Rugsėjis

 (Įspūdžiai)

Raimonda Kogelytė - Simanaitienė
www.kamane.lt, 2008 09 21

Nylarso romaninės bažnyčios Bornholme vidus.

Jaunųjų autorių ir dizainerių stiklo parodos atidarymo akimirka prie Haslės parodų galerijos.

Valmanto Gutausko parodoje eksponuotas darbas „Sapnas II“.

Julijos Pociūtės stiklo darbai, eksponuojami Haslės parodų galerijoje.

Vokiečių menininko Wilken Skurk skulptūra „Transformer“.

Prancūzų dailininko Didier Tisseyre darbas“Transe“.

Slovako Martin Muranica kūrinys „Sleeping Man“.

Suomių dailininko Markku Salo kūrinys „Action stories“.

Slovėnijos menininkės Tanjos Pak erdvinė kompozicija „Undulations – Again“.
 

Danijai priklausančioje Bornholmo saloje rugsėjį startavo dar praėjusių metų gale pradėtas monumentalus stiklo meno projektas European Glass Context 2008, kuris veiks iki spalio 19 dienos.

Bornholmas – nedidelė (apie 30 km skersmens), Danijai priklausanti Baltijos sala, į kurios didžiausią uostą Rionę patogiausia nuplaukti greitaeigiu katamaranu iš pietiniame Švedijos krante esančio miesto Ystado. Gamta Bornholme ganėtinai atšiauri ir, nors čia kruopščiai plėtojami ūkiai, atvykusiojo dėmesys vis tiek nukrypsta jūros link. Vienose salos pakrantėse išsidėstę Lietuvos pajūrį primenantys, smėlėti paplūdimiai, kitose - uolas ir didžiulius akmenis skalauja šaltos rudeninės Baltijos bangos.

Salos pakraščiai nusėti nedidukų miestelių, kuriuose raudonų plytų architektūrą gražiai papildo uostų peizažas – baltos jachtos bei dangaus ir jūros mėlynė. Šiaurinėje salos dalyje stūkso ankstyvųjų viduramžių tvirtovės griuvėsiai, o visoje jos teritorijoje gausu itin mažų, baltų apvalios formos romaniškų bažnytėlių, su ypač gražiu architektūriniu akcentu – stora ištapyta kolona patalpos viduje. Istoriškai Bornholmas minimas kaip tarpstotė, buvusi svarbi kryžiaus žygių dalyviams, plaukiant iš Šiaurės šalių į Latviją ir Estiją.

Bet šiandieninis Bornholmas žymus ne tik kraštovaizdžiu, architektūros paveldu bei ekologiniu turizmu. Kelis paskutiniuosius dešimtmečius jis garsėja kaip tarptautinis, šiuolaikinio stiklo bei keramikos meno centras. Bornholmo meno muziejuose rengiamos pripažintų taikomosios srities dailininkų (ypač keramikų bei stiklininkų) parodos, vietinėse keramikos ir stiklo mokyklose vyksta aukšto lygio edukacija. Ši vieta taip pat žymi studijinio stiklo judėjimo bei atvirų keramikos dirbtuvių organizavimu, įvairiais simpoziumais, meistriškumo kursų renginiais.

Neveltui Bornholmo stiklo dirbtuvėse dar 1993 metais tobulinosi tokie žinomi Lietuvos vitražo bei stiklo dailininkai kaip Algirdas Dovydėnas, Remigijus Kriukas, Valmantas Gutauskas, Vygantas Paulauskas, Arūnas Daugėla ir kiti.

Natūralu, kad Bornholme nuolat vykstančios tarptautinės stiklo ir keramikos bienalės inicijuoja svarbius kūrybinius postūmius, atspindi naujausias minėtų dailės šakų vystymosi tendencijas. European Glass Context 2008 galima priskirti prie ypač svarbių pastarojo laikotarpio Bornholmo renginių.

European Glass Context 2008 projektą sudarė 5 dalys: dvi tarptautinės parodos, mokslinė konferencija, kūrybinės stiklo dirbtuvės (workshop‘as) bei techninių stiklo apdirbimo naujovių ir įrangos paroda. Į tarptautines stiklo meno parodas projekto European Glass Context 2008 organizatoriaipakvietė dalyvauti Europos Sąjungai priklausančių šalių, o taip pat Islandijos, Norvegijos bei Šveicarijos menininkus.

Kiekvieną šalį turėjo pristatyti ne daugiau kaip 6 autoriai – stiklo profesionalai, kurių kūryba privalėjo atitikti 3 kategorijas: pripažintų menininkų (Established Artists), kylančių/jaunųjų menininkų (Emerging Artists), industrinio dizaino atstovų (Industrial Design). Taip pat į praktinius užsiėmimus stiklo dirbtuvėse buvo kviečiami studentai, atstovaujantys Europoje stiklo dailininkus rengiančias aukštąsias mokyklas.

Nuo pat metų pradžios kiekvienos dalyvaujančios šalies nacionalinių komisarų pastangomis buvo atrenkami dailininkai ir rengiamas išsamus, parodas lydėjęs katalogas (baigtinį jo variantą sudarė 335 puslapiai, iliustruoti 160 autorių darbais ir juos komentuojančiais menotyriniais tekstais).

