Liepa

S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas Kaune. Nuotr. iš kaunodiena.lt archyvo.

Siek to, kas šiandien atrodo neįmanoma, pasieksi tai, kas rytoj atrodys realu – taip galima apibūdinti birželio pabaigoje Kaune, senajame Aleksoto oro uoste, vykusio jaunųjų architektų plenero dalyvių drąsą ir kūrybiškumą.

Liepos 1 d. tiesiog  Aleksote, S.Dariaus ir S.Girėno oro uoste, posėdžiavę Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai entuziastingai aptarė ir vertino jaunųjų architektų S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto plenere parengtus kūrybinius projektus – senojo oro uosto ateities vizijas.

Pasak architekto R.Palio, „didžiausias laimėjimas, kad jaunieji architektai puikiai suvokė oro uosto svarbą, jo semantinę, istorinę reikšmę“.

Su drąsiai originaliais ir netikėtais, kartais utopiškais, kartais net šokiruojančiais jaunųjų architektų pasiūlymais – kaip XXI a. modernaus miesto reikmėms pritaikyti senąjį Aleksoto oro uostą -- susipažino ne tik architektūros ir urbanistikos profesionalai, bet ir miesto valdžios, verslo atstovai.

Vėliau šio plenero dalyvių projektų paroda perkelta į Kauno architektų namus, kur su jaunatviškomis S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto atgimimo idėjomis galėjo susipažinti plačioji visuomenė ir galimi idėjų įgyvendintojai, investuotojai.

KAUET posėdyje dalyvavo:

Projektų autoriai -- architektai: Augustas Audėjaitis, Gaustas Eigirdas, Dovilė Martinaitytė, Kasparas Praninskas,Vytautas Butkus, Giedrius Račiūnas, Indrė Vainauskaitė, Erika Strikaitytė, Mažvydas Zajankauskas, Rūta Greičiūtė, Marius Ščerbinskas,  Justas Prikockis, Mindaugas Butvila, Vaidotas Kaluškevičius, Kęstas Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas, Petras Vilutis, Lilija Putnienė, Vytautas Putna, Ramūnas Grubinskas, Laura Amankavičiūtė, Martynas Radzevičius, Guoda Bardauskaitė.

Projektų autoriai -- studentai: Aurelijus Sūdžius, Ieva Maknickaitė, Aistė Galaunytė, Vytenis Raugala, Andrius Ropolas, Šarūnė Bagdonaitė, Rita Tamulevičiūtė, Ieva Kuliešiūtė, Dominykas Maurušaitis, Viktorija Rybakova, Aida Išganaitytė, Kostas Biliūnas, Monika Kazakauskaitė, Irmantas Vienažindis.             
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Vygintas Merkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Vladas Stauskas, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: Kauno meras Audrius Kupčinskas, Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis, KPD Kauno TP vyr. specialistė  Loreta Janušaitienė, S.Dariaus ir S.Girėno aerouosto direktorius E.Raunickas, oro uosto darbuotoja Gražina Petrėnienė, Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė, Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas Algirdas Guiga, Aleksoto seniūnijos architektas Juozas Poniškaitis, Kauno architektų sąjungos atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė.

Spaudos atstovai : Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“), Jūratė Anilionytė (LRT).

KAUET ekspertams savo darbus pristatė 7 komandos.

G.Bernotienė (posėdžio pirmininkė): Džiugu, kad jaunieji architektai drąsiai žengia į gyvenimą ir yra kupini naujų idėjų. Plenero dalyviai buvo sugrupuoti į 7 grupes – architektai kartu su studentais. Pirmąją dieną dalyviai klausė suinteresuotų šalių pranešimų apie oro uosto problemas, paskui dvi paras dirbo. Pristatė po dvi planšetes medžiagos. Darbai atrodo profesionalūs ir intriguojami. Prašome komandas pristatyti darbus. Pristatymams skiriame po 10 minučių.

1 komanda su moto KABOOM. Architektai: Augustas Audėjaitis, Gaustas Eigirdas, Dovilė Martinaitytė, Kasparas Praninskas, studentas Aurelijus Sūdžius.

G.Eigirdas (KABOOM): Didžiausią problemą įžvelgėme tokią: oro uostas neturi ryšio su miestu. Dabar oro uostas jau yra beveik miesto centre. Siūlome iš šiaurės pusės formuoti prieigas. Toliau formuojant miesto ir oro uosto santykį, siūlome 2 kompozicines ašis, kurios sudarytų ribas tarp miesto ir oro uosto. Siūlime įrengti promenadą – apžvalgos taką. Promenada – tai pėsčiųjų ir dviratininkų jungtis tarp senamiesčio, centro ir oro uosto. Dešinėje pusėje numatomas parkas, krepšinio aikštelė, mini golfo aikštelės. Siūlome tokį zonavimą: kairėje – lėktuvai, dešinėje – poilsis.  Aviacijos muziejus, seniūnijos patalpos, lėktuvai bus eksponuojami atvirai. Siūlome infrastruktūrą suglaudinti, atskirti nuo “Technopolio”. Vizualus ryšys – bokštas arba oro uosto logotipai – bus matomi iš naujamiesčio ir senamiesčio. Dabar oro uostą rasti labai sunku.

2 komanda su moto „10LT”. Architektai: Vytautas Butkus, Giedrius Račiūnas, Indrė Vainauskaitė. Studentai:  Ieva Maknickaitė, Aistė Galaunytė, Vytenis Raugala.
V.Butkus („10LT”): Aleksoto oro uoste gimė ir suklestėjo lietuviška aviacija. Oro uostas turi turtingą istoriją, todėl ne veltui įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Siūlome išsaugoti oro uostą, jo funkciją ir sudaryti sąlygas toliau plėtotis aviacijai.

