Gruodis

Pagal KAUET 2008 12 10 posėdžio protokolą,
kamane.lt 2008 12 21Net 7 versijos – kur dėti Kauno miesto savivaldybę ir pagaliau -- žalia šviesa gyvenamajam kvartalui su administraciniais pastatais Brastos g.14 – toks priešpaskutinio 2008 metais Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) posėdžio rezultatas.

Svarstyta:1. PASTATO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR ADMINISTRACIJOS REIKMĖMS GALIMYBIŲ STUDIJA. Parengė VšĮ "NPR". Užsakovas - Kauno miesto savivaldybė.
2. GYVENAMASIS KVARTALAS SU VISUOMENINIAIS PASTATAIS BRASTOS G. 14. TECHNINIO PROJEKTO PASIŪLYMAI. Projektuoja A.Kančo studija. Užsakovas - UAB "Alterus". Pristatomas pakartotinai.

Posėdžiui vadovavo Gintaras Balčytis.

1. PASTATO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR ADMINISTRACIJOS REIKMĖMS GALIMYBIŲ STUDIJA. Parengė VšĮ "NPR". Užsakovas - Kauno miesto savivaldybė.

G.Balčytis: Šiuo atveju svarstome tik vienos įmonės darbą, kurio pagrindas – ekonominė ir socialinė analizė. Nesu tikras, kad šio darbo nagrinėjimas - KAUET prerogatyva. Reikėtų ateityje problemą nagrinėti urbanistiniu aspektu.

A.Karalius: Aš manau, kad tai net labai strateginis klausimas. Viešoji įstaiga, atlikusi analizę, pateikė net 7 savivaldybei tinkamas vietas. Manau, mūsų svarstymo metu išryškės prioritetai, ir tai savivaldybei padės tolesniame darbe. Puiku, kad savivaldybė pateikė šį klausimą ekspertų tarybai.

G.Balčytis: Prašome VšĮ "NPR" atstovę Rūtą Kastanauskienę pristatyti analizę.

R.Kastanauskienė: Tai ekonominis ir socialinis pagrindimas. Darbą sudaro kelios pagrindinės dalys. Iš viso yra 53 pastatai, kuriuos savivaldybė valdo nuosavybės arba pasitikėjimo teise, arba nuomoja. Pagrindinė problema ta, kad pastatai išmėtyti po visą miestą. Vidutinis pastatų amžius – 63 metai. Tik nedidelis jų procentas rekonstruoti, nusidėvėjimo laipsnis didelis.

Savivaldybės problemos: vietos stoka, išsklaidyti padaliniai, trūksta vietos posėdžiams rengti, automobiliams statyti. Pateikėme pastatų finansinį įvertinimą.
Svarbiausi reikalavimai: pastato plotas – iki 20 000 kv.m, sklypo plotas - apie 2,5 ha, tolygus susisiekimas su miesto dalimis, automobilių aikštelė – 350 - 430 vietų, reprezentacija (patalpos turi atitikti A klasės biurų reikalavimus). Svarbus vieno langelio aptarnavimo principo įdiegimas reikalauja pakankamo interesantų priimamojo.

Nagrinėjome 7 vietas:
Esamo savivaldybės pastato vieta.
„Pramprojekto“ pastatas.
Nemuno sala.
A.Juozapavičiaus pr. prie geležinkelio.
Brastos g. Vilijampolėje prieš Kauno pilį.
„Pergalės“ gamyklos vietoje (Kaunakiemio g.).
Buvusi „Lituanikos“ teritorija, Jonavos g. 3.

Pagal pastato plotą dvi vietos laikomos netinkamomis: Laisvės al. 96 ir Nemuno sala. Pagal pasiekiamumą geriausia vieta - Jonavos g. 3. Pagal automobilių aikštelių kriterijų geriausios yra Brastos g., Jonavos g., Kaunakiemio g., A.Juozapavičiaus g.
Siūlomos išvados dėl vietos administraciniam pastatui.

Netinkamos vietos:
Esama savivaldybės vieta. Trūkumai: nepakankamas plotas, transporto problema, sunkumai rekonstruoti.
Nemuno sala. Trūkumai: nepakankamas plotas, sunku įrengti automobilių aikštelę, toli nuo viešojo transporto.
„Pramprojekto“ pastatas. Po rekonstrukcijos plotas būtų vos tinkamas, nėra galimybių plėstis, negalima įrengti automobilių aikštelių.

