DISKUSIJA DĖL SAVANORIŲ PR./AUKŠTAIČIŲ G. KAMPO IR KARMELITŲ BAŽNYČIOS KAIMYNYSTĖS 8

Pagal KAUET 2009 04 01 posėdžio protokolą
www.kamane.lt, 2009-04-20

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos diskusijų žaizdre – komercinės paskirties objekto ateitis Savanorių pr./Aukštaičių g. kampe ir administracinio-komercinio pastato perspektyva Karmelitų bažnyčios kaimynystėje: Ar pakanka kūrybinio architektų jautrumo? Ar gali būti ramūs paveldosaugininkai?

KAUET posėdžiui vadovavo Gintaras Balčytis.

1. Savanorių pr. 116/ Aukštaičių g. 2 detalusis planas. Architektė Asta Kiaunienė, Šarūno Kiaunės projektavimo įmonė. Užsakovas – ŽŪB "Nematekas". Pristatomas KAUET prašymu.

A.Kiaunienė. Detalusis planas buvo rengiamas dvejus metus, 2006-12-21 išduotos sąlygos. Užsakovų lūkesčiai keitėsi, darbas nėra baigtinis. Planavimo tikslas – žemės sklypo Savanorių pr. 116/ Aukštaičių g. 2 naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas (komercinės paskirties objektų teritorijos), teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymas.

Planuojamos teritorijos plotas - 1343 kv. m. Sklypas nuosavybės teise priklauso ŽŪB „Nematekas“, paskirtis – kita (visuomeninės paskirties teritorijos). Sklypo kampe stovi dviejų aukštų pastatas, kuriame įrengta parduotuvė ir administracinės patalpos. Prie sklypo pietinės ribos yra avarinės būklės sandėlis, garažas ir ūkinis pastatas.

Detaliojo plano sprendiniai atitinka Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-242 2003-05-29. Detaliojo plano sprendiniuose numatoma pakeisti žemės sklypo Savanorių pr. 116/ Aukštaičių g.2 naudojimo būdą ir pobūdį (komercinės paskirties objektų teritorijos); planuojamo užstatymo aukštis - nuo 8,5 iki 22 m. Detaliajame plane pažymėta skirtingų režimų riba, nustatanti užstatymo aukštį (planuojamo užstatymo aukštis 22 m atskirai pažymėtas brėžinyje).

Užstatymo tankis 0,6 proc., užstatymo intensyvumas 3,0 proc. Pagal planuojamą užstatymo tankį ir intensyvumą skaičiuojamas didžiausias galimas bendras užstatymo plotas 4 000 kv. m, iš jų 1 200 kv. m komercinio ploto numatyta skirti specializuotos parduotuvės salonams, 1 800 kv. m – administracinėms ir komercinėms patalpoms, 1 000 kv. m – holams, susisiekimo, techninėms ir pagalbinėms patalpoms.

Salonams reikalingas automobilių vietų skaičius (skaičiuojant 1 aut. – 60 kv. m prekybinio ploto) -- 20, administracinėms ir komercinėms patalpoms (skaičiuojant 1aut. – 25 kv. M ploto) 72 vietos., iš viso 92 automobiliams.

Automobilius numatyta statyti (83 vietų) dviejų lygių požeminiame garaže, numatytame po planuojamu statiniu ir iš dalies sklypu (žiūr. brėž. 2007-02-TP-GP-02). Antžeminis 10 vietų garažas planuojamas kieme, kur bus numatytos vietos neįgaliųjų automobiliams.

Teritorijos užstatymas planuojamas išsaugant Savanorių prospekto ir Aukštaičių gatvės užstatymo liniją – prie planuojamo sklypo ribos.

Pagal techninį projektą esamą kampinį pastatą siūloma integruoti į naują užstatymą. Techninis projektas turi būti teikiamas svarstyti VšĮ KAUET.

Į sklypą numatyta įvaža pro 4,2 m aukščio tarpuvartę iš Aukštaičių gatvės.

Sklypo viduje, prie planuojamo statinio, projektuojama siena besiblokuojanti modulinė transformatorinė, kurios statybai sklype išskirtas servitutas bei privažiuojamasis kelias. Rengiant techninį projektą transformatorinės vietą ir sprendinius nurodyta derinti su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba.

Kieme planuojama 10 vietų. automobilių aikštelė. Esamas gyvenamosios paskirties pastatas (Savanorių pr. 114A) vakarinėje pusėje su planuojamu sklypu ribojasi ugniasiene. Iki jo nustatytas 10 m atstumas.

