Gruodis

Aukštybinių pastatų išdėstymo schema su draudžiamomis zonomis.

PC išdėstymo schema.

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė du klausimus: didžųjų prekybos centrų išdėstymo ir aukštybinių statinių vieta Kaune. Abiems projektams nutarta pritarti su sąlyga. Autoriams siūloma atsižvelgti į rekomendacijas.

Posėdžiui vadovavo architektė Gražina Bernotienė

Dalyvavo: projektų autoriai -- Nerijus Stanionis, Evaldas Barzdžiukas ir KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Audrys Karalius,  Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Gintaras Prikockis, Dalius Šarakauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: KPD Kauno TP vyriausioji specialistė  Rymantė Gudienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius,  architektas Vytautas Janušaitis.
Abiejų projektų užsakovas - Kauno savivaldybė.

N.Stanionis: Didžioji prekybos įmonė – tai mažmeninės prekybos objektas, kurio statinio (statinio komplekso) bendrasis plotas viršija 1000 kv. m.

1. Universalioji (daugiafunkcė) įmonė – tai įmonė, kurioje verčiamasi kelių prekių grupių (maisto produktų, namų ūkio, aprangos prekių, buities technikos, žaislų ir kt.) mažmenine prekyba ar greta mažmeninės prekybos verčiamasi ir kitos veiklos rūšimis (maitinimu, pramogų organizavimu, rekreacijos, biurų nuomos bei kitų paslaugų teikimu).

Universalių prekybos įmonių suskirstymas:

Kasdieninio aptarnavimo – suteikia būtiniausių prekių asortimentą, gali būti ir mažesnės nei 1000 kv. m bendrojo ploto prekybos įstaigos (pasiekiamumas 500 m).
Epizodinio aptarnavimo – rajonų centrai, teikiantys didesnį prekių, paslaugų asortimentą (pasiekiamumas 3 km).

2. Specializuotoji (vienafunkcė) įmonė – tai įmonė, kurioje verčiamasi vienos prekių grupės (statybinių ar ūkinių prekių, baldų, drabužių, buitinės technikos ar kitų prekių) mažmenine prekyba ir kitoms papildomoms veiklos rūšims (maitinimui, prekybai maisto produktais, pramogoms, paslaugoms ir kt.) skiriama ne daugiau kaip 10 procentų įmonės bendrojo ploto.

Koncepcija:

Universaliųjų prekybos centrų tolygi plėtra gyvenamuosiuose rajonuose:

1.1. Numatyti kasdienio aptarnavimo prekybos objektų plėtrą nepakankamai aptarnaujamose miesto dalyse – Palemono, Amalių, Vaišvydavos, Rokų, Panemunės, Žemųjų, Aukštųjų Šančių dalis, Birutės, Kazliškių, Marvelės, Romainių.

1.2. Numatyti rajoninių prekybos centrų plėtrą, suteikiančią epizodinio aptarnavimo funkciją nepakankamai aptarnaujamose miesto dalyse – Palemono - Petrašiūnų, Panemunės - Šančių, Pietinės Vilijampolės - Romainių.

Specializuotų prekybos objektų plėtra komerciniuose, konvertuojamuose pramoniniuose rajonuose:

Aktyvinti miesto centrą, skatinti Senamiesčio ir Naujamiesčio miesto dalyse specializuotų nedidelių prekybos objektų plėtrą.

Sudaryti galimybę pramoninių teritorijų konversijai paupiuose, greta magistralinių gatvių pagrindinėse įvažose į miestą. Prekybinių gatvių plėtra - Jonavos g., Raudonvario pl., H. ir O.Minkovskių g., R.Kalantos g., T.Masiulio g., Europos pr., Taikos pr.

Didinti Kauno miesto, kaip regiono aptarnavimo centro, vaidmenį. Paribio centrų plėtra - sudaryti galimybę neriboto dydžio prekybos centrų plėtrai greta pagrindinių miesto įvažų.

Didžiųjų prekybos įmonių reglamentavimas:

1986 m. bendrajame plane buvo pateikta tokia gradacija:

1.Prekybos įmonės, teikiančios kasdienį aptarnavimą - 5 min. pėsčiomis ribose.

2. Prekybos įmonės, teikiančios epizodinį aptarnavimą - 15 min. pėsčiomis ribose.

3. Periodinio aptarnavimo prekybos įmonės, esančios miesto centre.

Toks prekybos įmonių išskyrimas teisingas ir dabar, ir tenkina aptarnavimo poreikius. Dabartinėje schemoje matome, kad rajoninių centrų  trūksta Šančiuose, Panemunėje, Vilijampolės pietuose, Romainiuose, Kaniūkuose.

Periodinio aptarnavimo struktūra yra Savanorių pr., Pramonės pr., Veiverių pl. Atliktas tyrimas dėl smulkių - nuo 400 kv. m prekybos ploto įmonių išdėstymo.

Dabar perskaitysiu  ankstesnio svarstymo pastabas ir bandysiu į jas atsakyti.

1.1. Prekybos centrų išdėstymas ir jų skaičius nėra pakankamai argumentuotas  (9 ekspertai).

1.2. Neatsižvelgta į gerąsias miestietiško gyvenimo tradicijas, kai įvairovę kuria smulkioji prekyba, kitaip miestas taps nuobodžiu didžiųjų centrų konglomeratu. Miesto centre reikia išryškinti Kauno specifiką (pvz., pasažai) (7 ekspertai).

1.3. Kyla abejonių dėl tokio didelio stambiųjų centrų poreikio per ateinančius 10 m. Manome, kad didelių centrų jau pakanka (6 ekspertai).