Tinkamos vietos:
Jonavos g. Privalumai: vieta mieste, gerai pasiekiama automobiliu, ypač viešuoju transportu. Pakanka ploto pastatui ir automobilių aikštelėms. Trūkumas: per didelis sklypas.
Brastos g. Vilijampolėje. Privalumai: vieta priešais senamiestį, pakankamai vietos pastatui ir automobilių aikštelėms. Trūkumai: šalia Centro seniūnijos, nėra inžinerinių tinklų, prastas susisiekimas viešuoju transportu.
Likusios dvi tinkamos vietos: A.Juozapavičiaus pr. ir Kaunakiemio g.:
A.Juozapavičiaus pr. prasta aplinka, blogas pasiekiamumas.
Kaunakiemio g. sklypas išnuomotas privatiems asmenims, per didelis, prastas pasiekiamumas.

Ekonominės analizės išvada: Jonavos g. 3 tinkamiausia vieta savivaldybei pagal minėtus kriterijus.

G. Balčytis: Žodis suteikiamas merui.

A.Kupčinskas: Naujo savivaldybės pastato poreikis yra akivaizdus. Dabar savivaldybės skyriai išmėtyti 15-oje vietų. Valdymo ištekliai naudojami neefektyviai. Reikėtų, kad naujasis pastatas padarytų kuo teigiamesnę įtaką miesto plėtrai, o ne tik pagerintų valdininkų darbo sąlygas. „Akropolis“ sudavė smūgį centro gyvenimui, todėl dabar ypač svarbi savivaldybės vieta.

Dabar tinkamas momentas pasiūlymams. Miesto taryba priimdama sprendimą turėtų apsibrėžti tam tikras ribas. Mums svarbi architektų nuomonė, svarbu, kur bus tikrasis miesto „sitis“. Laisvės alėja ir senamiestis turi gyvuoti.
Ši studija buvo mums naudinga. Norėtųsi aktyvių diskusijų šia tema.

G. Balčytis: Recenziją apie VšĮ "NPR" analitinį darbą pateiks dr. Kęstutis Zaleckis.

K.Zaleckis: Savivaldybės siūlomos vietos:
Kadangi galimybių studijoje vertinti tik ‚taktiniai‘ savivaldybės administracijos naujojo pastato vietos parinkimo aspektai, kurių tokiam svarbiam objektui kaip savivaldybė tikrai nepakanka, būtų tikslinga darbą papildyti kompleksiškesniais ir strategiškesniais kriterijais. Skaičiuojamieji metodai neleidžia įvertinti visų aspektų ir prognozuoti ilgalaikių padarinių (tai pripažįsta ir studija), tad siūloma vietų vertinimą papildyti palyginamuoju metodu – pakanka palyginti vietas tarpusavyje, neieškant ‚mitinio” skaitmeninio objektyvumo.
Vertinamos šios studijoje nurodytos vietos:
Jonavos g. 3
Brastos g. Vilijampolėje
A.Juozapavičiaus pr.
Kaunakiemio g.
Esama savivaldybės vieta Laisvės al. 96
Nemuno sala
K.Donelaičio g. 60, “Pramprojektas”

Siūlomi penki kompleksiški kriterijai:
Semantiškumo – kaip išskirtinio objekto statuso mieste atspindys. Kalbant apie vietą turi būti vertinama sąveika su esamais ar galimais semantiniais objektais bei aplinkos fonu papildymo, o ne konkurencijos būdu. Galima remtis N.A.Salingaros modeliu, teigiančiu, kad žemiausiu hierarchiniu kompozicijos lygmeniu skirtingi objektai būdami šalia formuoja vientisą kompleksą, o panašūs – konkuruoja. Aukštesniu hierarchiniu lygmeniu panašūs objektai priešingai – sutelkia visumą. Pats savivaldybės pastatas gali tapti tiek funkciniu, tiek konvenciniu simboliu.

