkvėpta variacija utopijos tema, kol kas kalbėti anksti. Bet „Žirklionis“, atrodo, polėkio ir energijos dar neprarado. Štai, kaip savo seminarą įprasmina patys „žirklioniečiai“.

AKLAS „ŽIRKLIONIS“: MANIFESTAS. PASIPILDYMAS NR. 1.

Matydami, kad mūsų literatūros milžinąžuolių joks škvalas nebepažadins iš snaudulio, kad jaunesniųjų individualizmas užsibarikaduoja savimeilės sienomis, jaučiame, jog reikia bandyti kurti kitokią literatūros bendruomenę. Bendruomenę, paremtą ne besąlygišku paklusnumu šimtametėms tradicijomis, ne humanistiniu prietaru, jog esame vienijami vienodų literatūrinių idealų ir vertybių, ne pačių poetų susikurtomis hierarchijomis, ne beaistrės demokratijos principais, kur viskas priimtina ir pateisinama, jei tik yra diplomatiška ir neutralu.

Mes kalbame apie šiuolaikišką, mūsų laiko gyvybe pulsuojančią bendruomenę, kurioje egzistuoja daugybė kalbėjimo apie literatūrą būdų, vyrauja nesunaikinama požiūrių įvairovė, kur poleminė aistra masina kalbėtis ir ieškoti vis naujų kūrybiškumo šaltinių. Raginame perlipti provincialius kompleksus, įveikti savimeiliškas ambicijas, pakilti virš kūrėjiškos puikybės, sudaužyti stingdančias baimes ir atvirai kalbėtis, nesibaiminant pakliūti į interpretacijų konfliktą. Raginame ir nuo šiol imamės aktyviai veikti ne tik spaudoje, bet ir socialinėje erdvėje.

Mes siekiame pradėti nuo šaknų – nuo mokyklos. Kviesti mokyklos jaunuomenę kalbėti ir kalbėtis su akademiniu jaunimu, dėstytojais, kūrėjais. Jungdami akademinį ir mokyklinį jaunimą, atsisakome mokytojiško globėjiškumo, akademinio formalumo, literatūros teorijų bei kitų „aukštųjų materijų“ slėgio, visų statusų ir hierarchijų. Turiningas ir kultūringas bendravimas gali vykti ir be to. Budrios ir aštrios minties polėkiu gyvenančio jaunimo yra ir Lietuvoje. Laikas ištraukti juos iš švietimo institucijų primetamų mąstymo modelių ir leisti pajusti gyvą kultūros pulsą.

Jaunas žmogus neišlaisvins kūrybiškumo, jeigu jį skatins tik primityviai tautinei ideologijai angažuoti mokykliniai konkursai, jeigu jis bus įspraustas tik į siaurakaktiškai sudarytų mokyklinių literatūros ugdymo programų rėmus, jeigu niekas neišklausys jo tol, kol jis nebus palaimintas literatūrinių guru, jei niekas nesuteiks galimybės visa savo esybe patirti, jog mūsų literatūra nesibaigia nei ties maironiais ir salomėjomis, nei ties marčėnais ar navakais.

Dar nuo Sokrato laikų girdime, kad tobulėti gali tik tas, kuris „žino, kad nieko nežino“, ir todėl bando kalbėtis su kitais, kad bent kažką suprastų. Kuriamas dialogas tarp skirtingų patirčių, požiūrių, stilių kuriančiųjų ir bandančiųjų kurti skatina augti kritinę sąmonę, kurios taip trūksta ne tik literatūrinėje, bet ir visoje visuomenėje. Tai ir yra mūsų siekiamybė.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*