Gruodis

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) dar kartą atidžiai narpliojo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (BP) planavimo darbų programą. Tai rodo, kaip miesto perspektyvai yra svarbus šis dokumentas.
Posėdyje dalyvavo KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Gintaras Prikockis, Vladas Stauskas, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai: Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius,  Kauno savivaldybės tarybos narys Raimundas Kaminskas, KPD Kauno TP vyriausioji specialistė  Rymantė Gudienė, Kraštovaizdžio architektų sąjungos atstovas Regimantas Pilkauskas, LAS KS valdybos narys Arūnas Grigaitis, architektai: Ieva Kaušinienė, Julius Zonys, Migla Pelegrimienė, Sigitas Beiga, Nerijus Stanionis.
KAUET posėdžiui vadovavo architektas Dalius Šarakauskas.
J.Merkevičienė: Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano (toliau BP) planavimo darbų programą Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pristatė KAUET spalio 20 d. Buvo prašyta siųsti pastabas ir rekomendacijas dėl BP programos. Gauti pasiūlymai buvo persiųsti visiems suinteresuotiems dalyviams, taip pat LAS KS raštas dėl BP.
D.Šarakauskas: Norėčiau pacituoti ketvirtojo Lietuvos urbanistinio forumo, įvykusio lapkričio mėnesį, rezoliucijos ištraukas:
1.1. Racionalus žemės naudojimas teritorijų planavimo dokumentuose ir jų  įgyvendinimas, viešojo intereso kūrimas: viešosios erdvės ir viešoji infrastruktūra, urbanistinės ir agrarinės infrastruktūros sandūra.
1.7. Formuoti vieningą supratimą apie integruoto teritorijų planavimo svarbą ir jo dokumentų įgyvendinimą, ypač bendrųjų planų. Į teritorijų planavimo procesą įtraukti ne tik miestų plėtra ar statybomis suinteresuotus architektus, bet ir žemės ūkio bei žemėtvarkos specialistus, planuojančius žemės ūkio plėtrą ir kultūrinio kaimiškojo kraštovaizdžio formavimą.
1.9. Užtikrinti, kad urbanistinė plėtra padarytų kuo mažesnę įtaką nusausintos dirbamos žemės plotams, derlingajam dirvožemiui, žemės ūkio infrastruktūrai bei racionalių ūkių ugdymui.
Manau, kad tai vertingi pasiūlymai. Iš kolegų tarpo išsamiausius pasiūlymus pateikė Alvydas Steponavičius.
A.Steponavičius: 1.Programoje neišryškinta miesto urbanistinė specifika, probleminiai arealai, Didžiojo Kauno (Kauno įtakos regiono) reikšmė, miesto plėtros veiksmų seka. Nėra sakinio, aiškiai apibūdinančio Kauno viziją.
 2. Programoje nenumatyti  viešo paslaugų pirkimo konkurso saugikliai  nekompetentingų projektavimo įmonių dempingo atveju.
3. Programoje nenumatytas koncepcijos kūrimo etapas, kuriame dalyvautų miesto architektūrinė ir urbanistinė visuomenė ne tik viešojo aptarimo, bet ir kitų  konkrečių veiklos formų būdu. Nereikėtų kartoti situacijos, kuri susidarė rengiant Šiaulių BP.
 4. Miesto BP turėtų būti pirminis miesto plėtros dokumentas, o ne minimi  specialieji ar strateginiai planai.
Pristatysiu jums galimas Kauno plėtros vizijas.
 1. MIESTAS, GARSUS EUROPOS IR PASAULIO KREPŠINIO, LENGVOSIOS ATLETIKOS  IR KITAIS ČEMPIONATAIS, HANZOS MIESTŲ ŠVENTĖMIS, MUGĖMIS, M.K.ČIURLIONIO IR VELNIŲ MUZIEJAIS, PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIAIS. DAUG PIGIŲ SKRYDŽIŲ KOMPANIJŲ ČIA SKRAIDINA NEBRANGAUS ALAUS IR SEKSO MĖGĖJUS.
2. MIESTAS, KURIAME SUTVARKYTOS, SUŽYMĖTOS MAGISTRALINĖS GATVĖS, LAISVĖS ALĖJOS IR VILNIAUS GATVĖS NAMŲ FASADAI. ČIA SAUGU.