Tokiu atveju:
jam, kaip ir vizualiniam akcentui, būtina tam tikra aplinkinė neutrali erdvė;
jeigu šalia atsirastų natūralūs (šlaitas, upė) ar istoriniai simboliai, jie tik sustiprintų savivaldybės pastato semantinį potencialą;
pačiam pastatui tapti ikoniniu simboliu gana sudėtinga, tad panašaus miesto simbolio buvimas netolimoje kaimynystėje būtų privalumas;
galimybė tapti konvenciniu simboliu sąlygojama reprezentatyvios visų miesto naudotojų atžvilgiu vietos, greta naudojamų ar ateityje naudosiamų viešų erdvių; svarbu pabrėžti, kad, atsižvelgiant į gatvės kultūrą kaip vieną iš trijų esminių miesto gyvenimo požymių, gatvė ar jų tinklas taip pat laikytini vieša erdve, atskiriant ją nuo miesto gatvių ir kelių;
turi atitikti tam tikras archetipines urbanistines struktūras, pvz.: baltiškąją ašinę vakarų--rytų mandalą, kai svarbiausi funkciniai ir kompoziciniai centrai išdėstomi ant tam tikros ašies, o ne sutelkiami vienoje vietoje.

Papildomos naudos principas -- kaip didžiausios naudos siekio išraiška. Savivaldybės pastatas turėtų tapti gretimų teritorijų kaitos stimulu.
Minimalių pastangų principas -- kaip realistiškumo atspindys. Papildomas efektas turi būti pasiekiamas mažiausiomis sąnaudomis. Pvz.: nagrinėjant kokybinio kanalizavimo reikalaujančias teritorijas, tikslinga sutelkti dėmesį į tas teritorijas, kurioms užtektų mažesnių investicijų. Sakykim, tik savivaldybės pastato ar pastatų komplekso ir pan.; derinantis prie esamos infrastruktūros (tik ne prie stotelių).
Nuoseklumo principas. Išsaugoti ir nenaikinti esamo teritorijų potencialo, pvz., žaliųjų teritorijų miesto centre, turinčių didelį rekreacinį, semantinį ir kompozicinį potencialą.

Funkcinio ir kompozicinio židinių sutapimo principas – vienas esminių architektūrinės-urbanistinės paradigmos postulatų.

Tikslus vietų įvertinimas pagal nurodytus kriterijus reikalautų atskiros studijos, bet preliminariai ir apytiksliai vertinti galima ir dabar, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus:
Tinkamiausia vieta pagal visus kriterijus: Jonavos g. 3. Savivaldybė stovėtų greta Neries ir Nemuno santakos, vietoje, kurioje buvo pradėtas Kauno miestas; šalia pilies, netoli Rotušės. Pastatas padėtų atgaivinti merdintį senamiestį.

Svarstytinos vietos galvojant apie tolimą miesto centro plėtros perspektyvą: Brastos g. Vilijampolėje; A.Juozapavičiaus pr..; Kaunakiemio g. Tinkamiausia iš jų, ko gero, Vilijampolė – vieta, išlaikanti semantinį ryšį su miesto istorija ir galinti tapti šio rajono atsigavimo pradžios ženklu. Vieta A.Juozapavičiaus prospekte būtų stimulas atsigauti Šančiams, tačiau jai stinga semantinio-istorinio lauko, kurį kompensuotų gal tik vietos parinkimas greta Nemuno. Ši vieta svarstytina galvojant apie savivaldybės pastatą, kurio simbolika mažiau siejama su istorija.

Kalbant apie miesto centro atgaivinimą, neatmestinos ir esama savivaldybės bei ‚Pramprojekto‘ vietos. Buvimas greta miesto sodo, Karo muziejaus, Laisvės alėjos, Vienybės aikštės būtų svarus argumentas pagal didelę dalį vertinimo kriterijų. Vis dėlto esamai vietai greta Miesto sodo reikėtų teikti pirmenybę, palyginti su Vienybės aikšte – kad ir dėl geresnių ryšių su Laisvės alėja ir senamiesčiu; dėl tam tikro didesnio semantinio dominavimo lauko, konkurencijos su kitais objektais nebuvimo.
Kaip mažiausiai tinkama gali būti nurodyta vieta Nemuno saloje.

Pateiktas siūlymas neprieštarauja galimybių studijoje pateiktiems argumentams, o juos tik papildo ir patikslina. Kaip jau minėta, galima sutikti su siūloma pirmąja vieta ir labai abejotinas kategoriškas atsiribojimas nuo vietų greta Vienybės aikštės ir Laisvės alėjos.

PASISAKYMAI

N.Blaževičienė: Manau, procesas turi prasidėti nuo idėjos, o ne nuo ekonominių skaičiavimų. Renkuosi esamos savivaldybės vietą. Savivaldybė galėtų užimti visą kvartalą. Jei ne, reikia ieškoti prognozuojamos “sičio” vietos.