Aleksoto oro uostas visai netoli miesto centro. Iš karto pamatėme štai šią jungtį: miesto centras > Aleksoto tiltas > funikulierius (pakylame į viršų) > panorama. Oro uostas bus pasiekiamas per keletą minučių.  Maršrutas patrauklus tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.

Apskritai šis oro uostas yra labai puikiai pasiekiamoje vietoje. Galima ateiti pėsčiomis. Yra traukinio bėgiai ne tik logistikai, bet ir turistinė trasa nuo pat geležinkelio stoties. Visai šalia Veiverių gatvė ir Europos pr., kuris turėtų būti sujungtas su „Via Baltika“ magistrale.

Suformuojamos dvi pagrindinės zonos – oro uosto infrastruktūra ir viešoji erdvė: muziejai, maitinimo įstaigos, administracija ir pan.

Lėktuvų priežiūros zona labai svarbi norint plėtoti aviaturizmą, sudarius geras sąlygas galima pritraukti į miestą daug užsienio svečių. Angarų daugiau nei 20, todėl dalis jų galėtų tapti parodų vieta. Išplėtus ir pertvarkius dabartinį peroną, atsiranda nemažas plotas su prievaža iš Europos pr. renginiams ar automobiliams parodų metu. Visa ši zona būtų gera mokymo bazė įvairių specialybių studentams.

Pakilimo takai lieka tie patys: 1  asfalto ir 3 gruntiniai,  įrengiamas asfalto tako apšvietimas, kad oro uostas galėtų veikti visą parą.

Ekspozicija: išplečiamas Aviacijos muziejus, palei Veiverių g. atsiranda Karo muziejaus ekspozicija, įrengiama kavinė, muziejaus administracija. Į Aleksoto oro uostą atkeliamos karinės oro pajėgos (paieškos gelbėjimo tarnyba) – keli angarai ir pastatas. Siūlome išdėstyti prie Veiverių gatvės dėl susisiekimo. Mokymo bazė: oro uosto vieta, skirta, kaip mes pavadinome „smulkiajai“ aviacijai – parasparniams, skraidyklėms, jėgos aitvarams, radijo bangomis valdomiems modeliams. Galima būtų rengti mokymus, jaunimo stovyklas...

Atstatomi 3 istoriniai pastatai (2 angarai ir administracinis pastatas), čia įsikurtų Lietuvos aeroklubas, angarai galėtų būti panaudojami konferencijoms, renginiams, mini ekspozicijoms. Taip pat galėtų atsirasti sraigtasparnių priežiūros įmonė.  Puiki vieta ir bendruomenės centrui šalia muziejaus, galėtų formuotis jauki erdvė rajono gyventojams.

Siūlome angarams suteikti spalvą – lėktuvui kylant matytųsi viena spalva, iš šono – kita. Siūlome sutvarkyti esamus želdynus, vietomis atsirastų naujų. Šiek tiek atsiribotų nuo Aleksoto gyvenamųjų kvartalų. Svarbiausia suformuotume charakteringą apželdinimą, kuris taptų ne tik gražiu ar įsimintinu reginiu atvykstantiems, bet ir savotišku oro uosto simboliu.

3 komanda su  moto „Kompromisas“. Architektai: Erika Strikaitytė, Mažvydas Zajankauskas, Rūta Greičiūtė, Marius Ščerbinskas,  Justas Prikockis. Studentas  Andrius Ropolas.

Trečioji vieta. "Kompromisas"

Trečioji vieta. "Kompromisas". "Extreme".

Trečioji vieta. "Kompromisas". "Lėktuvnėšis sukasi"

Trečioji vieta. "Kompromisas". Pasiplaukiojimas oro uoste.

„Kompromiso“ komandos nariai paeiliui: Mūsų pozicijai įtaką darė trys šalys – oreiviai, Aleksoto bendruomenė ir verslininkai. Visiems Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno oro uostas yra svarbus, o pilotams, matyt, ir antri namai. Visos pusės turi gana aiškią poziciją ir viziją, ką norėtų matyti šioje teritorijoje. Taigi trys šalys turi savo teritorijos viziją ir visos yra savaip teisios. Mūsų nuomone, teritorijai reikalingas kompromisas.

Kompromisas – aiški nedaloma vandens tvenkinio riba, pakrantės linija, kurioje tikrai atsiras vietos bendruomenės ir verslo lūkesčiams. Atsiras ir inžinerinis stebuklas – lėktuvnešis. Nusileidimo takas, galintis suktis pagal vėjo kryptį. Oro uosto unikalumas – trauka, žinia visam pasauliui. Lėktuvnešis Lietuvoje būtų sensacija. Laive galėtų veikti atominė elektrinė. Oreiviai sakė, kad maloniausia leistis ant vandens. Tvenkinyje galėtų treniruotis sportininkai. Bendruomenė gautų baseiną ir paplūdimį. Paveldo objektus būtų galima apžiūrėti nardant po vandeniu. Lietuva taptų garsi visame pasaulyje.  Tvenkinyje plaukiotų burlentės, burlaiviai. Golfas – ant laivo denio!

4 komanda su  moto “Agrodromas”. Architektai: Mindaugas Butvila, Vaidotas Kaluškevičius, Kęstas Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas. Studentės:  Šarūnė Bagdonaitė, Rita Tamulevičiūtė.

„Agrodromo“ komandos nariai: S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas – vienas pirmųjų Europoje. Tą vertybę norime pabrėžti. Svarbu ženkliškumas ir simboliškumas. Mūsų idėja remiasi meile žemei – siūlome visą teritoriją, išskyrus pakilimo takus,  užsėti rapsais, iš kurių aviatoriai galėtų gaminti degalus lėktuvams. Rapsų derlius nuimamas du kartus per metus.  Verslas sukasi, uostas gyvuoja. Kitas funkcijas siūlome dėstyti teritorijos kraštuose. Šių kultūrų lauke siūlome išpjauti įvairius simbolius, kad atskrendant galima būtų ženklus skaityti. Tai bus pirmasis ooro uostas, į kurį nusileis ateiviai. Čia vyks pirmasis akrobatinio arimo čempionatas. Jei rapsų verslas nepasiteisintų, atrėžtame plote būtų užsėtas rugių laukas “seksodromas”.