3. MIESTAS, KURIAME SUTVARKYTOS VISOS GATVĖS, PRAVAŽOS. JAME  GYVENTI PATRAUKLU,YPAČ ŽALIAKALNYJE, PANEMUNĖJE, ŠANČIUOSE.,,CHRUŠČIOVKĖS“
MODERNIZUOTOS -- TAI PUIKŪS PIGŪS BUTAI JAUNOMS ŠEIMOMS.
4. KAUNAS -- UNIVERSITETINIS CENTRAS, KUR STUDIJUOJA VISO PASAULIO JAUNIMAS. STUDENTŲ BENDRABUČIAI CENTRE. LAISVĖS ALĖJOJE, SENAMIESTYJE DIENĄ  NAKTĮ ŠURMULIUOJA MINIA,VEIKIA KAVINĖS, TEATRAI, MENO SALONAI.
5. KAUNAS -- SVEIKATOS CENTRAS, MIESTAS KURORTAS. PAKAUNĖJE, PRIE UPIŲ, MARIŲ- SANATORIJOS, REABILITACIJOS ĮSTAIGOS, POILSIO , VIP CENTRAI, JACHTKLUBAI.
6. KAUNAS – EUROPINIS AUTOMOBILIŲ, GELEŽINKELIO, ORO, JŪRŲ-UPIŲ TRANSPORTO CENTRAS, AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ,  PRAMONĖS, LOGISTIKOS,  BEMUIČIŲ ĮMONIŲ IŠDĖSTYMO VIETA.
N.Valatkevičius: Alvydo siūlomas kelias klaidingas. Galiojančiame BP vizija yra, bet nėra strateginio plano. Dabar miestas turi strateginį planą – jame išdėstytos vizijos. Pagal galiojančius įstatymus vizijos – tai ne BP lygmuo. Turime laikytis taisyklių. BP uždaviniai turi atitikti miesto vizijas.
Strateginis miesto planas dabar tvarkomas. Praėjusios kadencijos politikai patvirtino startegiją ir vizijas tam tikram laikotarpiui (buvo numatyta pakelti Nemuno vandens lygį, paleisti greitąjį geležinkelį ir t.t). 1997-2003 m. BP buvo rengtas be vizijos.
D.Šarakauskas: Siūlome į BP užduotį įrašyti sakinį apie Kauną. Reikia nusistatyti prioritetus. Konstatuojame, kad
* nėra sakinio apie Kauno viziją;
* nėra etapo, kuriame dalyvautų visuomenė;
* BP turi išplaukti ne iš spec. planų.
Strateginis planas neišsprendžia vieno sakinio BP.
R.Mikaitis: 2005 m. patvirtinome strateginį planą, tuomet keitėme BP. Ir dabar reikia pirma keisti strateginį, paskui  BP. O dabar strateginiame plane vizija sujungia visas minėtąsias: Kaunas ir sporto miestas, ir transporto, ir studijų centras.
A.Steponavičius: Kadangi turime tik 10 mln., reikėtų pasirinkti, kurią būtent viziją įgyvendinti pirmiausia.
D.Šarakauskas: Reikėtų atrinkti tai, ką galima išplėtoti per 10 metų, ne per 100.
N.Valatkevičius: Reikia teikti pasiūlymus politikams, kad patvirtintų. 2005 m. strategijos planas apima 50 metų. Neišsikristalizavo pagrindiniai dalykai. Strategijos negalima įgyvendinti bendruoju planu. Ankstesniame BP strategija ir BP uždaviniai buvo suplakti į viena, dabar – išskirti.
BP tikslas nėra vizija. Tikslas – sukurti miesto ateities viziją, kuri atitiktų strateginį planą. Problemą išskaidėme į dvi dalis.
R.Mikaitis: Nemanau, kad viziją reikia smarkiai keisti, bet priemones – būtina. BP ir strateginis planas turi derėti tarpusavyje. Išbraukėme visiškai nerealius projektus.
E.Barzdžiukas: Mes sukuriame keletą vizijų. Ar BP rengėjams nebūtų paspirtis turėti informacijos apie prognozuojamas lėšas? Kiek miestas gali paaukoti savo vizijai įgyvendinti?
N.Valatkevičius: Tas projektuotojas, kuris laimės konkursą, pagal užduotį gaus ir biudžetą – realias apimtis.
R.Mikaitis: Šiuo metu iš miesto biudžeto nedaug galime padaryti. Laukiame 1 mlrd. 300 mln. Europos pinigų, dar yra privačių lėšų. Tokio pobūdžio lėšas sunku tiksliai prognozuoti.