1.4. Būtina didžiųjų prekybos centrų santykio su smukliąja prekyba analizė ir subalansavimas. SP sprendiniuose galėtų būti nurodytos smulkiosios (iki 1000 kv. m) prekybos zonos, jų ryšys su gyvenamosiomis zonomis, taip pat – prekybos plotų kvotos dideliems ir mažiems prekybos objektams (5 ekspertai).

1.5. Sprendinius reikėtų rengti remiantis realiu gyventojų tankumu, transporto srautų dydžiais ir didžiųjų centrų poreikiu (5 ekspertai).

1.6. Būtina siekti verslo ir visuomenės interesų balanso (5 ekspertai).

1.7. Dėstant prekybos centrus susieti miesto ir Kauno rajono poreikius  (4 ekspertai).

1.8. Mieste trūksta pramonės paskirties teritorijų, todėl pramonės Taikos pr. zonos konversijai į komerciją nepritariame (4 ekspertai).

1.9. Centrus išdėstant abipus svarbių magistralių laukuose, iškreipiamas miestovaizdis, netausojamas aplinkinis landšaftas, didieji centrai neįsilieja į miesto gyvenimą, tampa užmiestiniais ( 4 ekspertai).

1.10. Abejonių kelia centrų gausa, ypač rytinėje miesto dalyje, prie šiaurinio ir rytinio aplinkkelių (2 ekspertai).

1.11. Antimonopoliniais tikslais didžiųjų prekybos įmonių plėtrą Kaune įšaldyti 10 metų ir leisti atsitiesti smulkiajai ir vidutinei prekybai (1 ekspertas).

Atsakymai:

1. Mūsų siūlomas SP niekaip neriboja mažesnių nei 1000 kv. m prekybos ploto įmonių plėtros. Didžiųjų PC apribojimai net skatina mažųjų plėtotę. Turgavietės ir Urmo bazė užima didelius prekybos  plotus ir patenka į šiuos reglamentus. Mes tik nurodome bendrą maksimalų plotą.

2. Tai sudėtingas klausimas. Tie žali blynai - tai galimybė specializuotus PC statyti ne centrinėje miesto dalyje.

3. Mažųjų PC plėtra neribojama, o skatinama.

4. Medžiaga papildyta. Žiūr. pasiekiamumo brėžinius.

5. Vien procedūriškai šiandien tai sunkiai įveikiama užduotis. Medžiaga papildyta “realiu tankumu”. Dėl transporto duomenų neturime - nėra realaus srautų įvertinimo.

6. Apklausa smarkiai paveikė PC sprendinius. Atsižvelgėme  į poreikius, papročius, tradicijas.

8. Pataisyta - Pramonės pr. teritorijoje prekybos plėtra apribota.

9. Sprendiniai atsiranda ne laukuose, o ten, kur BP nurodyta užstatoma teritorija.

10. Visos tos paskirties teritorijos nereglamentuotos.

KLAUSIMAI

G.Bernotienė: Prašau parodyti praėjusį kartą pristatytą ir pataisytą planą.

N.Stanionis: Schema buvo detalizuota. Ji tokia:

Mažaaukščio užstatymo zonoje - iki 2 000 kv. m

Daugiaaukščio užstatymo zonoje - iki 15 000 kv. m

Senamiesčio zonoje - iki 1 000 kv. m

A.Karalius: Kokia jūsų principinė nuostata?

N.Stanionis: Tolygumas miesto centre, vadovaujantis miesto modeliu ir įvertinant žmonių poreikius.

A.Karalius: Kokia tai buvo apklausa?

N.Stanionis: Buvo apklausta 200 žmonių. Nuomonė beveik vieninga: niekas nebenori eiti į didelius PC. Pirmenybė teikiama mažesniems centrams - iki 1000 kv. m. Epizodinio aptarnavimo poreikis išlieka – kartą per savaitę aplankyti didesnį centrą didesnio pasiekiamumo spinduliu.

G.Prikockis: Ar teritorijų galimybės derintos su BP paskirtimis? Kaip koreliuoja su BP?

N.Stanionis: Jei BP nenumatytos teritorijos, mes jų ir nenagrinėjome.

L.Tuleikis: Prašau tiksliai įvardinti reglamentų reikšmes.

N.Stanionis: Tai universalios ir specializuotos prekybos įmonės. Pvz., Panemunėj numatomas iki 2000 kv. m universalus centras, specializuoto - ne.

L.Tuleikis: Ką reiškia kitos spalvos?

N.Stanionis: Šviesiai ruda rodo, kur galima statyt centrus iki 1000 kv. m.

N.Blaževičienė: Kokia forma buvo atliekama apklausa?

N.Stanionis: Atsitiktiniais telefono numeriais.

A.Karalius: Ar išskirtos prekybos formos?

N.Stanionis: Ne.

G.Balčytis: Sakėte, kad neanalizavote didžiųjų PC vietų pagal esamas transporto galimybes. Jei gatvė nuolat užkimšta, jūs į tai neatsižvelgiate?

N.Stanionis: Savivaldybė mums šių duomenų nepateikė.

A.Karalius: Ar užduotį pateikė Urbanistikos skyrius?

N.Stanionis: Taip.

V.Merkevičius: Koks šio specialiojo plano tikslas? Jis skirtas 2 ateinantiems metams ar naujajam BP?

N.Stanionis: Jis turi atitikti BP. Jei neatitiks naujo BP, bus keičiamas.

N.Blaževičienė: Ar yra konkrečių užsakovų?

N.Stanionis: Taip. Praėjusį kartą juos minėjau.

L.Tuleikis: Gal galite pasakyti, ar yra prašymų,  neatitinkančių  galimybių?

N.Stanionis: Dauguma užsakovų  jau turi patvirtintus detaliuosius planus.