L.Janušaitienė: Savivaldybė - miesto simbolis. Semantinis simbolis Kaune - Prezidentūra. “Respublikos” viešbučio vieta tiktų dėl prestižo lygio. Tik po to turėtų būti svarstomi automobilių aikštelių ir susisiekimo dalykai. Manau, reikia atlikti architektūrinę ir urbanistinę analizę.

A.Kančas: Suprantu, kad šis svarstymas - tik pirmas žingsnis. Paskui turėtų vykti teritorijos nagrinėjimas. Tinkamiausia vieta, mano manymu, yra miesto centre. Tai “Respublikos” viešbutis.

J.Kančienė: Atlikus socialinę ir ekonominę studiją, ateis eilė urbanistinei analizei. Tada bus galima svarstyti, ką vardan ko aukoti, ieškoti kompromiso.
Savivaldybė = Rotušė, kuri visada buvo statoma miesto širdyje. Nereikėtų nuklysti į nuošales.

Manau, kad savivaldybė turėtų išlikti naujamiestyje. Visais atvejais pastatas turėtų išlikti miesto nuosavybe dėl objekto paveldinės reikšmės, semantikos. Svarstytina “Pramprojekto” pastato konversija, “Lituanikos” vieta. Jonavos g. plotas pakankamas, tačiau abejoju dėl galimybių įrengti antžeminį garažą.

A.Karalius: Kaunas yra išsivaikščiojantis miestas. Taigi savivaldybė= centras. Todėl savivaldybė ir istoriniu, ir funkciniu, ir tradicijų požiūriu turi būti centre, ne periferijoje. Ji svarbi kaip miesto bendruomenės simbolis ir reprezentacinis objektas, ir kaip plėtros katalizatorius.

Šiuo požiūriu geriausia vieta - Jonavos g. 3, nebloga - “Pramprojekto” pastatas, blogiausia - sala. Ji pernelyg izoliuota nuo bendruomenės, nuo viešojo transporto.

Sala labiau tinkama rekreacijai, aktyviam poilsiui.

Bet kuriuo atveju, jei būtų statoma nauja savivaldybė, būtinas tiek jos, tiek gretimybių architektūrinis-urbanistinis konkursas.

V.Kuliešius: Manau, dvi vietos turi daugiau privalumų kitų atžvilgiu.
1. Siūlau plėsti savivaldybės pastatą dabartinėje vietoje, panaudojant savivaldybės reikmėms visą kvartalą.
2. Pritaikyti “Pramprojekto” pastatą, jo plėtrai išnaudojant “Merkurijaus” sklypą.
Manau, savivaldybė turėtų likti Laisvės alėjoje.

A.Miškinis: Miestų istorinės raidos dėsningumų požiūriu naujoji miesto savivaldybė turėtų būti naujoje vietoje, o ne senamiestyje, prie pilies. Mintis grįžti į pradinį centrą nepriimtina. Manau, kad miestą reikėtų atverti į upes, todėl siūlau Nemuno krantinę plėtoti kompleksiškiau ir savivaldybę statyti prie Nemuno.

R.Palys: Atliktas naudingas darbas. Manau, kad miesto savivaldybė turėtų likti naujamiestyje, galėtų pasislinkti link upės (prie Nemuno, ties sala, saloje, “Respublikos” viešbučio vietoje). Ji turėtų būti naujame “sityje”. Sala - “auksinė žemė”. Neatmetu šios vietos. Reikia stengtis prijungti centrą prie upės. Reikia panagrinėti “Respublikos” viešbučio vietą.

“Lituanikos” vietoje savivaldybė netinka, nes tai bus nemažas tūris, prieštaraujantis senamiesčio masteliui. Vakare ši vieta bus mirusi.

R.Raslavičius: Išsakant objektyvią nuomonę, reikėtų vertinti visas galimas arba perspektyvias vietas, ne tik pateiktas ekonominėje analizėje. Joje dėmesys sutelktas ties ekonominio vertinimo kriterijais. Pagrindiniais kriterijais būtų laikytini miesto centro urbanistinės plėtros aspektai, miesto įvaizdžio ir objekto, kaip traukos centro, aspektai.

V.Stauskas: Siūlau smarkiai sumažinti savivaldybės tarnautojų skaičių. Manau, kad dabartinės savivaldybės vieta - puiki. Ji naujamiestyje, Laisvės alėjoje. Siūlau išsaugoti pastatą ir jo funkciją. Antroji vieta - Žaliakalnyje, Savanorių pr., prie buities centro”Juzė”.