V.Stauskas: Turiu kelis pasiūlymus:
6.1. Išanalizuoti ir pateikti Kauno m. ribų plėtrą ne tik Kauno rajono, bet ypač ir Kaišiadorių rajono sąskaita. Šiaurinės Kauno marių pakrantės, lygiagrečios su autostrada, ypač svarbios Kauno miestiečių rekreacijai, turizmui, vandens sporto bazių plėtrai.
6.2.  Įrašyti naują poskyrį:
6.2.7. Vizualinis-estetinis miestovaizdžio organizavimas. Miesto panoramų apžvalgos trasų ir realiai įrengtinų vietovių dislokacija kauniečių, šalies ir užsienio turizmo aspektais. Dviračių trasų sistemos pataisos.
Dar 3 skyrių papildyčiau sakiniu: “miesto erdvės organizavimas, siekiant suderinti visuomeninius ir miesto gyventojų interesus”. Labai svarbus socialinis uždavinys.
Siūlau 5 skyriuje  išryškinti koncepciją. Kitus dalykus galima kelti į priedus.
V.Kuliešius: Programoje reikėtų atsižvelgti į Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją, kurioje teigiama, kad tik kokybiška architektūra ir urbanistika daro miestus įdomius, atraktyvius, pritraukia turistus, gyventojus ir verslą. Vadinasi, reikalingi profesionalų konkursai. Tai ne vien kraštotvarka ir miestotvarka. Turi būti urbanistinė vizija. Lietuvos teritorijų palnavimo įstatymas atsiriboja nuo urbanizmo, lieka vien procedūros. Koncepcinėje stadijoje architektūra ir urbanizmas yra pagrindiniai dalykai, kitaip aplinkos kokybės nepasieksime. Vien skaičiavimais remtis nepakanka.
N.Valatkevičius: Manau, kad tai nėra BP tikslai ir uždaviniai.
D.Šarakauskas: Primenu, kad posėdžio formatas nėra toks, kai vieni puolinėja, o kiti atsimušinėja.
R.Pilkauskas: Didžiausia mūsų miestų plėtojimo problema yra miestų statybų santykio su gamta suderinimas. Prieš planuojant miestą, reikėtų parengti miesto žemių naudojimo planą, kitaip vadinamą kraštovaizdžio planą. Jame būtų išskirtos miesto statyboms tinkamos ir netinkamos (slėniai, šlaitai) žemės. Jas būtina pažymėti BP, kad būtų išvengta tokių nesusipratimų kaip Kleboniškyje. Netinkamose statybai teritorijose reikėtų kurti įvairius želdynus žmonių poilsiui ir gamtos pusiausvyrai palaikyti.
Būtų gerai, jei į planavimo procesą būtų įtraukti įvairių sričių ir pakraipų specialistai, kurie parengtų savas miesto plano sprendinių sampratas, o jas lydėtų užsakomosios ekspertizės, vėliau skelbiamos spaudoje ir internete. Visuomenė susipažintų su įvairiais požiūriais į miesto ateitį, įgytų realią galimybę pasisakyti šiais klausimais, jos dalyvavimas būtų  visavertis, neformalus.
N.Valatkevičius: Pasiūlymas geras, bet reikėtų kreiptis ne į Urbanistikos skyrių, o į įstatymų leidėjus. Šios programos užsakovas – Kauno m. savivaldybė, rengėjas – UAB “Urbanistika”.
D.Šarakauskas: Kolegos Lino Tuleikio nuomone, Valatkevičiaus elgsena posėdžio metu negeranoriška ir nenuteikia bendram darbui. Reikėtų susitelkti ties tuo, kas mums, Kauno architektams, yra svarbu. Siekti, kad planas taptų  būtent Kauno BP.
G.Prikockis: Nesu labai įsigilinęs į šią problemą, bet manau, kad kolega Steponavičius teisus, išskirdamas prioritetinį tikslą 10-čiai metų. Turėtų būti aiškūs etapai ir kaip konkrečiai jie įgyvendinami. Programą turi apsvarstyti politikai ir apsispręsti. Ankstesniojo BP kaitaliojimai rodo strategijos nebuvimą. BP turėtų būti numatytas 10-čiai metų be jokių pakeitimų.