R.Gudienė: Kokia čia rengimo stadija?

N.Stanionis: Koncepcijos stadija.

G.Šinkūnas: Turite 13 paraiškų, turime prioritetų kvotą. Tai susiję su miesto formavimu. Kaip tai atsispindi jūsų koncepcijoje?

N.Stanionis:  Yra daug parengtų detaliųjų planų didžiųjų PC statybai.

G.Šinkūnas:   Kiečiau nesiūlote formuoti miesto?

N.Stanionis: Siūlome statyti tokius objektus, kurių konkrečiose vietose trūksta.

D.Šarakauskas: Kodėl dabar Pramonės pr. rajone negalima statyti didesnių kaip 1000 kv. m PC?

N.Stanionis: Pataisėme pagal jūsų pastabas, nes manome, kad teritoriją geriau rezervuoti gamybai.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Pritariu autorių pristatytai projektavimo sistemai ir logikai. Reikėtų  patikslinti prekybos objektų tipus įvairiose teritorijose ir pateikti teritorijų aprašymus.

N.Blaževičienė: Pritariu specializuotų centrų diegimo plėtrai Taikos pr. atkarpoje  tarp Pramonės pr. ir autostrados. Nepriimtina prekybos centrus steigti Petrašiūnų teritorijoje prieš posūkį į Kauno HES, kaip ir kitose labiau rekreacijai tinkamose vietose. Pritariu, kad Taikos pr. geriau plėtoti specializuotų parduotuvių tinklą.

A.Karalius: 1.Projekto koncepcijos nėra. Remiamasi vos 200 žmonių apklausa ir abstrakčiu “tolygumo” principu didžiųjų PC naudai.

2. Didžiųjų PC skaičius yra grėsmingai didelis, palyginti su vidutiniais ir mažaisiais prekybininkais. Motyvacija nepateikta, kaip ir Kauno prekybinės sandaros koncepcija.

3. Būtina išskirti prekybos objektus pagal tipologiją: turgus, pasažas, molas.

4. Daug smulkių trūkumų: informacija pateikta nekorektiškai, neįskaitoma, stinga analizės (pvz., transporto srautų), Kauno rajono gretimybių.
Projektui nepritariu iš principo.

V.Kuliešius: Manau, kad būtina pateikti prekybos pastatų tipologijos siūlymus konkrečioms miesto teritorijoms. Juk šis SP – ne vien žemėlapis. Tai turėtų būti sprendinių gama apie PC tipologiją. Būtų aiškesnės galimybės. Žinome, kad mėgstamiausias yra sandėlio tipo PC.

V.Merkevičius: Palaikau būtinybę nurodyti PC tipologiją. Galbūt reikėtų nurodyti zonas, kuriose yra prekybos perteklius - per didelė koncentracija. Manau, kad turi būti išsami tekstinė dokumentacija. Siūlau atsižvelgti į teritorijų už miesto ribų plėtrą ir atspindėti ją grafiškai. Darbas pagerėjo, pasiskirstymas tolygesnis. O dėl schemos prie aplinkkelių, manau, laikui bėgant tai savaime išsispręs.

J.Minkevičius: Medžiaga pateikta detaliau, bet koncepcija nepasikeitė. Pagrindinis uždavinys - gyvenimo kokybės gerinimas.  Darbe nebandyta pasiūlyti principinių dalykų, neaišku, kiek išloš miestas kaip savitas organizmas. Neaišku, ar toliau rutuliosime globalines idėjas, ar puoselėsime nacionalinę kultūrą. Prekybos formos neišskirtos, o iš jų išplaukia ilgaamžiškumo dimensija. Kas pastovu ir kas kintama? Tai galėtų atsispindėti šiame SP, suteiktų jam lankstumo, o miestui – gyvasties.  Nors pažanga akivaizdi, pasigendu gilesnio ir perspektyvesnio sprendinio.

G.Prikockis: Atliktas didelis darbas. Medžiaga labiau  detalizuota nei konceptuali. Koncepcinei nuostatai pritariu su pastabomis:
Būtina tipologiškai išskirti prekybos centrų tipus ( pvz., turgelis - teritorija 50x50=2500 kv. m, patenka į prekybos centrų kategoriją).

Prekybos centrų koncentracija Vilijampolėje man kelia abejonių. Pramonės įmonių teritorija Nemuno pakrantėje tinkama gyventi žmonėms. Būtų neteisinga skubėti buvusias pramonės įmonių teritorijas konvertuoti į kamercines. Tokias vietas kaip autobusų parko teritorija reikėtų rezervuoti visuomeninei ar kitai  bendrajai miesto paskirčiai.

D.Šarakauskas: Manau, kad specializuotų prekybos įmonių iš viso nereikėtų reglamentuoti, nebent dėl transporto - jie jokios įtakos nedaro. Specializuoti centrai galėtų rastis pramonės rajonuose. Reikėtų truputį platesnio konteksto. Pritariu tipologijos idėjai - reikėtų išskirti, kur turgus, kur ne. Rajonai už miesto ribų liko neprijungti.

G.Šinkūnas: Vienas šio SP tikslų - įsijungti į BP. Tai turėtų būti pagalba miestui ir vyriausiajam architektui. Koncepcinėje dalyje galėtų būti nurodyta, kad kiekvienas, inicijuojantis PC, didesnį kaip  1000 kv. m, turėtų pirminėje stadijoje atlikti daugiakomponentį pagrindimą. Svarbiausia - urbanizmas ir transportas. O pateikta medžiaga panaši į detalizaciją, o ne koncepciją. Koncepcinės gairės turėtų būti ryškesnės. Reikėtų atsižvelgti į kvotas.