A.Kupčinskas: Malonu, kad pleneras galiausiai įvyko ir pateikta originalių idėjų. Visi supranta, kad oro uostas turi būti plėtojamas ir finansuojams. Sutartis su “Raynair” rodo, kad Kaunas keliautojams patrauklus. Būtų puiku, jei atsirastų galimybė skraidyti ultralengviesiems lėktuvams. Žinoma, sprendimus reikia derinti su Aleksoto bendruomene. Sėkmės visiems.

5 darbas su moto "Skrydis per istoriją". Architektai: Rimas Adomaitis, Petras Vilutis. Studentai:  Ieva Kuliešiūtė, Dominykas Maurušaitis.

Pirmoji vieta. "Skrydis per istoriją"

Pirmoji vieta. "Skrydis per istoriją". Technikos ekspozicijos zona

Pirmoji vieta. "Skrydis per istoriją". Technikos ekspozicijos

Pirmoji vieta. "Skrydis per istoriją". Atkuriami istoriniai pastatai

P.Vilutis („Skrydis per istoriją“): Kaunui svarbu turėti traukos taškų. Svarbu suderinti įvairius interesus. Mūsų tikslas – oro uoste išskirti dvi zonas. Pirmoje – šiaurinėje teritorijos dalyje – bus atstatomi istoriniai pastatai. Juose veiks mokslo centras, muziejus ir verslo, bendruomenės  bei vaikų skraidymo mokykla. Bus skraidoma lėktuvais, jėgos aitvarais, parasparniais. 2-oji – vakarinė zona – skirta aktyviam poilsiui (apie 10 ha).  Siūlome įrengti mašinų stovėjimo aikštelę. Tai būtų nauja oro uosto vizitinė kortelė.Esama technologija bus praturtinta. Šoninėse zonose galės vykti parodos. Siūlome palikti sraigtasparnių zoną ten, kur ji yra. Didelių tūrių neprojektuojame. Esamos ir kuriamos funkcijos viena kitą papildytų ir pritrauktų lankytojų iš platesnių visuomenės sluoksnių.

Ir šiaurinėje zonoje esantys istoriniai pastatai, ir lauko ekspozicija ties Veiverių gatve bus dengiamos tentais, kurie plane asocijuosis su lėktuvo sparnais. Stogas sudarys sąlygas renginiams vykti net blogesniu oru. O iš viršaus oro uostas įgaus ženkliškumo.

6 darbas su moto  “Dangus”. Architektai: Lilija Putnienė, Vytautas Putna, Ramūnas Grubinskas, Laura Amankavičiūtė. Studentės: Viktorija Rybakova, Aida Išganaitytė.
Komandos “Dangus” atstovė: Manome, kad oro uosto teritorija –  vertybė. Išsaugome pagrindinius takus. Rytinėje dalyje siūlome daugiaaukštį automobilių garažą, ant jo stogo galėtų leistis malūnsparniai. Veiverių gatvės zonoje numatome plėsti muziejų. Buvusiame terminale siūlome įrengti viešbutį, restoraną ir parduotuvę. Pietinėje dalyje veiktų skrydžių valdymo centras ir angarai. Aviatorių mokykla bus plėtojama, todėl reikės daugiau angarų. Siūlome įrengti stadioną. Pastatų aukštis numatomas iki 17 m. Dengtos tribūnos bus naudojamos miesto reikmėms. Siūlome išnaudoti esamą geležinkelio liniją ir pratęsti ją iki funikulieriaus.

7 komanda su moto  “Motorų terapija”. Architektai: Martynas Radzevičius, Guoda Bardauskaitė, Gintaras Duoba. Studentai: Kostas Biliūnas, Monika Kazakauskaitė, Irmantas Vienažindis.

Antroji vieta. "Motorų terapija"

Antroji vieta. "Motorų terapija". Oro uosto teritorijos planas

Antroji vieta. "Motorų terapija". Veiksmo zonų išdėstymas

M. Radzevičius ir G. Bardauskaitė („Motorų terapija“): Mūsų nuomone, geriausias paveldo saugojimo būdas yra jį naudoti, nors tai ir sukelia šiek tiek triukšmo.

Pagerinamas susisiekimas: atkuriama geležinkelio atšaka į šiaurinę oro uosto dalį, projektuojami dviračių takai, susijungiantys su Aleksoto dviračių takų sistema. Pėstiesiems ir dviratininkams numatoma Transatlantinė alėja, jungianti funikulierių su oro uostu. Ja būtų patogu atvykti iš centro.

Tai sukurtų geresnes sąlygas klestėti vietiniams ir apžvalgos skrydžiams, padidintų oro uosto patrauklumą aviaturistams. Jiems projektuojamas aviakempingas ir lėktuvų peronas gražiausioje bei ramiausioje oro uosto teritorijos vietoje - šiaurės vakarų dalyje. Manome, kad kempingas šalia upės ir miesto centro, iš kurio būtų galima stebėti skraidykles ir kylančius oro balionus, būtų patrauklus ne tik aviatoriams, bet ir kiekvienam drąsesniam turistui.

Sukuriamas vizualus oro uosto ryšys su miestu. Prie pagrindinės įvažos į oro uostą projektuojamas aviacijos muziejus, kurio prieigas ženklina orlaivis, matomas nuo Veiverių gatvės. Teritorijos pakraščiuose naikinami menkaverčiai pastatai ir krūmynai, atveriamos perspektyvos iš pagrindinių gatvių.