Kaune yra daug neišnaudotų teritorijų. Miesto plėtra į pašalius vyksta  chaotiškai. Gyvenimas tuoj vyks nebe mieste, o šalia jo. Plėtrą būtina planuoti, apimant LEZ ir  oro uostą Tai Kauno konkretybės, jas reikia numatyti miesto BP. Jei nebus strategijos, gyvenamieji rajonai dygs kur papuola, pvz., Vilijampolėje. Tam, kad koncertų rūmai atsirastų tinkamoje vietoje, jie turi būti numatyti planavimo užduotyse. Siūlau rekomenduoti politikams programoje numatyti lėšas konkursams, konferencijoms ir t.t.
Pritariu Vaidotui Kuliešiui: svarbu preambulėje įvardinti architektūros svarbą.
N.Blaževičienė: Kaip vieną iš BP rengimo aspektų išnagrinėti ir siūlyti transporto ir logistikos infrastruktūros plėtrą. Tarp kitų plėtros aspektų numatyti siekį, kad :
-          Miestas būtų tvarkomas išplečiant jo teritorijų  VARTOJIMĄ (ne plečiantis, bet intensyvinant) siekiant parduoti A lygio paslaugas (EU turi ateiti iš užsienio per vartojimą ir mokesčius).
-          Numatyti perspektyvines programas, siekiant Karmėlavos oro uostą panaudoti Kauno interesams.Tai būtų greitojo susisiekimo su Vilniumi įgyvendinimas, taip mėginant užtikrinti lėktuvų ir keleivių SRAUTĄ, sudaryti oro uostui galimybę plėstis bei užtikrinti REGULIARIUS skrydžius, nes pelningai aviakompanijų veiklai Kaunas yra nepakankamas. Taip pat plėtoti krovinių oro transportu gabenimą.
-          Mieste transportą organizuoti taip, kad būtų galimybė važiuoti ne tik Rotušės aikšte, bet ir Laisvės alėja, kur transporto judėjimo būdas ir tikslas būtų ne kažkur važiuoti/nuvažiuoti, bet į Laisvės alėją ATVAŽIUOTI ir būti... iki ryto.
R.Gudienė: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys (toliau KPD Kauno TP) atkreipia  bendrojo plano (toliau BP) rengėjų dėmesį į Kauno miesto planą, kurį paveldėjome nulemtą geografinės (Lietuvos valstybės geografinio centro) padėties bei 2 upių santakos suformuoto užstatymo pobūdžio. Kauno miesto panoramas ir siluetą taip pat lėmė 2 didžiausių Lietuvos  upių slėnio kraštovaizdis. Šias pagrindines Kauno planą lemiančias ir miesto savitumą pabrėžiančias aplinkybes reikėtų ir plėtoti.
Kultūros paveldo požiūriu mes pasauliui galime būti įdomūs dviem aspektais:
1. Puikiai (palyginti su kitais Europos miestais) išlikusiu KAUNO TVIRTOVĖS paveldu.                                                                                          2. Kaunui tapus laikinąja sostine, vienu metu koncentruotai atsiradusiu to meto europinio lygio  TARPUKARIO ARCHITEKTŪROS palikimu.
 3. Turistų ir miesto svečių nuolat lankomu senamiesčiu su viena didžiausių viduramžių miestų aikščių – ROTUŠĖS AIKŠTE.
Todėl būtina kuo skubiau rengti buv. Kauno tvirtovės liekanų specialųjį planą. Siūlome šį spec. planą įtraukti į naujai rengiamą BP.
Pagrindinis  rizikos faktorius, lemiantis paveldo išlikimą, -- šiandieninė transporto situacija Kauno mieste. Būtinas nuodugnus moksliniais pagrindais grįstas transporto situacijos mieste tyrimas, parengtų sprendinių aptarimas su visuomene ir privalomos BP pataisos.
Prisimintinas ir turėtų atsispindėti BP Kauno,  kaip pramonės miesto, paveldėtas įvaizdis. Pritartume BP išplėtoti upių miesto idėją. Būtinai reikėtų apsispręsti, kur bus akcentuojamas XXI a. Kauno centras. Kaune yra 5 dvaro sodybos, įregistruotos LR kultūros vertybių registre: Aukštosios Fredos, Marvos, Linkuvos, Tirkuliškių, Romainių dvarvietės, kurios galėtų tapti turistinių trasų objektais.