L.Tuleikis: Klausimas pristatytas neaiškiai, į užduotus klausimus atsakyta painiai. Tokiam sudėtingam darbui pristatyti reikėtų ieškoti tokios formos, kuri būtų suprantama ir matoma ekspertams.

Manau, kad šis darbas yra formalus, labiau įteisinantis verslo poreikius, nei koduojantis tolygią miesto sklaidą ir plėtrą. Nesivadovauta tokiais svarbiais kriterijais kaip miesto gatvių pralaidumas ir viešojo transporto plėtra. Taip pat būtina atsižvelgti į prekybos būdus, reglamentuojant prekybos centrų vietą ir dydžius.
Labai svarbu, kaip šio dokumento sprendiniai siejasi su Kauno  rajono sprendiniais.

A.Karalius: Buvo pranešta, kad yra 13 pareiškimų statyti PC. Ar yra kliūčių toms statyboms?

N.Valatkevičius: Didžiųjų PC rengimo taisyklės nurodo, kad nėra galimybių didesniam nei 1000 kv. m prekybos ploto centrui atsirasti bet kurioje miesto dalyje be didžiųjų PC specialiojo plano. Tam tikros vietos specialiajame plane buvo neapibrėžtos ir nenagrinėtos. Turime laikytis SP. Jei užsakovams atsakome, kad ten statyti negalima, jie prašo išnagrinėti tą vietą ir pakeisti SP. Prieiname tokią ribą, kai kyla nepasitenkinimo banga. Tada reikia keisti SP. Be to, vyksta žemės reforma, žmonės atgauna žemes ir nori žinoti, ką ten galima statyti. Parengus SP pataisą, paaiškėja, ar yra galimybė šiai veiklai. Būtent specialusis planas pristabdo besaikę didžiųjų centrų statybą. Tai mūsų bendras darbas. Pagrindinis dalykas - SP turi vienodai traktuoti tiek užsakovai, tiek projektuotojai. Labai svarbūs aprašai. Tai įstatymas Kaunui, nurodantis, kur galima statyti didesnius nei 1000 kv. m PC.

L.Tuleikis: Ar bent vienam užsakovui buvo atsakyta neigiamai? Ar neturėtų tokio pobūdžio darbas būti koordinuojamas su Kauno rajonu?

N.Valatkevičius: Dėl neigiamo atsakymo atsakyti negaliu. O koordinavimas su rajonu vyksta. Pateiktoje grafinėje medžiagoje turėtų būti parodyta ir priemiestinės zonos plėtra, pvz., palei Klaipėdos plentą numatomas ruožas su komerciniais objektais. Už miesto ribos esančios teritorijos turi būti derinamos. Tai techniniai dalykai.

D.Šarakauskas: Ar tikrai galima aprašu nustatyti, kokiais būdais gali būti realizuojama prekyba?

N.Valatkevičius: Taip, yra tokia galimybė. Tai daugiau, negu reikalauja taisyklės. Labai konkretus nurodymas dažnai užkerta realizavimo galimybes.

D.Šarakauskas: Palyginti su anksčiau pristatyta PC schema, kurios vietos pakeistos? Kur senas projektas?

N.Stanionis: Seno neturime. Bet bandėme telkti universalius centrus rajonų centruose.

G.Šinkūnas: Svarstome koncepciją, o žiūrime sprendinius. Tai turi būti statybos techninis reglamentas.  Turi būti akivaizdi rengėjų pozicija.

A.Karalius: Principas  įsiklausyti į žmonių nuomonę - nepatikimas. Aprašas yra reikalingas.

G.Šinkūnas: Koncepcija - rengėjo siekiamybė - yra tolygi sklaida. Ši siekiamybė nepagrįsta.

G.Bernotienė: Projektą vertiname kaip daug pažengusį, palyginti su ankstesniu, priartėjusį prie pastabų. Priimame darbą kaip koncepciją, todėl trūksta tekstinės dalies. Trūksta koncepcinių tezių. Ar pakanka tolygaus aptarnavimo tezės? Visų kolegų bendra pastaba: būtina išskirti tipologiją. Tezės gali tai ir aprašyti. Tekstinė dalis galėtų būti ekspertams pateikta elektroniniu būdu, negrįžtant prie grafinės dalies. Matome, kad vietos tipologiškai gali būti skirtos kitoms formoms. Pritariu Valatkevičiui: jei dokumentas per daug konkretus, tai trukdo darbui. Pritariu Šinkūnui, kad bendrą reglamentą nustato bendras dokumentas. O tolesnius klausimus reikia spręsti su konkrečiu užsakovu. Kolega Minkevičius kalbėjo apie kultūros svarbą, Blaževičienė - apie rekreacinius poreikius. Būtų gerai, jei prie grafinės dalies būtų pridėta tekstinė medžiaga. Tai galėtų būti ir filosofinio, ne tik konkretaus pobūdžio tekstas.

N.Valatkevičius: Aprašai, skirti centrui, turėtų skirtis nuo aprašų naujiems rajonams.

G.Bernotienė: Manau, reikia nurodyti principinius dalykus, o ne konkrečius. Ar galime priimti  sprendimą, kad grafinę medžiagą reikia papildyti tezėmis ir jas pristatyti? Ar tai visiems priimtina?

Jei taip,  prašome autorius grafinę projekto dalį  papildyti tekstine ir  išsiųsti ekspertams elektroniniu paštu.

NUTARIMAS

1. Pateiktam  Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano pakeitimo projektui (rengia UAB "Miesto planas", pakartotinai pristato - Nerijus Stanionis)  pritarti su sąlyga, kad grafinė dalis bus papildyta tekstine, kuri bus artimiausiu laiku elektroniniu paštu išsiųsta visiems ekspertams.