Miestiečiams sudaroma  galimybė apsilankyti oro uoste ne tik per šventes, bet ir šiokiadieniais. Prie pagrindinio į oro uostą vedančio kelio  statomi Aleksoto gyventojų bendruomenės namai su sporto ir kultūros centrais. Sudaroma galimybė visiems  patekti į Aviatorių atminimo parką, išsiskiriantį kinetinėmis skulptūromis, iš jo galima stebėti kylančius lėktuvus. Palei S.Dariaus ir S.Girėno gatvę atstatomi senieji angarai bei aerostotis.

Šiaurinė dalis atvira gyventojams bei turistams, norintiems pasižvalgyti po miestą iš dirižablio ar oro baliono, leisti laiką stebint skraidykles, parasparnius, jėgos aitvarus. Čia veikia aviamodeliavimo klubas ir vaikų skraidymo mokykla.

Pratęstas ridenimo takas aplink oro uostą sudaro galimybę rengti įvairius sporto renginius. Skirtingas trasas galima pritaikyti paradams, motociklų, automobilių, o žiemą – slidininkų, žirgų, šunų kinkinių ir kt. lenktynėms. Naujai projektuojamos stebėjimo tribūnos, maitinimo įstaigos, salės ir kempingas taip pat didina oro uosto patrauklumą renginių organizatoriams.

Nenaudojamoje oro uosto dalyje įrengiame motokroso ir keturračių trasą, kuri būtų atvira motosporto entuziastams kiekvieną dieną. Tuo metu, kai skrydžiai nevyks, siūlome į oro uostą įleisti šoninio slydimo bei traukos lenktynių („drifto“ ir „drago“) mėgėjus ir motociklininkus, drumsčiančius miesto centro ramybę. Oro uostas taptų vieta, vienijančia skirtingas subkultūras, kurias jungia meilė motorams ir adrenalinui.

Išvardytas oro uosto funkcijas mes pavadinome MOTORŲ TERAPIJA, nes tai yra:

-terapija ekstremalams, ieškantiems erdvės savo pomėgiams;

-terapija aerodromui, baigiančiam užmiršti motorų gausmą;

-terapija miestui, ieškančiam mažai išnaudojamos istorinės erdvės identiteto.

R.Mikaitis: Apie šią teritoriją jau daug diskutuota. Visos suinteresuotos šalys turi savo poziciją. Džiugu, kad ilgai lauktas pleneras įvyko. Smagu matyti originalius darbus, yra ir kompromisinių pasiūlymų. Siūlau greičiau judėti prie praktinių dalykų.

L.Navickienė: Aleksoto seniūnija jokių interesų neturi. Svarbu tai, kad oro uostas būtų patrauklus gyventojams. Visi pristatyti projektai savaip įdomūs. Nugriovus apleistus pastatus netoli esančioje Mėsos kombinato teritorijoje,  liks apie 10 ha, kuriuos reikėtų panaudoti.  Džiaugsiuosi, jei oro uosto teritorijoje atsiras takai, turizmas, galimybė užsiimti sportu. Planuojama bendruomenės namus perkelti į senuosius kultūros namus, todėl oro uosto teritorijoje seniūnijai pastato nebereikės. Plenero darbuose labiausiai patiko aviacijos ir viešųjų funkcijų derinimas.

E.Raunickas: Labai džiugu, kad plenero darbuose numatytos įvairios teritorijos panaudojimo galimybės. Drauge išlieka ir oro uosto funkcijos. Visi projektai įdomūs. Pasigedau traukos į oro uostą, ryšio su naujamiesčiu, centru. Gerai, kad darbuose atsižvelgta į geležinkelio atstatymo galimybę, karo muziejaus atstatymą.

J.Poniškaitis: Džiaugiuosi, kad tiek daug nuveikta. Matyti, kad jaunieji architektai įsiklausė į suinteresuotų šalių pranešimus ir pageidavimus. Mūsų kartos architektų idėjos dabar rado atgarsį – tai labai pozityvu. Realistinių darbų autoriams  linkėčiau daugiau drąsos. Šioje zonoje sudėtinga aukštingumo problema ir svarbus triukšmo poveikis. Reikėtų pagalvoti, kaip čia patekti iš aplinkkelio. Oro uosto teritorija didelė, joje galima suderinti visus interesus.

G.Bernotienė: Trumpai apibendrinsiu dalyvių pasisakymus. Projektuose išryškėjo 5 pagrindinės tezės:

1.Oro uostoteritorijos vientisumas.

2. Ryšys su miestu ir miestiečiais: sprendžiami funkciniai ryšiai, geležinkelio linija plėtojama kaip turistinė.

3. Oro uosto ženkliškumas – tokios didelės teritorijos skaitomumas iš oro – didelis privalumas.

4. Santykis su oro uosto paveldo objektais: esamas teritorinis ir smulkusis paveldas plenero projektuose išsaugojamas ne visur.

5. Plenero projektų novatoriškos mintys, fantastinės idėjos.

L.Tuleikis: Kai kurių darbų autoriai sunkiai susigaudo mastelyje - tai ne Laisvės alėja, o didžiulė teritorija.

L.Janušaitienė: Darbai  3, 4 ir 6 neperkrauti detalių. 1-asis –  gana senamadiškas, 6-asis gerai skaitomas iš viršaus.

Gaila, kad sparnai – tai pastatai, o galėjo būti žemės grafika. Gera pražvalga nuo Veiverių gatvės.

6 komandos atstovė: Norėčiau paaiškinti, kodėl mūsų darbe taip daug angarų. Dabar yra 200 lėktuvų. Galvojame apie perspektyvą ir norime saugoti lėktuvus. Jei atsirastų mokymo bazė, lėktuvų gali padaugėti.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Esu už tai, kad karinė technika būtų naudojama taikiai.  Apie oro uosto plėtrą diskutuojama jau daug metų. Šiuo klausimu trūksta miesto pozicijos – reikėtų sukviesti suinteresuotas šalis prie apvalaus stalo ir tartis. Tuo požiūriu geras 3-iasis darbas. Kituose darbuose ryšys deklaruojamas, bet jo nematyti.