BP privalu nužymėti šios dienos situaciją – įregistruotų NKV Kultūros vertybių registre teritorijas. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais, parengti BP pakeitimų poveikio registruotoms nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms analizę. Ją turėtų parengti KPD atestuotas ekspertas.
M.Pelegrimienė: Strategija ir vizija yra būtinos. Strategija, galbūt didesnės apimties, turi atsispindėti BP. Siūlau nustatyti vizijų ir strategijų prioritetus.
V.Merkevičius: Pagrindinis miesto BP plėtros šūkis turėtų būti “gyvenimo Kauno mieste  gerinimas”, kuris apimtų tiek strateginius, tiek miesto planavimo uždavinius.
Pagrindinis uždavinys – miesto erdvių, patogių gyventi, dirbti, ilsėtis, kūrimas; miesto tankinimas, pramonės teritorijų konversija; upių ir jų pakrančių panaudojimas.
BP darbų užduotyje turėtų būti nurodytos būtiniausios strateginės kryptys.
Pristatytoje BP darbų užduotyje yra labai daug bendrų frazių, tinkančių bet kokiam miestui. Reikėtų išryškinti tik Kaunui būdingas specifines sritis ir jų plėtros būdus.
E.Barzdžiukas: Teko susipažinti su Norvegijos patirtimi. Ten strateginis planas numatomas dvylikai metų. Vėliau daromos pataisos, pagal kurias taisomas BP. Politikai kasmet jį peržiūri. Būtų pozityvu palikti galimybę ir kitiems prisidėti prie koregavimo.
G.Šinkūnas: Keletas naujojo bendrojo plano reikmės motyvų:
- dabartinio bendrojo plano galiojimas formaliai baigsis 2013 metais;
- dabar galiojančio Kauno m. bendrojo plano sprendinių aprašymas paraidžiui neatitinka kai kurių po jo patvirtinimo įsigaliojusių teisės aktų. Todėl jį naudoti formaliuoju būdu yra keblu. Kita vertus, gyvenimas rodo, kad detaliojo planavimo darbai mieste sėkmingai vyksta ir toliau;
- nuo 2003 m. miesto plėtra iš esmės vyko fragmentiškai, t.y., ne pagal bendrąjame plane numatytus urbanistinės plėtros prioritetus, atspindėjusius sisteminį požiūrį į miesta.
Koks galėtų būti naujasis Kauno bendrasis planas?
B variantas. Galėtų būti formalus dokumentas su detaliajam planui būdingu sprendinių aprašu, leidžiančiu vengti miesto teritorijų detalesnio planavimo. Iš esmės toks yra dabartinis bendrasis planas, kurio galiojimo laikotarpiu mieste beveik nevyko didelių teritorijų detalusis ar specialusis planavimas.
„A“ variantas. Galėtų būti miesto plėtros urbanistinės/architektūrinės politikos konstanta ir pagrindinius jos įgyvendinimo būdus įteisinantis dokumentas, užkertantis kelią formaliems urbanistiniams sprendimams ir palengvinantis viešųjų, gyventojų ir įmonių iniciatyvų įgyvendinimą, bet reikalaujantis modernesnio ir skaidresnio administravimo. Pavyzdžiui, tokios kokybės yra siekta rengiant Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą.
Kokia galėtų būti bendrojo plano sudėtis?
Idealiu atveju, kuriam teoriškai yra visos sąlygos, bendrojo plano reglamentai turėtų būti maksimaliai kompleksiški. Mieste rengiant detaliuosius planus jų rengėjai privalo nustatyti planuojamos teritorijos paskirtį, būdą, pobūdį, užstatymo intensyvumą, tankį, aukštingumą. Pirmieji 3 nustatomi pagal bendrąjį planą. Likusiųjų apibrėžtis iš esmės priklauso nuo laisvos planavimo proceso dalyvių valios. Taigi aiškiai matyti, kad, formuojant miestovaizdį, siekiant urbanizacijos pusiausvyrų ir norint nustatyti kiekvienos iniciatyvos poveikį ir jo socialinę kainą, bendruoju planu būtina reglamentuoti teritorijos aukštingumą, tankį ir intensyvumą, taip pat pastatų paskirtį ir naudojimo intensyvumą. Tam tikra dalis šių priemonių jau yra įgyvendinta – Vilniaus miestui jau prieš 10 metų yra parengti teritorijų aukštingumo, tankio ir intensyvumo specialieji planai, Lietuvoje galioja aukštybinių pastatų ir didžiųjų prekybos centrų sklaidos specialiųjų planų rengimo taisyklės. Taigi lieka tik juos įtraukti į bendrojo plano planavimo užduotį.