Naujas statinys nuo gyvenamojo pastato Savanorių pr.114 ugniasienės atitrauktas 4,8 m (20 proc. mažinant priešgaisrinį atstumą tarp I atsparumo ugniai klasės pastatų).

Norint naujus statinius prie Savanorių prospekto blokuoti prie esamo gyvenamosios paskirties pastato Savanorių pr. 114 ugniasienės, stovinčios ant sklypo ribos, tokiu būdu formuojant ištisinę tvarkingą gatvės užstatymo liniją, būdingą Savanorių prospektui, būtina gauti gyvenamojo namo savininkų sutikimus.

Prastos būklės 7 uosialapius klevus, augančius ant sklypo ribos, numatoma kirsti. Vakarinėje pusėje siūloma sodinti 3 naujus dekoratyvinius medžius ir pasėti dekoratyvinę veją.

Į požeminį garažą įvažiavimas ir išvažiavimas planuojamas iš Aukštaičių gatvės, pandusus įrengiant numatomo užstatymo ribose. Nuo įvažos išlaikomas norminis atstumas iki gyvenamųjų patalpų bei visuomeninio pastato. Požeminio garažo ventiliacijos anga numatyta ant projektuojamo pastato stogo - rengiant techninį projektą būtina išlaikyti norminius atstumus iki gyvenamųjų patalpų.

PASISAKYMAI

E.Barzdžiukas. Bendroje Savanorių pr. išklotinėje, mano manymu, toks tūris galėtų būti, ir autoriai teisingai nenustato aiškios ribos, kur aukštesnė dalis gali būti. Viskas čia teisinga, aukštingumas išklotinėje visiškai nešokiruoja. Terminas „rekonstruojamas“ yra juridinis, t.y., apibrėžtas įstatymais, numatančiais, kas turi būti išsaugoma ir t.t. O „integruojamas“ – žodis, kuris nieko neįpareigoja. Jeigu išsiskirtų pirmo aukšto lygiu tam tikras karnizas ar pan., kuris atitiktų tą buvusį mastelį, tai ir techniniame projekte visiškai įmanoma į tuos dalykus atsižvelgti. Detalusis planas parengtas profesionaliai, vertinčiau teigiamai. Siūlyčiau išsaugoti kampinę pastato kompoziciją. Esant galimybei blokuoti pastatą Savanorių pr. išklotinėse.

. Dviprasmiška padėtis. Sutinku su Evaldu, kad viskas profesionaliai padaryta, jei paveldas nekelia tam pastatui reikalavimų. Viso tūrio komponavimas išklotinėje kelia abejonių dešiniau esančių pastatų atžvilgiu. Tūris galėtų nebūti toks išsiplėtęs: jis nei prie vienos pusės smarkiai limpa nei prie kitos. O jei reikia išlaikyti užstatymo intensyvumą, tai būtų galima kokį nors akcentą dar aukštinti, bet tą išklotinę, kuri jungiasi su dešinėje pusėje esamu užstatymu, šiek tiek švelninti. Detaliajam planui pritariu. Esamo kampinio pastato tūrio išsaugojimui ir inkorporavimui į naująjį statinį – taip pat.

. Tai labai aiškus pavyzdys, kaip laikini pastatai sukelia problemų. Mes kalbame ne detaliojo ar techninio projekto lygmeniu, o kažkur ties viduriu. Lietuva serga pertekliniu paveldu, matuojamu kiekybe, o ne verte. Šie pastatai turi ne architektūrinę, bet daugiau semantinę prasmę, tačiau nebūtina visus praeities objektus išsaugoti. Reikia pritarti šitam detaliajam planui, tik turi būti aiški pozicija, kaip mes žiūrime į šitą pastatą – ar jį visiškai panaikiname, ar įterpiame į naują pastatą. Nebijočiau aukščių: mes visada taikomės prie esamų pastatų, bet tie pastatai Savanorių prospekte kada nors pasikeis.

. O kokia jūsų pozicija esamo pastato atžvilgiu?

. Manyčiau, kad reikėtų nugriauti. Reikėtų vertinti ne tik vieną kampinį pastatą, bet kartu su bažnytėle. Mano manymu, galimi du sprendimo variantai: 1) statyti naują pastatą, nugriaunant kampinį namą ir paliekant tik bažnytėlę; 2) išsaugoti kampinį pastatą, įkomponuojant jį į naują statinį. Manau, kad perspektyvinio Savanorių prospekto apstatymo kontekste patogesnis ir lengvesnis būtų pirmasis variantas. Tikslinga parengti aptarimui du variantus: išsaugant senajį ir jo neišsaugant, o statant visai naują statinį.