Rekomendacijos:
1.1. Grafinė medžiaga turi būti papildyta išsamia tekstine dokumentacija.

1.2. Būtina išskirti prekybos objektus pagal tipologiją: turgus, pasažas, molas (7 ekspertai).

1.3. Pateiktoje grafinėje medžiagoje turėtų būti parodyta ir priemiestinės zonos plėtra (4 ekspertai).

1.4. Koncepcinės gairės turėtų būti ryškesnės (3 ekspertai).

1.5. Manome, kad šis darbas yra formalus, labiau įteisinantis verslo poreikius, nei koduojantis tolygią miesto sklaidą ir plėtrą (3 ekspertai).

1.6. Rekomenduojame vadovautis tokiais svarbiais kriterijais kaip miesto gatvių pralaidumas ir viešojo transporto plėtra (2 ekspertai).

E.Barzdžiukas: Aukštybinis pastatas – tai statinys, kurio aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško bendruoju atveju yra lygus ar viršija 30 m. Atlikta esamos padėties analizė ir šiuo metu rengiama aukštybinių pastatų išdėstymo koncepcija.
Nuo 1970 iki 1990 m. Kaune buvo pastatyti 94 aukštybiniai pastatai.  90 iš jų - gyvenamosios paskirties, tik 4 - visuomeninės. Nuo 1990 iki 2010 m. buvo pastatyti tik 2 aukštybiniai pastatai, 1 rekonstruotas, 1 nebaigtas. Nauji aukštybiniai - 12 aukštų gyvenamasis kompleksas “Sakura” ir 32 m aukščio biurų pastatas “1000 litų”.
Nuo 1983 m. Kaune gyventojų sumažėjo 80 tūkst.  Naujo pigaus ekonomiško būsto poreikis egzistuoja. Kaune nėra naujų daugiabučių su gražiomis panoramomis pro langus, o Vilniuje jų daug.

Todėl dabar Kaune verslininkai norėtų pastatyti 2-3 gyvenamuosius aukštybinius pastatus. Klaipėdoje dabar aukščiausias yra 112 m pastatas, Vilniuje – 149 m.
Paradoksalu, kad Europoje yra kita gradacija - aukštybiniai pastatai prilyginami daugiabučiams. Kaune  apie 60 proc. gyventojų gyvena daugiabučiuose, aukštybiniuose-  4,4 proc. Rytų Europoje daugiabučiuose gyvena 34 proc., Vakarų - tik 14 proc.

Esminis pataisos ir patvirtinto aukštybinių pastatų specialiojo plano skirtumas – siūlymas reglamentuoti pastatų aukštį miesto periferinėse dalyse iki 50 m, akcentuojant miesto centrinės dalies plėtrą statiniais iki 80 - 100 m aukščio.

Koncepcijos matmenys (3 punktai)

Šiaurės vakarų, šiaurės, šiaurės rytų kryptimi nuo miesto centro, Aleksote aukštybinių pastatų iki 50 m statybos nereglamentuoti.

Daugiaaukštės bei aukštybinės (iki 50 m) gyvenamosios, komercinės ir pramonės teritorijos Kauno miesto žemėlapyje telkiasi į gana apibrėžtas zonas šiaurėje, šiaurės rytų dalyje, Šilainių gyvenamajame rajone, Aleksote. Jose vyrauja laisvo planavimo, pramonės ar neaiškaus užstatymo morfotipas. Aukštybinė statyba (aukščio limitas 50 m) šiose teritorijose neigiamo poveikio urbanistiniam audiniui ar miestovaizdžiui nepadarytų ir vizualine tarša miesto atžvilgiu netaptų.

Šiaurinės, šiaurės rytų miesto dalies bei Šilainių siluetas pirmiausia apžvelgiamas judant greitkeliu Kaunas-Vilnius. Nuo šios ašies neatsiveria vertingųjų miesto panoramų, todėl ,,nepavojinga‘‘ apžvalgos kryptimi esamame vaizde atsiradę vertikalūs akcentai tik sustiprintų miesto įvaizdį, paįvairintų monolitinės statybos siluetą.

Sodybinio užstatymo teritorijose, kultūros vertybių apsaugos zonose, miesto centre (Senamiestyje ir Naujamiestyje) aukštybinių statinių statyba negalima (žiūrėti 1 schemą).

Sodybinio užstatymo teritorijose aukštybinė statyba būtų nekontekstuali – svetimkūniai susiformavusioje struktūroje. Didelis žemų ir aukštų pastatų kontrastas keltų įtampą architektūriniu aspektu, ardytų vyraujantį urbanistinį audinį ir  darytų neigiamą poveikį socialinei aplinkai.

Aukštybiniai pastatai – priemonė pabrėžti miesto centro plėtrą nauja kokybe ir išryškinti Kauno centrinės dalies Nemuno slėnyje erdvinę ir urbanistinę plėtrą. Paupio urbanizavimu siekiama apibrėžti suvokiamą upės erdvę ir priartinti koncentruotą miesto gyvenimą prie vandens.

Nemuno slėnyje, tarp H. ir O. Minkovskių gatvės ir Nemuno, minimaliu atstumu nuo upės numatoma  statinių iki 80 - 100 m aukščio plėtra. Karaliaus Mindaugo prospekto užstatymas numatomas iki 30 m (žiūrėti 2 schemą ir pjūvį). Kitame Nemuno krante turėtų būti atokiau viena nuo kitos stovinčių vertikalių kompozicija. Per tarpus turėtų matytis Aleksoto šlaitas. Užstatymas atitolintas nuo šlaitų, prie vandens. Tai būtų miesto centro tąsa už upės - naujas etapas. Manome, kad reikėtų aukštybinius statyti toje vietoje, kurioje jie kurtų papildomą identitetą. Tai atspindi miesto prie upės idėją. Ši teritorija turi puikų transporto ryšį su centru. Atsiveria gražūs  Naujamiesčio vaizdai.