Projektas vyko įvairiose Bornholmo salos vietovėse: netoli Gudhjemo miesto esančiame Bornholmo meno muziejuje, kuriame buvo eksponuoti pripažintųjų stiklo menininkų kūriniai; Haslės parodų salėse rodyta jaunųjų kūryba ir šiuolaikinio stiklo dizaino pasiekimai. Bornholmo stiklo ir keramikos mokykloje Nekse vyko teorinė konferencija ir stiklo specialybės studentų performansas. Viename iš meninių centrų savo kūrybą pristatė Bornholme gyvenantys ir kuriantys danų stiklininkai.

Lietuvos stiklo kolekciją sudarė svarbiausių mūsų šalyje puoselėjamų stiklo technologijų ir sričių (vitražo, skulptūrinio stiklo, konceptualios pakraipos, stiklo dizaino) pavyzdžiai. Bornholme eksponuoti 5 Lietuvos autorių - Eimučio Markūno, Valmanto Gutausko, Indrės Stulgaitės, Julijos Pociūtės, Edmundo Unguraičio darbai, „workshop‘e“ taip pat dalyvavo VDA KDF Stiklo katedros studentai.

Aptarti labai didelės apimties parodas visuomet nėra labai lengva, nes jos dažniausiai atrodo kaip mozaika, kurios sudėtinės dalys nebūtinai formuoja ar išryškina tam tikras kryptis ar aiškias menines nuostatas.

Apibendrinant formaliosios raiškos stikle ypatumus, derėtų pastebėti, kad šiuolaikiniame stiklo mene vis dar vyrauja skulptūrinė plastika, palaipsniui užleisdama vietą trapioms, erdvinėms, instaliacijų pobūdžio struktūroms arba konceptualioms kompozicijoms.

Peržvelgus didžiulę sankaupą šiuolaikinio stiklo kūrinių, buvo akivaizdu, jog technologijos, visuomet buvusios svarbios šios srities menui, čia naudotos ypač plačiai ir sudėtingai: parodose, tarsi kaleidoskope, atsivėrė labai įvairus stiklo meninio apdirbimo spektras, o tuo pačiu šios medžiagos teikiamas vizualinis įtaigumas.

Dar viena tema, kurią rengėjai norėjo ryškiau matyti – kultūrinio tapatumo, nacionalumo bei mokyklos reikšmės (tradicijų tęstinumo?) stiklo mene atspindys. Šiuo atžvilgiu ekspozicjos buvo gana nebylios (prie to prisidėjo ir ne pats geriausias kūrinių eksponavimas).

Nors katalogo įvadiniuose straipsniuose samprotaujama būtent apie tai, koks šiandien yra Europą sudarančių šalių kultūrinis tapatumas, nacionalinio meno arba bent jau tam tikros šalies stiklo meno mokyklos indėlis -- akivaizdu, kad savas tradicijas, regis, išlaiko mažuma kraštų. Taip tarsi parodoma, kad šiandieninė kūryba tampa vis labiau kosmopolitiška.

Vis dėlto, išimčių šioje parodoje būta. Iš bendro konteksto labai ryškiai išsiskyrė kelių šalių kolekcijos, palaikančios savo suformuotą nacionalinį tapatumo įvaizdį arba savitos mokyklos tradicijas. Norėtųsi paminėti tik porą tokių pavyzdžių, tarkime, prancūzų menininkų literatūrišką, romantišką, sentimentalią, bet elegantišką kūrybą ir kitą kraštutinumą – precizišką, šaltoką, puikaus techninio atlikimo, abstrakčių geometrinių formų čekų ir slovakų darbų rinkinį.

Dar vienas ypatumas būtų tas, jog stiklo mene dabar labai aiškiai siekiama taikomosios (dizainiškosios) ir meninės (artistiškosios) pozicijos atskyrimo ir naujos raiškos įtvirtinimo. Tai liudijo įvairūs požymiai. Pirmuoju iš jų galėtų būti parodų formavimo būdas: utilitarus, industrinis stiklas parodose buvo griežtai atskirtas, dizainiškus kūrinius rodant vienoje salėje.

Antruoju požymiu laikytina tai, kad nūdienos stiklo meno problemas aptarusioje konferencijoje, viena iš esminių temų tapo diskusija ar studijinis stiklas, (kuris, beje, gimė siekiant išsilaisvinti iš fabrikinio, industrinio stiklo gamybos būdo), šiandiena jau vėl nėra stabdžiu laisviems, intriguojantiems, postmoderniems kūriniams rastis.

Trečiasis, stiklo meno postmodernėjimo kryptį brėžiantis požymis tapo jaunųjų stiklo specialybės studentų „workshop‘as“, kurio metu taip pat siekta žaidimo, kuriant ne stiklo dirbinius, o teatralizuotus veiksmus, kuriems naudojama stiklo medžiaga.

Daugiau informacijos apie šį projektą, jame dalyvaujančius autorius, organizatorius ir kita galima rasti adresu www.glass08.com .