Kaip galėtų būti rengiamas bendrasis planas?
Kaip rodo patirtis, sudėtingų teritorijų planavimo darbų sėkmę lemia reguliarus ir aiškus planavimo proceso koordinavimas ir atsakomybės bei įgaliojimų pasiskirstymas tarp planavimo organizatoriaus (savivaldybės administracijos) ir rengėjo. Paslaugą perkančiai organizacijai iš anksto traktuoti paslaugos teikėją kaip visiškai atsakingą už visą planavimo proceso eigą tiek tikslo, tiek finansine prasme būtų labai pavojinga. Tai patvirtina daugelio savivaldybių administracijų patirtis, kai formaliai planavimo darbai  atlikti, bet dėl nepatenkinamos kokybės jų būdavo negalima panaudoti arba planavimo procesas sustodavo dėl viešinimo klaidų ar nepakankamos imties. Pagal tai galima teigti, kad  planavimo organizatoriaus gebėjimas aktyviai dalyvauti planavimo procese yra tiesiog proporcingas plano kokybei. Pagal galiojančius įstatymus bendrasis planas yra miesto teritorijos naudojimo visuomeninės sutarties įgyvendinimo programa ir reglamentas. Teisės aktai numato teisę kiekvienam visuomenės nariui dalyvauti  rengiant šią „sutartį“. Esu įsitikinęs, kad architektų-urbanistų nuomonės atsakomybė šiame procese turėtų būti lemiama. Labai svarbus pasiūlymų nuoseklumas ir plano rengimo proceso terminų paisymas.
Siūlau programoje akcentuoti BP proceso viešinimo metodus ir intensyvumą naudojant technines priemones.
BP rengimo procesą Kauno m. savivaldybė išskirstė į etapus. Toks būdas yra progresyvus ir sudaro sąlygas planavimo procese aktyviau dalyvauti visuomenei, atitinkamai kelti BP kokybę. Šių metų pradžioje savivaldybės administracija paskelbė konkursą parengti BP parengiamųjų darbų programą. Laimėjo UAB “Urbanistika”. Pagal konkurso sąlygas ši paslauga jau turėjo būti atlikta. Ankstesniame posėdyje ši programa buvo pateikta svarstyti. Bet lieka neaišku, ar ši programa – tai anksčiau minėtos paslaugos rezultatas. Ar ji jau parengta ir pateikta savivaldybei? Pateikta programa yra nepakankamos apimties.
N.Valatkevičius: Mes išskaidėme BP rengimą į du etapus siekdami kokybės. Antras etapas – perteklinis. UAB “Urbanistika” iki galo darbo dar neatliko. Jau surinkta monitoringo medžiaga. Laimėjęs projektuotojas gaus visą medžiagos paketą.
Iš pateiktų pasiūlymų išskirčiau Regimanto Pilkausko, kurį reikėtų įtraukti į programą. Įtraukti kitų rekomendacijų  nematau realių galimybių: ir oro uostas,  ir LEZ priklauso Kauno rajonui, su jais ryšiai miesto BP numatyti. Mes tikimės iš jūsų naujų minčių.
Visi laukia, kad savivaldybė duotų projektuotojams konkrečią užduotį. Išanalizuokite esamą būklę ir pasiūlykite sprendimą. Įvertinę visų BP rengėjų klaidas, bandome jas šalinti.
R.Mikaitis: Man patiko, kad buvo paliestas prioritetų klausimas. Pozityvus pasiūlymas įtraukti oro uostą ir LEZ į miesto BP. Bėda ta, kad šios teritorijos dabar priklauso rajono savivaldybei. Reikia įvertinti rajono BP sprendinius ir į juos atsižvelgti. Numatoma savivaldos reforma, kada prie miesto bus prijungtos aplinkinės teritorijos. Tik terminas neaiškus, bet reikia tam prijungimui rengtis.
N.Blaževičienė: Neįmanoma, kad KAUET kažką nuspręstų. Tai galėtų atlikti suformuota darbo grupė už atitinkamą atlygį.
N.Valatkevičius: Paviršutiniškai perskaičius programą, atrodo, kad viskas paprasta. Niuansai išaiškės vėliau. KVAD parengs sąlygas ir dėl jų derėsis. Yra pasiūlymas: kad kuo daugiau žmonių galėtų dalyvauti BP rengimo procese – žaliųjų, kraštovaizdžio architektų ir t.t.