    KABOOM – protingai ir teisingai sudėti funkciniai akcentai, geras ryšys su miesto centru. Iš realistinių darbų – vienas geriausių.
    „10 LITŲ‘ – per daug akademinis teritorijos zonavimas. Netinkama KOP vieta, per daug užstatymo prie Europos pr.
    KOMPROMISAS – labai geras ir šmaikštus plenerinis darbas. Už koncepciją – 1-oji vieta.
    AGRODROMAS – koncepcija gera, bet oro transportas, kaip progresas, nedraugauja su „ūkininko patarėju“.
    SKRYDIS PER ISTORIJĄ – aiškus vaizdas iš oro yra gerai, bet darbas per daug deklaratyvus ir komercinis.
    DANGUS – per gausu programinių dalykų. Netinkami akcentai, parinkta bloga vieta stadionui.
    MOTORŲ TERAPIJA --  funkciškai išspręsta gerai, bet norisi šviežesnių pleneriškų minčių.
E.Barzdžiuko nuomone, įdomiausi projektai  3, 4 ir 7.

N.Blaževičienė: Puiku, kad jaunimas suprato oro uosto gyvenimo ypatumus. Oro uosto struktūra yra optimali – plėtros neturi būti, o tik vystymas. Jaunieji architektai elgėsi korektiškai. Išskirčiau 5, 1 ir 7 darbus.

    KABOOM – formuojama viešoji erdvė – istorinis paveldosaugos technikos maršrutas: funikulierius – geležinkelis – atstatyti aviacijos paveldo objektai. Geras ryšys su miestu.

    “10 LITŲ” -- nuostatos teisingos: funkcinis zonavimas, aviaturizmas. Tačiau pernelyg intensyvi ir mechaniška oro uosto teritorijos urbanizacija.

    KOMPROMISAS – įvertinti visų interesai: oreivių, bendruomenės, verslo. Bet tikroji idėja – nedalomas vanduo – originali ir filosofiška. Gal pernelyg futuristinė.

    AGRODROMAS – pritrūkta jėgų šią šviesią idėją išplėtoti iki įtikinamo lygio. Tačiau darbe galima įžvelgti „Lituanikos“ šešėlį.

    SKRYDIS PER ISTORIJĄ – įtikinamiausias oro uosto ženklas iš oro, korektiškas papildomų funkcijų suteikimas. Teigiamas aspektas – istorinių pastatų atstatymas, išsaugoma esama struktūra.

    DANGUS – matomos pastangos pritaikyti ir panaudoti mažai išnaudojamą istorinę erdvę, tačiau funkcijų gausa neatspindi pagrindinių oro uosto prioritetų (pvz., stadionas).

    MOTORŲ TERAPIJA – estetiškas ir saikingas papildomų funkcijų integravimas, nuosekli urbanizacija. Patrauklus dėl infrastruktūros organizavimo visu perimetru.

J.Bučas: Pirmenybę teikiu tiems autoriams, kurie šioje istorinėje vietovėje siūlo kurti aktyvių aviapramogų parką. Jei nebus atsižvelgta į šios istorinės vietos pritaikymą šiuolaikinei aktyviai veiklai  kuriant oro pramogų parką, siūlymai bus nieko verti. Būtų socialinė ir ekonominė nauda.

2-ąjį darbą siūlyčiau tobulinti, 3-iajame darbe pateiktos naujos įdomios idėjos, 4-asis siūlo pramogų teritoriją su įvairiais segmentais, 5-ąjį darbą vertinu palankiai,  labai imponuoja 6-asis, nes išnaudojamas dangus. Išskyriau šiuos projektus:  3-iasis darbas – už optimalius pasiūlymus, 5-asis – už motyvuotą promenadą, 6-asis – už suderintus interesus.

S.Juškys: Dėkoju autoriams už išradingumą ir fantaziją. Išskirčiau 3-iąjį ir 4-ąjį darbus.

1. KABOOM. Darbo privalumas: lankytojų judėjimo trasų atradimas, funikulieriaus panaudojimas, nors pagrindinis lankytojų srautas, matyt, atvyks automobiliais. Manau, kad oro uostas turėtų tarnauti ne vien kauniečiams, bet visai Lietuvai. Truputį abejotinas geležinkelio atgaivinimas ir panaudojimas.

2.“10 LITŲ”. Abejotinas teritorijos užstatymas plačiu frontu nuo Verkių gatvės, taip pat angarų gausa prie pagrindinio nusileidimo tako nuo Europos pr. pusės. Sraigtasparnių remontas numatomas per daug gražioje  ir neekonomiškoje vietoje. Neakcentuota vizija.

3.KOMPROMISAS. Džiugus netikėtumas, konkurso puošmena – sveikinu.

4. AGRODROMAS. Gražus valstiečių tautos atstovų sprendimas. Oro uosto  ženklui iš dangaus – didelis privalumas. Tai vertinga apžiūrint teritoriją iš paukščio skrydžio.

5. SKRYDIS PER ISTORIJĄ. Darbe ypatingas dėmesys skirtas vizualiai apžvalgai iš paukščio skrydžio, pateikiant sparnų viziją. Manau, kad „sparnų“ dengimas tentais, jų iškėlimas į 15 – 17 m aukštį leidžia pakankamai gerai apžvelgti teritoriją nuo Veiverių gatvės. Tikiuosi, kad pastatai, atstatomi šiauriniame sklypo ruože, bus po vientisu tentu. Gatvės užstatymas po jais turėtų būti artimas kitapus esančiam gatvės užstatymui.