. Manyčiau, kad šitas kubas svetimas bendram užstatymui. Jis turi būti vientisas, apsiribočiau žemesne altitude. Abejotinas skirtingas pastato tūrių aukštis Savanorių pr. išklotinėje. Siūlyčiau daryti vientisą tūrį, kurio viršaus altitudė būtų sulig Aukštaičių gatvės ligoninės pastato parapeto altitude. Esamo statinio fragmentų ar jo viso įkomponavimas į būsimą statinį – architekto pastangų ir noro reikalas.

. Man atrodo, tarsi išklotinėse būtų neteisingi aukščiai – pernelyg didelė infekcinė ligoninė Aukštaičių g. ir per žema „Mada“ Savanorių pr. Reikėtų svarstyti Savanorių prospekto išklotinės perspektyvą platesniu mastu, bent jau su gretimybėmis, pvz., “Mada“ (kas bus su ja?). Savanorių išklotinėje pastatas per aukštas, nereikia bokšto. Ir gal sulyginti jį su „Mada“? Aukštaičių g. bažnytėlę užstos korpusas prie pat šventoriaus.

. Turėtume galvoti apie visos Savanorių pr. architektūros įvaizdį. Šia yra tik detalė, nors ir svarbi. Centrinėje Kauno gatvėje, kuri yra jungtis su Vilniumi, šis sprendimas turi būti suprantamas kaip vienas komplekso elementų. Jei žiūrėsime į prospekto perspektyvą, matysime, kad tendencija yra augti, modernizuoti. Artėjanti prie centro dalis turi tam tikrą istorinį pobūdį, tačiau jau nuo šios vietos tolyn – jokios vertės tikrai neturi, ir neturėtume prie jos taip davatkiškai prisirišti. Manau, kad esminis pasiūlymas geras, aukštis toks gali būti.

Pritariu detaliajam planui, nes jis iš esmės atsižvelgia į Savanorių prospekto reikšmę ir tolesnę jo aukščių - tūrių sprendinių kryptį. Rengiant techninį projektą bus galima laisviau spręsti architektūrinius kompozicinius uždavinius.

R.Palys. Nemanau, kad aukštingumas yra privalumas pats savaime. Ne pirmą kartą nusiviliu KVAD pozicija, Paminklosaugos komisija ir Urbanistikos skyriumi todėl, kad jie neįžiūrėjo esamo kampinio pastato ir visos sankryžos semantinės vertės. Netenkame ryškios Kauno vietos, tai - Kauno kodo dalis. Manau, kad tai praradimas. „Integravimas“ priklauso nuo autoriaus, nereikia integruoti karnizo, manau, galima palikti visą tą kampą. Reikėtų pastatą išsaugoti arba jo kampinį tūrį pagarbiai įkomponuoti į naują pastatą. Siūlomas tūris per arti nuo bažnytėlės arba per aukštas. Nuo Savanorių pr. -- tas pats dėl kaimyninio pastato (pavyzdys – toliau esantys 5 aukštų sovietiniai gyvenamieji pastatai užstoja žemesnius prieškario pastatus). Gerai, kad nėra tiksliai pažymėtų aukščio ribų.

. Esame keistoje pozicijoje – viskas suderinta, o mes galima tik pritarti arba nepritarti detaliajam planui. Aš pritariu detaliajam planui, man jo sprendiniai priimtini. Pritariu detaliajame plane siūlomam aukščiui, tankumui ir intensyvumui, t.y., pagrindiniams detaliojo plano sprendiniams. Vienaaukščio esamo pastato architektūrinė išraiška, planinė forma kelia tam tikrų sentimentų. Manau, kad tam tikri seno pastato ženklai gali būti išsaugoti ar atkurti naujojo pastato architektūroje. Matau tam tikrą prieštaravimą detaliajame plane. Tai – nurodyta statybos rūšis – rekonstrukcija. Panašu, kad to neįmanoma įgyvendinti.

Vl.Stauskas. Šitas kampas panašus į „Pieno centro“. Siūlau atsisakyti atskiros aukštesnės dalies ir visą kampinę erdvę formuoti vienodo aukščio tūriu, pvz., parodyto brėžinyje aukščio. Antra, numatomame moderniame fasade ir kampe būtų visai įdomu palikti esamo pastatėlio kampą ir fasadų plokštumas. Galbūt jos atsispindės ir fasado stikle.