KLAUSIMAI

N.Valatkevičius: Ar tai reiškia, kad jūs iš viso nesiūlote aukštybinių pastatų?

E.Barzdžiukas: Siūlome juos statyti kitame Nemuno krante, slėnyje, todėl siluete jie nedominuos.

A.Karalius: Buvo rodomi aukštybiniai pastatai Ukmergės plento  ir “Megos” zonoje.

E.Barzdžiukas: Jie patenka į aukštybinių iki 50 m pastatų zoną.

R.Gudienė: Jūsų siūlomi ”pirštai” iki O. ir H.Minkovskių gatvės ar už jos?

E.Barzdžiukas: Į vizualinės apsaugos zoną nelendame. Gaila, kad Natkevičiaus aukštybinis pastatas A.Juozapavičiaus pr. sunkiai pritampa prie šios schemos.

A.Karalius: Kokia jūsų pozicija dėl Prisikėlimo bažnyčios vizualios apsaugos?

E.Barzdžiukas: Yra įvairios atstumų nustatymo metodikos: VGTU, prof. J.Bučo ir kitos. Manyčiau, kad zonos nustatymas gali stabdyti miesto plėtrą.

L.Tuleikis: Nemuno koridorius yra 200 m pločio. Dešiniajame krante bus 30 m aukščio užstatymas, kairiajame – 100 m.

E.Barzdžiukas: 30 m aukščio tūriai bus arčiau vandens, tai stipriau veikia.

N.Valatkevičius: Jei patvirtinsime šį specialųjį palną, tai jam prieštaraujantys detalieji planai (DP) taps negaliojančiais. Reikėtų siekti tęstinumo.

D.Šarakauskas: Koks dokumentas turėtų reglamentuoti Prisikėlimo bažnyčios ir kitų aukštybinių pastatų santykį? Kokiais motyvais vadovaujatės prie “Megos” ir Ukmergės pl. zonoje neleisdami didesnio aukštingumo?

E.Barzdžiukas: Prie “Megos” užsakovai norėjo 70 m, gali statyti iki 50 m. Prisikėlimo bažnyčios atstumus tikslinsime detalizavimo stadijoje.

N.Valatkevičius: Kaminai, antenos, riboženkliai - tai aukštybinių pastatų SP sfera ar ne?

E.Barzdžiukas: Tai bus aprašyta aiškinamajame rašte. Kaune yra du aukšti kaminai 170 ir 150 m. Naujos katilinės kaminas iškils iki 80 m. Dar yra 2 elevatoriai.

G.Šinkūnas: Teritorijos dokumentai reikalauja alternatyvos

E.Barzdžiukas: Kai nėra sprendinių, tada reikia alternatyvos. Tai formalumas.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Pateiktai koncepcijai pritariu, bet manau, kad centro tąsoje neturėtų būti dangoraižių. Manau, kad teritorija prieš miesto centrinę dalį, kitoje salos pusėje, labai tinkama aukštesniems statiniams, bet jie neturėtų sudaryti grupės. Tai galėtų būti atskirai stovintys tūriai, kuriantys savo kompoziciją ir iš bet kurio taško nesudarantys sienos įvaizdžio.

Manau, kad ant Aleksoto kalno arti šlaito negali atsirasti aukštų pastatų. Truputį nuvylė vaizdinė medžiaga - matyti šlaitų ir centro disharmonija.

Aukštis numatomoje aukštybinėje zonoje turėtų būti nustatomas tyrimais. Manau, siūlomi aukštybiniai pastatai čia per aukšti.

Manau, kad apribojimas iki 50 m pozityvus. Būtų blogai, jei staiga išdygtų toks aukštybinis kaip Vilniuje, Savanorių pr. Prie “Megos” galėtų atsirasti ir aukštesnis tūris.
N.Blaževičienė: Sičio vieta jau kristalizuojasi ir konkretizuojasi. Miesto centro dominantė gali būti formuojama ir kitokiomis kompozicinėmis - erdvinėmis priemonėmis, kurioms turi būti nustatomi kokybiniai reikalavimai, nebūtinai aukštingumu. Pasiūlymo privalumai - teritorijos urbanizavimo intensyvinimas ir tankinimas, suteikiant centrui intensyviai vartojamos teritorijos statusą.

Strateginė Kauno dominantė Lietuvos mastu - Prisikėlimo bažnyčia, todėl konkurencija turi būti reglamentuojama.

Manau, kad prie Vilniaus-Klaipėdos greitkelio galėtų atsirasti aukštybinių pastatų. Reikėtų tikslinti Nemuno slėnio-šlaitų ašies miesto centrinėje dalyje erdvinę kompoziciją.

A.Karalius: Iš principo prieštarauju Prisikėlimo bažnyčios vizualinės apsaugos zonos panaikinimui. Esminei miesto dominantei paskirta apsauga ankstesniame specialiajame plane negali būti taip lengvai, nemotyvuotai atšaukta.

Siūlau palikti galimybę perspektyviuose miesto mazguose statyti dangoraižius, atlikus specialią precizišką architektūrinę ir urbanistinę analizę (“Mega”, Ukmergės – Klaipėdos - Vilniaus sankryža).

Verslo dangoraižių “sičio” koncentravimui Žemojoje Fredoje pritariu, bet būtina apibrėžti pastatų proporcijas (pvz. 1:8H). Reikėtų pateikti vizualinę analizę, kuri padėtų patikslinti dangoraižių “kolonados” tankį. Nemuno “suspaudimas” efektingas. Projektas perspektyvus.