6. DANGUS. Oro uosto teritorija suniokojama.

7. MOTORŲ TERAPIJA. Pasiūlytas teisingas užstatymas. Klaidų lyg nėra, tačiau pateikta medžiaga neteikia vilčių tolesnei plėtrai.

J.Kančienė: Vieni darbai kupini fantazijos, kiti --  pragmatiškesni. Kadangi programos nebuvo, patys autoriai sprendė, kas turi ir gali šioje teritorijoje būti. Šios idėjos pasitarnaus konkrečiai programai.  Labiausiai plėtotini 7, 5 ir 1 projektai.

1.KABOOM. Sukurta promenada, atraktyviai naudojamas geležinkelis. Pritariu minčiai išdėstyti rekreacinę zoną prie Veiverių gatvės. Nepritariu naujų pastatų grupavimui prie promenados – nyksta oro uosto vientisumas. Neaišku, kiek išlieka paveldo ženklų.

2.“10 LITŲ”. Nors tiksliai atsakyta į programos uždavinius, darbas  pernelyg pragmatiškas, trūksta kūrybingumo. Teritorijos skaidymas formalus, per daug dėmesio sandėliams.
3. KOMPROMISAS. Laku, futuristiška, ekscentriška, bet oro uosto plėtrai  jokios naudos.

4. AGRODROMAS. Konceptualumu panašus į 3-iąjį darbą, bet santūresnis, semantiškesnis – išlikęs oro uosto kontūras, atsiranda spalva, ženkliškumas iš viršaus.

5. SKRYDIS PER ISTORIJĄ. Pozityvus pasiūlymas statyti sparnų formos terasas, kurios neužgožia bendros erdvės, bet formuoja naujas – naudotinas mūsų klimato sąlygomis. Įdomus ženkliškumas iš dangaus. Bet neapgalvotas lėktuvų pakilimas pro terasą link Veiverių g., sudėtinga patekti į rekreacinę zoną.

6. DANGUS. Tiesmukiškas programos perteikimas, labai smulkmeniškai pateiktas. Siūlymas atstatyti buvusį ovalo formos tūrį – originalus, bet nelogiškas. Tūris, apgaubiantis paveldo objektus, bus labai stambus. Paveldinis namelis nėra toks vertingas, kad jį reikėtų saugoti skafandre.

7. MOTORŲ TERAPIJA. Racionalus funkcinis zonavimas, nepamiršta ašis nuo funikulieriaus, dėmesys dviratininkams, aviatorių atminimui. Formalus KOP įterpimas.
V.Merkevičius: Vieni pakilo į dangų, kiti liko ant žemės. Aukštesnes vietas skirsiu tiems, kurie pažvelgė į problemą iš viršaus tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme – tai 5, 4 ir 3 projektai.

1. KABOOM. Kompozicijos ašys labai aiškios, bet neįtikinamai išryškintos tūriais.  Aiškus ryšys su miesto centru, į kompoziciją įtraukta esama geležinkelio linija. Neaiškus pietinės sklypo dalies užstatymo pobūdis, nėra aeroženkliškumo.

2. “10 LITŲ”. Aiškus zonavimas: oro uostas – viešosios erdvės. Bet labai schematiškas, “kietas”, monotipinis užstatymo pobūdis.

3. KOMPROMISAS. Drąsus, netgi įžūlus, idėjinis – tuo ir išskirtinis.

4. AGRODROMAS. Darbas originalus, ženkliškas, vienintelis oro uostui siūlantis spalvą. Bet per daug plakatiškas, persistengta su piktogramomis.

5. SKRYDIS PER ISTORIJĄ. Visos funkcijos susijusios su aeroveikla. Ženkliškas, graži kompozicija, geras zonavimas. Abejotinas užstatymas nuo Veiverių gatvės pusės ant pakilimo tako ašies.

6. DANGUS. Siūloma per daug funcijų – sporto aikštynai oro uoste abejotini, nors zonavimas aiškus. Siūlomas užstatymas  (daugiaaukštis garažas) užstoja vaizdą nuo gatvės, pakilimo taką. Užstatymas „kietas“, labai schematiškas.

7. MOTORŲ TERAPIJA. Geras, aiškus zonavimas, siūlomi dviračių takai, neblogai išspręstas užstatymo uždavinys. Motokroso trasa arti gyvenamųjų namų.

R. Palys: Visuose darbuose pirmenybė teikiama aviacijai. Manau, nereikia diegti funkcijų, neturinčių nieko bendra su aviacija. Didžiausias laimėjimas, kad jaunieji architektai puikiai suvokė oro uosto svarbą, jo semantinę, istorinę reikšmę. Svarbiausi vertinimo kriterijai tokie:

- teritorijos vientisumas, aviacinės funkcijos prioritetas;

- ryšys su senamiesčiu;

- neužgožti visos teritorijos dideliais tūriais bei jų grupėmis;

- peršviečiamumo sukūrimas iš svarbiausių apžvalgos taškų: Veiverių g., Europos pr.;

- istorinių ženklų išsaugojimas;

 - ne per didelė komercializacija, kad oro uostas nevirstų vieta, kuri gali būti bet kur.

1. KABOOM. Zonavimas neblogas, bet kryptis nuveda į Veiverių g.

2. “10 LITŲ”. Manau, kad architektams nebūtina kištis visur. Aviacija turi savo dėsnius, dėžinių tūrių neturi būti. Geriausia – žalias vientisas kilimas ir geras matomumas.

3. KOMPROMISAS. Dingsta mažoji aviacija. Sveikinu už drąsą.

4. AGRODROMAS. Labai aiški pozicija.

5. SKRYDIS PER ISTORIJĄ.Tentai atkerta lauką, atima pietinę oro uosto dalį.

6. DANGUS. Negatyvi tūrių sankaupa ir dar daugiaaukštis garažas...

7. MOTORŲ TERAPIJA. Gera atvira erdvė, punktyrinis užstatymas palei S.Dariaus ir S.Girėno gatvę, bet tūrių sankaupa per didelė.