. Aukštis visiškai nekelia abejonių. Prisikėlimo bažnyčia matoma nuo Dobilo sankryžos ir paskui ji visai pradingsta. Pirmas jos atsiradimas stabtelėjus šitoje sankryžoje – išnyrantis Prisikėlimo bažnyčios bokštas. Tai yra vertybė. Jei būtų galima tai užprogramuoti, paliekant erdvę vaizdeliui ir kampinį namą, bokštas galėtų būti ir aukštesnis. Ten, kur automobilių aikštelė, galėtų būti to paties tūrio bokštelis, o tas kampas – tai Aukštaičių ir Zanavykų gatvės kvapas, tai brangintina. Siūlau sutalpinti ir naujus tūrius, ir A.Jokimo pastato fragmentus; antra - išlaikyti vizualinį ryšį su Prisikėlimo bažnyčia.

. Ši zona tai – Žaliakalnio vizitinė kortelė. Siūlau detaliajame plane numatyti 12 m aukščio reglamentą ir perimetrinį Savanorių pr. užstatymą, nepaliekant neužstatytų plyšių Savanorių pr. išklotinėje. Siūlau numatyti atokesį užstatymą esamos bažnyčios atžvilgiu. Pateiktai užstatymo tūrinei kompozicijai nepritariu, kadangi ji nepabrėžia perimetrinio užstatymo principo.

L.Tuleikis. Kai M.Fuksas pirmą kartą atvažiavo į savo tėvo miestą, Savanorių prospektą jis pavadino bjauriausia gatve, kokią jis iš viso gyvenime matęs. Sutinku, keista, kad mes turime spręsti apie vieną namą, neturėdami šitos dalies koncepcijos. Vėl reikia pabrėžti tai, kad miestas nedaro savo darbų, iki šiol nėra Savanorių prospekto koncepcijos. Man atrodo, kad Savanorių prospektas turėtų būti vientisesnis – vienodo aukščio.

Gaila, kad paveldosaugos specialistai nevertino situacijos dėl bažnyčios kompleksiškai, o vertino namuką atskirai. Žema oazė, susiformavusi dideliame gatvės užstatyme, labai praturtintų sankryžą. Mano pasiūlymas: prašyti, kad savivaldybė, išduodama techninio projekto sąlygas, įrašytų reikalavimą projektuoti du variantus – integruojant šitą pastatą arba griaunant jį visiškai ir pristatant tarybai. Antraip gali nutikti, kad pastato integravimas, įrašytas kaip taisyklė, gali išprovokuoti prastą sprendimą. Todėl manau, kad reikia siūlyti du techninio projekto variantus ir juos pristatyti tarybai.

Detaliajam pritariu su nedidelėmis pastabomis. Pirma, Savanorių pr. išklotinėje pastatas turėtų būti vientisesnis – vienodo aukščio. Antra, pastatas turėtų reaguoti į Prisikėlimo bažnytėlę – neatsirasti ugniasienė. Trečia, aukščio reglamentas turi būti tikslesnis.

. Dauguma iš principo pritaria detaliajam planui, aš – taip pat. Man atrodo, gerai, kad autorė nenubrėžia griežtų ribų būsimiems projekto architektams. Mano supratimu, didžiausia mūsų detaliųjų planų bėda yra ta, kad architektas, nebūdamas tūrinių objektų projektuotojas, numato aukščius, o paskui pastato architektas nebežino, ką daryti. Pritarčiau kolegoms, kurie sakė, kad integruoti to namo nepavyks. Man atrodo, kad galima jį nuversti. Dabar balsuosime. Formuluoju nutarimą: pritariame detaliajam planui ir siūlome atsižvelgti į KAUET išsakytas pastabas dėl kitos techninio projekto stadijos.

. Prašau pirmininko atsižvelgti į mano pasiūlymą dėl sąlygų techninio projekto -- kad jose būtų įrašyta, jog privaloma pristatyti du variantus.

G.Balčytis. Prašymas logiškas. Kas pritaria pristatytam detaliajam planui ir siūlymui į techninio projekto sąlygų sąvadą įrašyti, kad privaloma pateikti du sprendinių variantus: pirmas – naujas pastatas su integruotu esamo pastato tūriu, antras – naujas pastatas, griaunant esamą statinį? Žinoma, sprendinius privalu pristatyti ekspertų tarybai.

Balsavo. Už – 8, prieš - 2, susilaikė – 1.

