APIE A.MACKEVIČIAUS PAMINKLO ROTUŠĖS A. IR JOS PRIEIGOSE IDĖJOS KONKURSUI PATEIKTUS DARBUS 8

2010-04-07

www.kamane.lt , 2010 04 07

A.Mackevičiaus portretas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau kaip penkerius metus Kaune bandoma pastatyti paminklą kunigui, 1863 m. sukilimo vadui Antanui Mackevičiui. Pirmasis konkursas vyko 2006 m., tačiau jame dalyvavo tik du autoriai. Galutinis sprendimas dėl paminklo nebuvo priimtas.

2009 m. pabaigoje paskelbtas antrasis konkursas. Jam buvo pateikti 7 paminklo maketai, kartu kompiuteriniu vaizdu nurodant ir vietą, kur paminklas galėtų būti statomas. Autoriai nebuvo skelbiami. Darbus ženklino tik numeriai.

Viešame paminklo projektų aptarime, kuriame dalyvavo architektai, skulptoriai, kitų sričių menininkai, dvasininkai ir politikai, virė diskusijos ir dėl neaiškios paminklo koncepcijos, ir dėl jo galimos vietos.

Portalo kamane.lt skaitytojams pateikiame oficialios konkurso darbų recenzentės – dr.Nijolės Lukšionytės atsiliepimą apie konkursinius pasiūlymus.

 

***

Dr. Nijolė Lukšionytė,

VDU Menų fakulteto profesorė,

menotyrininkė, kultūros paveldo ekspertė

2009 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą (atviro konkurso būdu) Antano Mackevičiaus paminklo Rotušės aikštėje ir jos prieigose idėjos parinkimui. Projektams sukurti buvo skirta 3 mėnesiai. Konkursui pateikti 7 darbai.

Trumpa pateiktų kūrinių projektų analizė:

1 – 727091

 

 

Arkikatedros šventoriaus pietvakariniame krašte siūlomas simboliškas praskleistos knygos formos paminklas. Vieta šalia sakralinio pastato tinkama kunigo ir Lietuvos laisvės kankinio atminimo įamžinimui. Plastinis sprendimas nedominuojantis aplinkoje, toks kūrinys šioje vietoje galėtų būti. Jis netgi paryškintų šventoriaus ribas, aplinka taptų prasmingai organizuota.

Autorių mintis, jog grindinio pralaužimas asocijuojasi su A.Mackevičiaus asmenybe, jo energingumu, suburiančiu žmones siekti laisvės, yra nebanali, įtaigi. Knygos metafora kalba apie istorijos atvėrimą, laiko pėdsakus. Juos sukonkretintų siūlomi įrašyti žodžiai ir datos.

Paminklas-knyga yra taupus ir talpus. Jis atliktų ir švietėjišką vaidmenį. Galbūt būtų sunkiau suvokiamas tam tikram visuomenės sluoksniui.

2 – 001/10, devizas „Už Lietuvą ir kryžius ir kalavijas“.

 

 

Valančiaus gatvės skverelyje siūloma 3,5 m bronzinė figūra ant žemo pagrindo – atvira lankytojų kontaktui su kūriniu. Tačiau skulptūros plastika šiai demokratiškai vietai netinka. Figūra neproporcingai išilginta, jos išraiška (herojus su kryžiumi ir kalaviju rankose) literatūriška, deklaratyvi. Meniniu požiūriu sprendimas visai silpnas.

3 – „Šaukiu aš tautą“.

 

 

Ant Rotušės a. Nr.29 namo karnizo, Vilniaus g. ašyje siūloma 2,4 m aukščio poliruoto plieno figūra konceptualiu požiūriu įdomi, nors Lietuvoje ir neįprasta. Tačiau blizganti saulėje figūra pirmiausia asocijuosis su laisvės angelu ar kažkuo panašaus, bet ne su A.Mackevičiaus asmeniu. Ant karnizų, frontonų statomos arba dekoratyvinės, arba šventųjų statulos, bet ne paminklai. Medžiagos kontrastingumas Senamiesčio aplinkoje taip pat keltų rimtų abejonių.

4 – Kunigas.

 

 

 

 

Ant aukšto postamento iš ketaus (primenančio patrankos vamzdį) iškeliama bronzinė figūra, veidu atsukta į rotušės pastatą, nugara – į gatvę (pastaroji aplinkybė – minusas skulptūrai). Paminklas atsirastų Rotušės aikštės ašyje, kur caro laikais stovėjo monumentas Rusijos pergalei kare su Napoleonu. Tai ryškiai akcentuota, reprezentatyvi vieta. Čia statomas paminklas taptų dialogo su rotušės pastatu dalyviu, vadinasi, jis turėtų būti išskirtinės svarbos. A.Mackevičiaus asmuo vertas įamžinimo, bet ar paminklas jam galėtų pretenduoti į miesto simbolio rangą? Tokioje vietoje sureikšminimas neišvengiamas. Šiuo atveju reikėtų miesto piliečių diskusijos ir apsisprendimo, kokiai asmenybei skirtume svarbiausią vietą.  Plastinis sprendimas – skulptoriaus Petro Mazūro naudojamų formų estetizavimas atrodo manieringai: pavargęs, išsisėmęs.