Mano nuomone, labiausiai plėtotini 7, 4 ir 1 darbai.

G.Prikockis:  Manau, kad svarbiausia  neužstatyti oro uosto – teritorija turi būti vieninga.

1. KABOOM. Pozityvi pėsčiųjų alėja, funikulieriaus jungtis su oro uostu, lėktuvų lauko ekspozicija.

3. KOMPROMISAS. Geriausiai atspindi idėją, kad teritorija yra nedaloma.

4. AGRODROMAS. Giriu už lietuvišką meilę žemei.

5. SKRYDIS PER ISTORIJĄ. Aiški žemės grafika, turinti tikro karinio lietuviško kryžiaus ženkliškumo.

Manau, kad ženkliškumas iš dangaus – tolesnio projektavimo kelias. Iš KOP zonos negalima išpjauti gabalo teritorijos. Gera mintis –  nutiesti aplink zoną dviračių takus.

R.Raslavičius: Pristatyti darbai labai įvairūs. Sveikinu naujas, originalias  mintis. Teigiami projektų bruožai:

- funkcinis prioritetas aviacijai;

- ženkliškumas – grafika iš oro;

- jungtis su miestu;

- vidiniai funkciniai ryšiai;

- autentikos integravimas ir išsaugojimas.

Išskirčiau 5, 4 ir 3  darbus.

V.Stauskas: Pirmenybė turėtų būti teikiama aviacijai. Čia išlikę istoriniai takai, vyko istoriniai įvykiai. Mes – vienintelė valstybė, turinti lakūnų portretus ant kupiūrų. Apie šiuolaikinį aeroturizmą yra medžiagos 2-ajame ir 7-ajame darbe. Išskirčiau 2, 5 ir 7 darbus. Ši medžiaga puikiai pasitarnaus rengiant detalųjį planą. .

1.KABOOM – gerai, kad pabrėžiama funikulieriaus reikšmė.

2.“10 LITŲ” -- aiškus zonavimas, per daug angarų.

3-iąjį ir 4-ąjį darbus vertinu kaip pramogą. 

5. SKRYDIS PER ISTORIJĄ – abejotinas zonavimas, gal nevertėjo iškelti muziejaus... Daugoka funkcijų.

6. DANGUS – per daug naujų statinių.

7. MOTORŲ TERAPIJA – manau, bendruomenės centrui čia ne vieta.

D.Šarakauskas: Manau, kad oro uosto plėtros vizija – ne vien oro uostas. Į jį atvykstantis oreivių skaičius labai mažas, palyginti su turistų gausa. Reikėtų orientuotis ir į atvykėlius iš užsienio. Beveik jokiame darbe nesprendžiama šeimos laisvalaikio problema. Labai įdomi geležinkelio panaudojimo idėja. Džiugina kūrybiškas jaunuomenės požiūris į paveldą. Manau, nereikėtų užstatyti Veiverių gatvės. Išskirčiau 7, 1 ir 3 darbus.

1. KABOOM – apgalvota programa, nebloga integracija. Promenada ir geležinkelio panaudojimas  – pozityvu. Svarbi viešoji funkcija.

2 .“10 LITŲ” -- manau, per daug teritorijos palikta oro uostui. Miestui funkcijų skiriama minimaliai. Būtų įdomus unikalus želdynų sprendimas.

3. KOMPROMISAS – visada galima rasti išeitį. Futuristinis pasiūlymas.

4. AGRODROMAS – patrauklus tuo, kad ieško ženklo iš oro. Valstietiška prigimtis palieka žymę kitoms kartoms.

5. SKRYDIS PER ISTORIJĄ – maksimaliai išnaudotas, gana realistinis ir apgalvotas. Keistas ir nesuprantamas tako užbaigimas. Labai poetiškas privažiavimas keliuku per oro uostą. Neaišku, ar grafinė estetika visur pateisinama.

6. DANGUS – labiau literatūrinis nei architektūrinis darbas. Į klausimus neatsako, profesionalūs sprendimai nesiūlomi. Per daug deklaratyvus.

7. MOTORŲ TERAPIJA – labiausiai nutolęs nuo pragmatizmo. Idėjos gana futuristiškos – triukšmas išnaudojamas futuristiškai. Minimali ir skoninga interpretacija, gana konceptuali. Pasirūpinta visos šeimos laisvalaikiu, išnaudotas ne pats patraukliausias oro uosto bruožas – triukšmas. Patrauklus identiteto ieškojimas.

L.Tuleikis:  Pateikta daug naujų minčių. Manau, kad reikėtų pirmiausia išnaudoti esamas savybes, tik paskui kurti naujas funkcijas. Geresni darbai: 7, 1, 3.

1. KABOOM. Kompozicinės ašys – dėsningas kompozicinis ir funkcinis poelgis. Nėra taškų susikirtimo vietų.

2. “10 LITŲ”. Zonavimas logiškas, bet nepasigilinta, kokį užstatymą toks zonavimas gali prognozuoti. Angarų gausa nelabai funkciškai pateisinama. Zonavimas truputį prieštarauja skelbiamai idėjai ”aerodromas – visiems”.

3. KOMPROMISAS. Labai šmaikštus darbas. Gaila, kad ignoruojamos istorinės ribos. Negili minties kilmė, siejant su vietove. Lietuvos garsinimas svarbus, bet labiausiai išgarsintų atominės bombos susprogdinimas. Darbų sąmata --  puikus sąmojis.

4. Dėl etinių sumetimų negaliu vertinti.

5. SKRYDIS PER ISTORIJĄ. Labai pragmatiškas darbas. Keistos didelės stoginės virš paveldinių pastatų. Nepatrauklus dėl funkcijų gausumo.