1. Apsvarsčius Savanorių pr.116/ Aukštaičių g.2 detalųjį planą (architektė Asta Kiaunienė, Šarūno Kiaunės projektavimo įmonė. Užsakovas – ŽŪB "Nematekas", pristatomas KAUET prašymu), nutarta projektui pritarti su rekomendacijomis:

1.1. Rengiant techninio projekto sąlygų sąvadą, siūlome įrašyti sąlygą, kad būtų privaloma pateikti du sprendinių variantus: pirmas – integruoti senąjį vaistinės pastatą, antras – griauti jį. Abu variantai turi būti pristatyti KAUET (8 ekspertai).

1.2. Savanorių pr. išklotinėje pastatas turėtų būti vientisesnis, siekiant prospekto vieningumo (6 ekspertai).

1.3. Pastatas turėtų labiau reaguoti į Prisikėlimo bažnytėlę. Siūlome numatyti atokesnį užstatymą esamos bažnyčios atžvilgiu (4 ekspertai).

Aukštis nekelia abejonių (5 ekspertai).

1.6. Esant galimybei blokuoti pastatą Savanorių pr. išklotinėse (2 ekspertai).

1.5. Siūlome išsaugoti kampinę pastato kompoziciją (2 ekspertai).

1.7. Viršaus altitudė turėtų būti sulig Aukštaičių gatvės ligoninės pastato parapeto altitude (1 ekspertas).

. Administracinis ir komercinis pastatas Karaliaus Mindaugo pr. 52. Projektiniai pasiūlymai techniniam projektui. Projektuoja UAB “Performa”, architektas Valerijus Starkovskis. Užsakovas – UAB “Ekfita” (pristatomas pakartotinai).

 

V.Starkovskio projektuojamas pastatas Karmelitų bažnyčios kaimynystėje

 

 

 

 

 

 

 

 

Vaizdas iš Kaunakiemio g.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vaizdas nuo Akropolio garažų stogo

 

 

 

 

 

 

 

 

G.Balčytis perskaitė pirmo svarstymo metu išsakytas pastabas ir pakvietė autorių pristatyti projektą.

V.Starkovskis. Trumpai papasakosiu, kas pasikeitė pagrindinėje plano dalyje. Apsistojome ties raidos programa, rodome perspektyvinį užstatymą. Pagrindinėje plano dalyje būtų taip: bažnyčios aikštę formuojame iki mūsų pastato, uždengdami naująją gatvės tąsą, atverdami Karo Ligoninės gatvės fragmentą ir t.t. Terenu suformavome stačiakampio formos sklypą ir pratęsėme ašį nuo vienuolyno komplekso.

Buvo išsakyta pastabų dėl pastato fabrikiškumo, spalvos, monotoniško silueto. Į esamą kontekstą mes įsiterpiame su moderniu stačiakampiu tūriu, kuris yra šiuolaikiška pastato interpretacija. Būtų panaudota archibioninė sistema, ir tie objektai bandomi rodyti ne kaip atskiri pastatai, bet kaip pastatų kompleksas, kaip kvartaliukas. Nusižiūrėję įvairius šios vietos elementus, bandome traktuoti Karaliaus Mindaugo gatvės pastatus kaip pramoninius, imituojančius Hanzos uostą.

Į pačią bažnyčios aikštę atsukamas dvigubo fasado tūris, kad nebūtų didelės konkurencijos su šventoriaus erdve ir su pačiu pastatu. Į vienuolyno pusę – buvusio Tilmanso fabriko darbininkų klubo sieną - bandome išsaugoti visą šį fasadą ir prie jo projektuojame savo objektus, pastatą vario žvynais ir tokiu pat kaip klubo langų ritmu.

Buvo išsakyta pastaba dėl aikštės geometrizacijos. Kai patrumpinome tūrius ir pradėjome juos “minkyti”, stogo linija pasidarė laužyta ir ne tokia monotoniška. Tūrių nusklembimai padeda atverti vienuolyno komplekso erdvę, nebėra tokios grūsties bei agresyvaus spaudimo gatvelei.

L.Tuleikis. Sprendiniai galimi, tačiau man labiau patiko santūrus praėjusios tarybos variantas. Manau, kad tas pastatas galėtų būti vientisesnis, kaip fonas bažnyčiai. Negeras pastatų tūrio sulaužymas nuo Karmelitų bažnyčios aikštės pusės. Čia labiau derėtų neužgožiantis vienodo aukščio tūris, kuris padėtų suformuoti aikštės apstatymą, o ne dominuotų aikštėje. Tačiau, žiūrint ne iš aikštės, o iš išklotinės pusės, ryškios „galvos“ formavimas galimas.