G.Prikockis: Kas rengia architektūrines-urbanistines sąlygas?
N.Valatkevičius: Urbanistikos skyrius.
D.Šarakauskas: Grįžome prie to, nuo ko pradėjome. Programa turi būti suformuluota taip, kad nekiltų klausimų. Mes pateiksime savo teiginius, kuriuos siūlome panaudoti rengiant BP. Kita vertus, žinome:  kas neprivaloma, niekada nedaroma.
J.Kančienė: Jei oro uostas yra kitos savivaldybės teritorijoje, veiksmai turi būti koordinuojmai.
D.Šarakauskas: Manau, kad laikas reziumuoti. Siūlau balsuoti dėl dviejų teiginių.
    BP programos papildyti nereikia.
    BP programą  reikia papildyti.
Balsuokime: kas už 1 teiginį?
Niekas nebalsavo.
D.Šarakauskas: Kas už 2 teiginį?
Balsavo:  už – 11 ekspertų.
D.Šarakauskas: Taigi nutarta pateikti pasiūlymus programai papildyti. Sėkmės visiems.
NUTARIMAS
Šią savaitę vykusio KAUET posėdžio metu buvo išsakytas pastebėjimas, kad planavimo organizatorius varžomas Viešųjų pirkimų įstatymo ir negali į bendrojo plano užduotį įtraukti papildomų darbų.
Tačiau planavimo užduoties parengimas ir tikslų formulavimas yra paliktas visiškai planavimo organizatoriaus ar jo pasirinkto rengėjo nuožiūrai. Tikslai neturi prieštarauti įstatymams, tačiau bendrųjų planų taisyklėse numatyta, kad planavimo organizatorius gali numatyti papildomus darbus, nenurodytus taisyklėse (tai sėkmingai daro kitos savivaldybės). Todėl užduotis bet kuriuo atveju yra tokia, kokios nori planavimo organizatorius, Viešųjų pirkimų įstatymas šiuo atveju planavimo organizatoriaus neriboja (tol, kol konkrečios užduotys neriboja konkurencijos).
Taigi užduotys turi būti formuluojamos konkrečiai Kauno miestui, taip pat tam tikruose planavimo etapuose galėtų būti privalomąja tvarka įtraukiama dalyvauti ir profesionalioji architektūrinė visuomenė.
Aptarus KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO (BP) PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMĄ, nutarta pateikti pasiūlymus ir rekomenduoti BP programos rengėjams į juos atsižvelgti :
1. TEIGINIAI
1.1.  Reikėtų vienu  dviem sakiniais konkretizuoti Kauno viziją.
1.2. Numatyti privalomą koncepcijos kūrimo etapą, kuriame dalyvautų miesto architektūrinė   visuomenė ne tik viešojo aptarimo, bet ir kitų konkrečių veiklos formų būdu.
1.3. Ypatingą dėmesį atkreipti į bendrojo plano sprendinių nagrinėjimą  platesniame  Kauno regiono kontekste.
1.4. Atskiroms, jautrioms teritorijoms galėtų būti pateikiami du parametrai (reglamentai) – nuo… iki.
1.5.  Siūlome akcentuoti strategijos ir poreikių hierarchiją.
1.6. Rekomenduojame  išskirti šias problemas:
- miesto centro koncepcija, taip pat ir  Laisvės alėjos, Savanorių pr.;
- viešosios erdvės ir žalieji plotai;
- transportas ir jo prioritetai;
- upių politika, pakrantės;
- Kauno tvirtovės liekanos, turizmo infrastruktūra;
- vietų svarbiausiems miesto objektams rezervavimas (Filharmonija, Kongresų rūmai ir t.t);
- nestatybinių teritorijų nustatymas.                                                   
2. TIKSLAI
2.1. Gyvenimo kokybės gerinimas.
2.2. Miesto optimizavimas, efektyvesnis esamų teritorijų panaudojimas.
2.3. Fizinės miesto plėtros į gretimas teritorijas stabdymas.
2.4. Architektūrinės ir urbanistinės kokybės užtikrinimas (Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija).
3. Pristatyti ekspertų tarybai (KAUET) BP urbanistines sąlygas.
 
Parengė Jūratė Merkevičienė
(Pagal 2010 11 17 KAUET protokolą)