V.Kuliešius: Teritorijų planavimo įstatymas ignoruoja koncepcijos etapą architektūrinių-urbanistinių koncepcijų prasme. Tam, kad pagrįstume teiginius, turi būti pristatyti erdviniai vaizdai. Vien žemėlapių negana. Man atrodo, kad šiaurės rytų dalyje (pramonės rajonuose) iniciatyvos varžyti nereikia. Teritorijų planavimas neturėtų prasidėti nuo schemų. Apribojimai turi būti pagrįsti. Todėl siūlau pateikti erdvinius sprendimų modelius, kuriais leidžiamas arba ribojamas aukštis. Reikia pagrįsti aukštybinės statybos Nemuno kairiajame krante pasiūlymus  erdvinių sprendimų alternatyvomis.

V.Merkevičius: Manau, kad aukštybinių pastatų statyba Nemuno slėnyje tik pakenktų. Koncepcija neįgyvendinama, nes siūlomoje sičio zonoje nėra pakankamai vietos infrastruktūrai (automobilių aikštelėms). Aukštybiniai statiniai galėtų rastis naujos statybos rajonuose - Dainavos, Kalniečių, Šilainių. Siūlymas riboti aukštį iki 50 m (16 aukštų) priimtinas. Kaunas puikiai išsiverstų iš viso be dangoraižių – juos statyti nėra jokios motyvacijos.

J.Minkevičius: Kuo mažiau siūloma aukštybinių pastatų, tuo atsakingesnis sprendimas. Tai svarbiausia miestovaizdžio formavimo požiūriu. Sukuriame naujus akcentus. Miestovaizdį formuoja Senamiestis, pažeistas Naujamiestis (“Akropolis”, arena). Analitiniu požiūriu kairiojo kranto užstatymas aukštais pastatais prieštarauja Kauno vizualiam identitetui - užgožia šlaitus. Be to, Kančo projektuoti aukšti gyvenamieji namai Aleksote gadina siluetą. Šlaitų apačioje iš viso negalima statyti. Statiniai užgožia gamtinį karkasą. Kaunietiškų siluetų aplinka turėtų būti nekintama. Tai turėtų būti konstanta. G.Prikockis: Šiai koncepcijai pritariu. Medžiagos pateikimui ir nuostatai pritariu be pakeitimų.

D.Šarakauskas: Pritariu viskam, išskyrus požiūrį į Prisikėlimo bažnyčią. Tai neabejotinas prioritetas. Manau, kad prie autostrados galėtų atsirasti aukštybinių pastatų. Kairiajame krante siūlomas užstatymas per aukštas.

G.Šinkūnas: Altenatyva galėtų būti ir galiojantis SP. Dabar galiojančiame SP motyvų asortimentas apima 6 komponentus. Rengėjai juos išdėstė, bet nepakankamai konkrečiai.

Pagrindinis Kauno identiteto formantas - slėniai, šlaitai. Svarbu, kad slėnio erdvė būtų gerai suvokiama. Dėl slėnio dominavimo - turi būti ir prasminis dominavimas. Jį reikia pagrįsti. Pasigendu analizės iš pagrindinių taškų.

L.Tuleikis: Pasiūlytoje sičio koncepcijoje man patinka siekis tankinti centrą ir tolygaus užstatymo principas. Autorių pozicija aiški. Manau, kad koncepcija Kaunui priimtina.

Bet kyla abejonių, ar negalimi akcentai miesto prieigose, kaip miesto vartai, aukštesni nei 50 m. Būtina miesto aukštybinių pastatų išdėstymo sprendinius susieti su Kauno rajono sprendiniais. Manau, kad ir dešinėje upės pusėje centre pastatai galėtų būti aukštesni - pvz., A.Juozapavičiaus pr. aukštybiniai tūriai, projektuoti Natkevičiaus. Manęs aukštis čia negąsdina.

G.Šinkūnas: Jei šiai koncepcijai pritarsime, primygtinai siūlau pabrėžti, kad aukštybinių pastatų kairiajame upės krante paskirtis turėtų būti  ne gyvenamoji.

N.Valatkevičius: Kauno schema su žaliais koridoriais yra labai graži. Yra priemonių, kurios tą griovą paryškina, projektuojant aukštybinius pastatus ant šlaito. Tūriai galėtų siekti 50 m aukštį. Aukštingumas iki 50 m yra pozityvus.

Aukštingumo plėtrą koncentruoti vienoje vietoje yra gerai. Turėčiau tam pritarti, miesto plėtra šioje zonoje buvo numatyta anksčiau. Tik kyla klausimas, kurioje Nemuno pusėje. Tai susitarimo reikalas.

Slėnyje stovintys daugiaaukščiai netaps miesto dominante. Pasaulyje daug tokių pavyzdžių.

J.Minkevičius: Siūloma aukštybinė grupė suardo gamtinį karkasą. Šioje vietoje gali būti tik žemas užstatymas. Kompozicija suardys geomorfinę struktūrą.

G.Bernotienė: Norėčiau perskaityti 2007 m. aukštybinių pastatų svarstymo nutarimą, nes kai kurios rekomendacijos aktualios ir dabar.

REKOMENDACIJOS

1. Nustatyti parengtam APISP 1 metų bandomąjį laikotarpį, kurio metu vykdyti APISP monitoringą ir pradėti tobulinimo – koregavimo procesą.

2. Siekiant konsoliduoti investicinį potencialą mieste ir didinti urbanistinę miesto raišką, aukštybinių pastatų išdėstymą plėtoti koncentracijos, o ne dispersijos būdu.