Keistai atrodo palikta Tilmanso klubo siena. Bet turint omenyje, kad ji sutampa su Karmelitų vienuolyno siena kitoje gatvės pusėje, panašūs laiko ženklai – galimi. Neabejotinai pagerėjo komplekso vidinė erdvė. Labiausiai netenkina fasado sprendiniai, „fachverkinio“ fasado struktūra turėtų būti kuriama iš masyvios medžiagos, o ne lakšto lankstinių, kurie parodys fasado butaforiškumą.

G. Šinkūnas. Turiu pastabų dėl generalinio plano. Gerai, kad yra šitas ryšys, bet ignoruojamas kitas ryšys su sala. Bus reikalinga šviesoforų sankryža, nes kitos dvi sankryžos bus per arti viena kitos. Aišku tik tiek, kad ji padės eksponuoti Karmelitų bažnyčią. Pateiktiems pastato architektūriniams (išskyrus teritorijos) sprendiniams pritariu. Teritorijos sprendiniams nepritariu, kadangi jie neatitinka Nemuno salos (Kauno arenos), „Akropolio“ ir Karaliaus Mindaugo prospekto detaliųjų planų, kuriuose įvertinta susisiekimo sistema.

. Projektui pritariu.

Vl.Stauskas. Sklypo planas iš karto taisytinas. Jei savininkas kampo dar neturi, gal savivaldybė gali laikinai išnuomoti – reikia projektuoti taip, kaip turėtų būti. Palaikau G.Šinkūno nuomonę, kad transporto klausimas dar neišspręstas. Nematau transporto analizės. Manyčiau, kad šalia istorinio objekto turėtų iškilti trapesnis naujas objektas. Dabar atrodo, kaip parodos erdvė, kurioje kelios valstybės susirinko parodyti savo sugebėjimus.

Nepritariu per dideliam žaidimui tūriais, formomis, medžiagomis, kryptimis, įstrižainėmis, ypač Nemuno kranto išklotinėje. Korpusai turėtų būti lakoniškesni, kuklesni, bet modernūs, ne vienas blokas. Malonu, kad autoriai atsižvelgė į Tilmanso klubą, bet... jį palaidojo, ant viršaus užkėlė netinkamą antstatą, akmeninį stogą. Manyčiau, fasadas turėtų būti neutralesnis. Formų įmantrumas, įvairumas neįtikina. Dėl spalvų – iš Nemuno pusės gal ir galima žaisti, bet ten, kur Karmelitų bažnyčia, sprendimas turėtų būti santūresnis.

G. Prikockis. Viso kvartalo suskaidymas atskirais tūriais mane visai įtikina. Įtikina ir tos perspektyvos, aukštingumas ir autorių medžiagiškumo pasirinkimas. Visa tai rodo jautrų požiūrį į aplinką, ir aš vertinu teigiamai. Vieną pastabą noriu pasakyti: senojo fabriko fasado traktavimas. Formalus sprendimas palikti vieną sieną – tarsi antkapinį paminklą. Siūlau atstatyti visą klubo pastatą. Tai suteiks kompleksui solidumo ir aiškią poziciją.

. Iš esmės galimas variantas nuo bažnyčios projektuoti pagal perimetrą. Tilmanso klubo tūrį palikti arba pagarbiai integruoti, net paliekant tarpą tarp jo, sienos ir naujo tūrio (analogija su Savanorių pr. kampo pasiūlymais). Apdaila ir aukštų slėpimas po tinkleliu – geras sprendimas, nes paslepia aukštų skaičių, be to, papildo sporto arenos tūrio dominavimą. Gal šiek tiek santūriau reikėtų laužyti formas.

. Vienas įdomiausių sprendinių krantinėje. Šiuo kompleksu mes jau tęsiame „minusinę“, griaunančią istorinę architektūrą liniją, susidarančią prie Karmelitų bažnyčios ir vienuolyno. Iš principo toks projektas kūrybiškas, teisingas, sudarantis sąlygas atverti vaizdą į Karmelitų bažnyčią. Tik pats sprendimas – sunkus, emociškai niūrus, tokioje vietoje kaip krantinė turėtų būti šviesu ir jauku... Pati pastatų architektūra per sunki, dirbtinai monumentali, masyvi. O čia yra ir prekybinis, administracinis korpusai. Prieštaringų minčių kelia sprendimas įkomponuoti kampą į buvusio Tilmansų klubo sieną. Reikia apsispręsti – palikti salės korpusą ir mėginti jungti ar griauti ir sukurti visiškai naują architektūrinį derinį. Pritariu ieškojimų, kūrybiškumo krypčiai.