6. DANGUS. Kaleidoskopinių minčių darbas. Trūksta aiškios pozicijos. Garažas suplanuotas ant nusileidimo tako. Numatomi per smulkių funkcijų objektai.

6. MOTORŲ TERAPIJA. Gerai, kad maketas panaudotas, bet jis nieko naujo nedavė. Darbas humaniškas, vienas iš lyderių. Prioritetai aiškūs – slinktis arčiau šlaitų.

G.Bernotienė:

Trumpai apibendrinsiu dalyvių pasisakymus. Projektuose reziumuojamos 5 pagrindinės tezės:

1. Aerodromo teritorijos vientisumas.

2. Ryšys su miestu ir miestiečiais: sprendžiami funkciniai ryšiai, geležinkelio linija plėtojama kaip turistinė.

3. Oro uosto ženkliškumas – tokios didelės teritorijos skaitomumas iš oro – didelis privalumas.

4. Santykis su oro uosto paveldo objektais: esamas teritorinis ir smulkusis paveldas plenero projektuose išsaugojamas ne visur.

5. Plenero projektų novatoriškos mintys, fantastinės idėjos.

1. KABOOM. Geras ryšys su miestu, promenada. Galėtų būti konkretaus projekto pradžia.

2. “10 LITŲ”. Pastatai panašūs į logistikos centrą – per didelė angarų gausa.

3. KOMPROMISAS. Patiko oro uosto motyvacija, originali garsinimo pasaulyje idėja.

4. AGRODROMAS. Identitetą formuojantis simbolis, įdomūs pasiūlymai. Gal per daug prismulkinta.

5. SKRYDIS PER ISTORIJĄ. Ženkliškas iš oro darbas – užtenka vietos ir aviacijai, ir visuomenei. Pozityvus paveldo atstatymas ir eksponavimas.

6. DANGUS. Suderinti visi interesai, bet prarasti prioritetiniai. Perimetras, apstatytas sunkiasvoriais objektais, sumenkina oro uosto reikšmę.

7. MOTORŲ TERAPIJA. Subtilesnis funkcijų suderinimas. Profesionalus, gerai pateiktas darbas. Abejonių kelia Veiverių gatvės ir  Europos pr. sankryžos užstatymas.

Pasisakius visiems ekspertams, vyks slaptas balsavimas. Negalės balsuoti Gintaras Balčytis, Gintaras Prikockis ir Linas Tuleikis, nes gamybiniais arba giminystės ryšiais yra susiję su projektų autoriais.  

Pirmoji vieta skirta projektui “Skrydis per istoriją“, kurio architektai R.Adomaitis, P.Vilutis (stud. I.Kuliešiūtė, D.Maurušaitis) prioritetu pasirinko aerodromo originalios funkcijos pratęsimą ir papildymą kitomis viešosiomis funkcijomis, paverčiant jį traukos centru. Teritorijos identitetą formuotų ne tik funkcija, bet ir iš oro matoma zonavimo vizualinė idėja – lėktuvo sparnai.

Šiaurinėje teritorijos dalyje esančius pastatus autoriai pasiūlė atstatyti. Čia suprojektuotas aviacijos muziejus, mokslo centras, kuriame būtų vykdomos edukacinės programos, veiktų įvairūs su aviacija susiję klubai.

Rytiniame „sparne“ suprojektuota dengta automobilių aikštelė, skirta įvairiems renginiams. Po stogine ir Technikos parke, jungiančiame abu „sparnus“, veiktų aviacinės technikos ekspozicija. Aerodromo infrastruktūros architektai siūlo nenaikinti, o greta takų įrengti žiūrovų tribūnas. Medžiais izoliuotoje 10 ha ploto zona skirta aktyviam poilsiui: čia būtų įrengtos laipynės, golfo žaidimo aikštelė.

Antrąja vieta įvertinti projekto „Motorų terapija“ architektai M.Radzevičius, G.Bardauskaitė, G.Duoba (stud. K.Biliūnas, M.Kazakauskaitė, I.Vienažindis), pasiūlę saugoti paveldą jį naudojant. teritorijoje būtų atstatomi senieji angarai ir aviastotis, būtų įkurtas aviamodeliavimo klubas bei vaikų skraidymo mokykla, Aviatorių atminimo parkas su kinetinėmis skulptūromis. Skatinti turizmą architektai siūlė įjungiant teritoriją į miesto pėsčiųjų ir dviračių takų sistemą, joje įrengiant aviakempingą, motokroso ir keturračių trasą. Lankytojus pasitiktų ties pagrindiniu įvažiavimu suprojektuotas aviacijos muziejus ir Aleksoto bendruomenės centras, panaikinus želdynus, būtų atvertos vertingiausios panoramos į miestą ir teritoriją iš pagrindinių gatvių. Ridenimo taką aplink aerodromą architektai siūlo naudoti įvairiems sporto, viešiems renginiams.

Trečiąją vietą pelnė linksmo sumanymo „Kompromisas“ autoriai E.Strikaitytė, M.Zajankauskas, R.Greičiūtė, M.Ščerbinskas ir J.Prikockis, talkinami studento A.Ropolo, vienu šūviu bandė patiesti 3 zuikius – sprendinyje suderinti oreivių, Aleksoto bendruomenės ir verslininkų interesus. Teritoriją architektai pasiūlė užlieti tvenkiniu, kurio pakrantė būtų erdvė visuomenės ir verslo lūkesčių išsipildymui. Tvenkinio viduryje plūduriuotų pagal vėjo kryptį orientuojamas mobilus oro uostas-lėktuvnešis.
 
Parengė Jūratė Merkevičienė

(Pagal 2010 07 01 KAUET posėdžio ir balsavimo medžiagą)