3. Suformuluoti aukštybiniams pastatams kokybinius (fizinius ir kompozicinius) reikalavimus.

4. Parengti naują aukštybinių pastatų išdėstymo Kaune koncepciją konkurso būdu     (pvz., workshopas).

5. Siekiant optimizuoti aukštybinių pastatų statybą Kaune, išsaugoti miesto savastį ir didinti miesto konkurencingumą, būtina pradėti kurti miesto plėtros kompozicinį – erdvinį modelį, naudojant tam pažangiausias trimates (GIS) technologijas.

6. Savivaldybei rekomenduojame  pateikti pataisytą APISP svarstyti KAUET 2008 metų kovo mėnesį.

Pristatyta koncepcija labai apibendrinta. Ji aiškiai skaitoma - išskirti 3 pagrindiniai postulatai.  Didesnė pusė ekspertų pritarė su pastabomis. Mūsų nuomonės išsiskyrė dėl aukštybinių pastatų Nemuno slėnio kairiajame krante. Kyla kolizija: ką saugome morfologonėje miesto centro struktūroje - gamtinį karkasą, miestovaizdį, dominantę... Manau, reikėtų pateikti koncepcijos detalizaciją, tikslinančią Nemuno slėnio-šlaitų ašies miesto centrinėje dalyje erdvinę kompoziciją. Pageidautini variantiniai siūlymai.

Teritoriją intensyvinti centre būtina. Dešinėje pusėje aukštybinių pastatų neturėtų būti. Opiausias klausimas kyla dėl rengiamų DP. Ką apie tai galvojate?

L.Tuleikis: Aš čia problemos nematau. Manau, kad už tilto dešinėje upės pusėje aukštybiniai pastatai galėtų tęstis.

E.Barzdžiukas: Nagrinėjame koncepcijos stadiją, paskui seks detalizavimas. Pritariu, kad reikia toliau nagrinėti, tirti slėnio perspektyvą. Reikia analizuoti, o gal tų aukštybinių grupės kitame krante ir nereikia. Reikalinga slėnio detalizacija.

A.Karalius: Neužmirškite Prisikėlimo bažnyčios apsaugos zonų nustatymo.

E.Barzdžiukas: Būtų naudinga, jei A.Kančas detalizacijos stadijoje kartu pristatytų Antakalnio aukštybinio gyvenamojo rajono DP.

A.Karalius: Ar tikrai prie greitkelio negalima statyti aukštybinių pastatų?

N.Valatkevičius: Šitas SP neužkerta šių sprendinių galimybės. Galima bus šį SP keisti.

G.Bernotienė: Manau, reikėtų aprašyti šias vietas ir jų galimybes. Bet SP turi būti koncepcinis dokumentas.

Kas už tai, kad koncepcijoje būtų nurodyta, kad šiose vietose - prie „Megos“ ir Ukmergės pl. Zonoje - nebūtų užkirsta galimybė statyti aukštybinius pastatus?

Balsavo: už - 7 ekspertai.

G.Bernotienė: Kas prieš?

Balsavo: prieš - 2 ekspertai.

G.Bernotienė: Kas susilaikė?

Susilaikė 1 ekspertas.

G.Bernotienė: Kas balsuoja už tai, kad pritartume aukštybinių pastatų koncepcijai su sąlyga, kad detalizavimo stadijoje ji bus pristatyta KAUET ir atsižvelgta į pastabas?

Balsavo:  už - 7 ekspertai.

G.Bernotienė: Kas prieš?

Balsavo: prieš - 3 ekspertai.

G.Bernotienė: Nutarta pritarti aukštybinių pastatų koncepcijai, su sąlyga, kad detalizavimo stadijoje ji bus pristatyta KAUET, atsižvelgus į pastabas.

NUTARIMAS

2. Pateiktam  Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano pakeitimo projektui (rengia UAB "Miesto planas",  pristato - Evaldas Barzdžiukas) koncepcijos stadijoje pritarti su sąlyga, kad, atsižvelgus į pastabas, projektas bus pristatytas detalizavimo stadijoje.

Rekomendacijos:

2.1. Siūlome palikti galimybę prie Vilniaus - Klaipėdos magistralės (ties “Mega” ir Savanorių pr.) statyti dangoraižius, atlikus specialią architektūrinę-urbanistinę analizę, ir įtraukti tai į koncepciją (7 ekspertai).

2.2. Strateginė Kauno dominantė - Prisikėlimo bažnyčia, todėl konkurencija su ja  turi būti reglamentuojama (3 ekspertai).

2.3. Prašome pateikti koncepcijos detalizaciją, tikslinančią Nemuno slėnio-šlaitų ašies miesto centrinėje dalyje erdvinę kompoziciją. Pageidautini variantiniai siūlymai (3 ekspertai).

2.4. Reikia pagrįsti aukštybinės statybos Nemuno kairiajame krante pasiūlymus  erdvinių sprendimų alternatyvomis. Tai galėtų būti atskirai stovintys tūriai, kuriantys savo kompoziciją ir iš bet kurio taško nesudarantys sienos įvaizdžio (3 ekspertai).

2.5. Kairiajame krante siūlomas užstatymas per aukštas (3 ekspertai).

2.6. Kairiojo Nemuno kranto užstatymas aukštais pastatais iš esmės prieštarauja Kauno vizualiam identitetui - užgožia šlaitus (2 ekspertai).

2.7. Manome, kad ant Aleksoto kalno arti šlaito negali atsirasti aukštų pastatų (2 ekspertai).

2.8. Rekomenduojame pateikti erdvinius sprendimų modelius, kuriais leidžiamas arba ribojamas aukštis (2 ekspertai).
 
Parengė Jūratė Merkevičienė
(pagal 2010 12 08 KAUET diskusijos medžiagą).