V.Kuliešius. Manau kad šis variantas – ryškus žingsnis į priekį, jis atsižvelgia į naują realybę. Stambus tūris yra garažas. Pritariu nuomonei, kad būtina išplėsti erdvę, kad bažnyčia atsigautų. Siūlau sumažinti kvartalo apstatymo tankumą ir intensyvumą, atsisakyti vidinio korpuso kvartalo viduje. Pritariu siūlymui išsaugoti Tilmanso klubo tūrį. Spalvinis sprendimas netinkamas, siūlau atsisakyti tamsių spalvų. Teigiami projekto bruožai: įdomus siluetas, įdomi architektūrinė išraiška.

. Praėjusį kartą nepasisakiau griežtai prieš estetiką. Užkliuvo santykis su žemu vienuolynu, nes labai stelbia tą vienuolyno kompleksą. Siūlymai originalūs ir įdomūs, bet pernelyg įmantrūs ir aktyvūs, todėl grėsmingi. Tuščias kampas – urbanistinė užuomina, gal naudinga apžvelgti vienuolynui ir bažnyčiai. „Antkapinės lentos“ – „Tilmanso“ fasadas gal nėra blogybė, galime tuos fasadus traktuoti kaip memorialines lentas sunykusiems istoriniams pastatams.

S.Juškys. Pasukus bažnyčią 90 laipsnių kampu, būtų gerai. Pritariu V.Stausko nuomonei dėl kampo užstatymo. Tūriai per daug sulaužyti. Ir sulaužyta kompozicija, komplekso sprendimas – toks kelias galėtų būti, bet jis dar nenutiestas iki galo, reikia tobulinti. Vengti per daug didelio medžiagų naudojimo – jei fachverkas, tai turi būti tikras, konstruktyvus, o ne dekoratyvus. Kai kurie tūriai galėtų būti ir iš tradicinių medžiagų. Iš principo – pritariu.

. Vertindami turime žinoti, kokioje aplinkoje šį kompleksą statome. Viena – tai Naujamiesčio apsaugos zonos vizualinio pozonio teritorijoje, antra – sakralinėje vietoje, o tai yra labai svarbu. Įstatymas sako, kad negalima statyti jokio pastato, kuris taptų vizualine kliūtimi, be to, bet koks naujas pastatas turi paryškinti senąsias vertybes. Kadangi antruoju atveju turime kompleksą, būtų idealu nieko čia nestatyti. Bet socialinės aplinkybės yra kitokios, ir projektuotojai ieško geriausio sprendimo. Man atrodo, jie pasiekė neblogų rezultatų. Seną architektūrą gali paryškinti tik nauja. Vienos centro pavyzdys. Pastatas turi būti šiuolaikiškas, aukštos architektūrinės kokybės.

Niekada šitas kvartalas nebuvo perimetriškai apstatytas, tad reikalauti perimetrinio užstatymo istoriškai nepagrįsta. Projektuotojai matė, kur yra vertybė, ir neužstatė kampų, o atidengė ansamblį – tai pozityvu. Manau, kad buvo rastas gana geras sprendimas – atstatyta istorinė gatvė ir kvartalas savo planine struktūra labai gražiai įkomponuotas į šitą dalį. Vertinant gretimybes, reikia suprasti, kad pagrindinis reikalavimas – refleksuoti: turi būti iš karto suvokiama, kad tai sakrali teritorija. Bažnyčia vizualiai turi atsispindėti visuose pastatuose.

Kyla abejonių, ar vieta ne per daug užstatyta, juk čia bus dirbama, gyvenama, per daug ankšta viduje. Manau, jog iš esmės einama geru keliu -- ieškoti naujos architektūros terpėje, kuri reikalauja labai geros architektūrinės raiškos. Urbanistinių ir architektūrinių sprendimų siūlymai pozityvus, paveldosaugos požiūriu ieškojimai tinkami. Pritariu.