5 – devizas 121416M

 

 

 

 

Kitas pasiūlymas toje pačioje vietoje, Rotušės ašyje. Pastabos dėl vietos rango lieka tos pačios, kaip ir 4 projektui. Labiau apibendrintą, veržliai žengiančią bronzinę Mackevičiaus figūrą su pakeltu kardu rankoje numatoma statyti ant ovalinio skerspjūvio tamsaus granito postamento; bendras paminklo aukštis apie 3,5 m. Autoriai nori parodyti figūros veržlumą, mąsto apie sąsajas su aikštės pakraščiuose esančiais Maironio ir Valančiaus paminklais (visi sudarytų beveik taisyklingą trikampį...). Nors skulptūros plastinis sprendimas mažiau deklaratyvus ir reprezentacinis, kaip 4 projekte, vis dėlto figūros su pakeltu kardu semantika ženklina karį, herojų, nugalėtoją. Ar tikrai A.Mackevičiaus asmuo Kaune gali tapti tokiu tautą vienijančiu kovotojo simboliu? Gal būt...?

6 – devizas „Kova“.

 

 

 

 

Siūlomas paminklas Valančiaus gatvės skverelyje; skirtingai nuo darbo Nr.2, numatomas visos teritorijos sutvarkymo ir naudojimo scenarijus. Ant neaukštos granito plokštumos stovinti bronzinė kario figūra su ištrauktu ir pakeltu lenktu kardu asocijuojasi su dramatiškais Lietuvos istorijos epizodais. Tiems, kas dar nepamiršo sovietmečio, kils ir kita asociacija – panašumas su vienu iš „4 komunarų“, stovėjusių Vytauto prospekte prie panaikintų kapinių. Bet kuriuo atveju paminklo kuriama nuotaika niekaip nederės prie planuojamų lauko kavinių, turgelio, suoliukų ir vaikų žaidimo aikštelių.

7 – „Kryžiaus kelias“.

 

 

 

 

Priešais Jėzuitų bažnyčią vietoje esamo fontano siūlomas dviejų plokštumų – vertikalios ir horizontalios – paminklas. Ant granitinio stulpo užkeltas portretinis biustas iš bronzos veidu atgręžtas į aikštę. Priekyje, tarsi gulintis jo šešėlis – kitas granitinis blokas, primenantis kryžių. Junginys nedarnus, stiliaus požiūriu eklektiškas. Biusto su ranka ir granitinių dalių proporcijų santykiai visiškai nesubalansuoti. Minties raiška deklaratyvi, perdėtai patetiška. Vietos pasirinkimas nemotyvuotas.

Išvados:

Pateiktuose darbuose vyrauja A.Mackevičiaus – laisvės kario įvaizdis. Toks įvaizdis nedera su Valančiaus gatvės skverelio paskirtimi, o Rotušės aikštės ašyje jis pretenduoja į itin išskirtinį rangą. Renkantis vietą paminklui Valančiaus skverelyje, reikėtų ieškoti kitokio įvaizdžio, o renkantis Rotušės aikštės ašį turėtų būti skelbiama plati visuomenės diskusija arba vykdoma apklausa – kokiam asmeniui suteikti pirmenybę šioje reprezentacinėje Kauno vietoje.

Visi kiti paminklo A.Mackevičiui įvaizdžiai projektuose siejami su kitomis vietomis (darbai Nr. 1, 3, 7). Recenzentės nuomone, labiausiai motyvuota vieta - pietvakariniame Arkikatedros šventoriaus kampe (darbas Nr. 1). Plastinio sprendimo požiūriu taip pat labiausiai vykusiu laikau darbą Nr. 1. Pateikiamas įvaizdis metaforiškai atspindėtų istorijos knygą, kurioje išnyra, išryškėja kunigo ir kovotojo A.Mackevičiaus vardas.

Manyčiau, jog figūrinis paminklas šiais laikais taikytinas tik išskirtiniais atvejais (istoriniams valstybės vadovams ir pan.). Figūrinis sprendimas galėtų būti alegorinio pobūdžio, bet vargu ar tas taikytina A.Mackevičiaus atminimui įamžinti. Priimtiniausias yra simbolio ar metaforos formos paminklas, kuris, be to, būtų „ekologiškiausias“ aplinkos ir investicijų tausojimo požiūriais.

 

Evaldo Butkevičiaus nuotraukos


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*