. Pirmas variantas patiko labiau, jis buvo vientisesnis ir kaip statinys, ir kaip kvartalo dalis. Bet ir šie siūlymai rodo didelę potenciją kurti ir siūlyti variantus, spręsti įvairias užduotis. Trūksta nuosaikumo, santūrumo. Pritarčiau kvartalo tūriniam erdviniam komponavimui, įvertinant galimą didesnę Mindaugo pr. užstatymo raidą, komplekso pateikimą kaip tos kvartalo dalies visumą. Šiuo požiūriu pirmasis užstatymo variantas buvo vieningesnis ir galėtų būti pagrindas detalizuojant atskiras išklotines ir kompozicijas. Pastatų tūrių estetiniai sprendimai turėtų būti grindžiami tik naudojant natūralias konstrukcijas ir medžiagas, vengiant imitacijų.

. Transporto sprendiniai nėra šio projekto uždavinys. Transporto sprendiniai yra paimti iš bendrojo plano sprendinių. Esame parengę raidos programą – aikštę prie Karmelitų bažnyčios be transporto. Apie projektą: iš Karaliaus Mindaugo išklotinės man siluetas simpatiškas. Pritariu techninio projekto sprendiniams. Pritarčiau struktūriniam komplekso skaidymui: struktūrinei metalo estetikai nuo Mindaugo kr. prospekto; refleksuojančio stiklo tūriui ties Karmelitų bažnyčia; Tilmanso klubo fasado fragmentiniam įkomponavimui į Kaunakiemio g. fasadą.

G Balčytis. Labai kritiškų priekaištų nebuvo, gal dar galime išklausyti R.Gudienės požiūrį.

. Projektuojami pastatai turi būti kaip fonas, pagrindinis turi išlikti Karmelitų ansamblis. Kaip visada pasigendama paveldo brėžinio su visais ekspertų parašais. Jame turi būti nusakyta, kas vertybė, kas saugoma, o kas -- ne. Tokio brėžinio nėra.

. Iš principo lyg ir nebuvo kategoriškų priekaištų, išskyrus vieną ekspertą, kurį sprendimas ne visai patenkino. Negalėčiau pasakyti, kad man šis sprendimas patinka labiau nei anksčiau pristatytas. Man abu nėra nei labai geri, nei labai blogi. Spendimas turėtų būti vientisesnis, per daug čia chaoso. Aš pritariu 6 ekspertams, kurie sakė, kad chaoso per daug. Apdaila irgi per daug chaotiška, trūksta vieningumo. Dauguma ekspertų vertino šį darbą teigiamai. 6 ekspertai pasisakė, kad su esamu paveldu – Tilmanso klubu – reikia kažką daryti kitaip, negu dabar pateikta.

Aš laikausi tokios pat pozicijos kaip Jonas Minkevičius: palikti visą tūrį ir jį pritaikyti prie projekto arba nugriauti. Eksponuoti liekanas man atrodo netinkamas būdas. Du ekspertai norėjo, kad išklotinė prie bažnyčios būtų vientisesnė, 4 ekspertai turėjo pastabų dėl generalinio plano ir transporto schemos, srautų. Tačiau viskas pataisoma. Iš visų pasisakymų supratau, kad nevertėtų prašyti šio darbo pristatyti dar kartą. Taigi iš principo pritariame, siūlome autoriams labai rimtai permąstyti estetiką, pastatų tūrius ir dar kartą įvertinti ekspertų pastabas.

NUTARIMAS

2. Nuspręsta pritarti techninio projekto “Administracinis-komercinis pastatas Karaliaus Mingaugo pr. 52” projektiniams pasiūlymams (projektuoja UAB “Performa”, architektas Valerijus Starkovskis. Užsakovas – UAB “Ekfita” ) su pastabomis:

2.1. Siūlome projektą tobulinti apibendrinimo, nuosaikumo linkme: per daug chaoso, tūrių laužymo (7 ekspertai).

2.2. Fasado sprendiniai perkrauti, trūksta vientisumo. Manome, kad reikėtų atsisakyti fachverko konstrukcijų imitacijos, per daug skirtingų apdailos medžiagų, tamsių ir niūrių spalvų (5 ekspertai).

2.3-. Teigiama – Tilmanso klubo sienos respektavimas. Tačiau jos įkomponavimo užduotį dar reikia spręsti, galbūt išsaugoti visą likusį klubo tūrį (6 ekspertai). Už Tilmanso klubo atkūrimą pasisakė vienas ekspertas.

2.4. Rekomenduojame, kad prie Karmelitų bažnyčios projektuojamo pastato išklotinė būtų vientisesnė (5 ekspertai).

2.5. Pastabos dėl generalinio plano – ignoruojamas ryšys su sala, patikslinti taip, kad atitiktų detaliuosius planus (4 ekspertai).

Manome, kad užstatymo tankumas ir intensyvumas yra per dideli (2 ekspertai).

Parengė Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*