A.Steponavičius: Nueitas trečdalis kelio. Šį klausimą turėtų spręsti visos visuomeninės organizacijos. Grįžti į senamiestį neįmanoma, nes mastelis bus per stambus. Vienybės aikštėje savivaldybė vargiai tilps. Galima būtų priartinti savivaldybę prie Nemuno ir įkurdinti “Pero” kvartale.

Atlikta galimybių studija nepakankama šiam uždaviniui išspręsti. Būtinas urbanistinės miesto raidos planas, nustatantis ateities “sičio” vietą šioje grandinėje: pilis – Rotušė – Prezidentūra.

Galimybės:
1.Vienybės aikštė arba esama vieta.
2.Panemunių “sitis” (“Respublikos” viešbutis, “Pergalės” gamykla, A.Juozapavičiaus pr.).

G.Šinkūnas: Pateiktai analizei nepritariu, nes nepagrįstas vertinamų vietų pasirinkimas. Siūlau studijos medžiagą panaudoti urbanistinio konkurso sąlygoms rengti.

Manau, prireikus statyti naują savivaldybės pastatą, tikslinga jį išdėstyti centrinėje miesto dalyje - naujamiestyje (zonoje ties naująją sporto arena ir geležinkelio stotimi).

L.Tuleikis: Pasigendu socialinių tyrimų ir labiau socializuotos užduoties iš savivaldybės pusės. Nereikia svarstyti vien to, ko reikia miesto administracijos pastatui, kad jis patogiai funkcionuotų. Reikia numatyti ir ką toks statinys galėtų duoti miestui (kokius plėtros impulsus), jei atsirastų vienoje ar kitoje vietoje. Senamiestyje galėtų atsirasti didelė struktūra, jei tai būtų ne tik administracinė citadelė, bet ir visuomeninis statinys.

G.Balčytis: Gal norėtų pasisakyti savivaldybės atstovai?

S.Lukošius: Pagrindinis kriterijus - urbanistinės aplinkos kaita. Šalia galėtų būti Kongresų rūmai. Dabar analizė papildyta “Respublikos” viešbučio vieta. Tai vienas lengviausiai panaudojamų objektų. Nepaprastai atraktyvus “auksinis trikampis”. Puikus kompleksas galėtų įsikurti “Pergalės” gamyklos sklype. Tai pati geriausia vieta, patogus susisiekimas. Pritariu pastangoms modeliuoti savivaldybę ten.

G.Balčytis: Tuo svarstymą ir baigsime. Džiugu, kad darbai jau vyksta. Ekonominiai skaičiavimai - svarbi proceso dalis. Toliau turėtų sekti urbanistinės situacijos nagrinėjimas. Svarbu suvokti, kad pasirinktoji vieta bus centrinis miesto taškas artimiausius 50 metų.

2. GYVENAMASIS KVARTALAS SU VISUOMENINIAIS PASTATAIS BRASTOS G. 14. TECHNINIO PROJEKTO PASIŪLYMAI. Projektuoja A.Kančo studija. Užsakovas - UAB "Alterus". Pristatomas pakartotinai.

G.Balčytis: Pradėkime nuo praėjusio svarstymo pastabų:
1. Būtina pakrantės juostos (krantinės) įrengimo ir sutvarkymo koncepcija (11 ekspertų).
2. Siūlome pritaikyti pakrantės juostą viešajai funkcijai, numatyti privažiavimus prie jos (10 ekspertų).
3. Kvartalo užstatymas per daug monotoniškas, erdvės tarp pastatų nehumaniškos (9 ekspertai).
4. Per didelis kvartalo užstatymo intensyvumas ir aukštingumas (6 ekspertai).
5. Būtina pateikti kvartalo vidaus erdvių sprendinius (želdiniai, vaikų žaidimo aikštelės ir kt.) (6 ekspertai).
6. Būtų naudinga patikrinti butų insoliaciją, pateikti erdvių pjūvius (3 ekspertai).
7. Siūlome pirmus gyvenamųjų namų aukštus pritaikyti bendro naudojimo patalpoms (3 ekspertai)
8. Rekomenduojame pateikti kvartalo vizualinę analizę nuo senamiesčio, kitos Nemuno pusės (3 ekspertai).
Prašau A.Kančą pristatyti projektą pradedant nuo pastabų.

A.Kančas: Pradėkime nuo pakrančių sutvarkymo. Siūlome dvi koncepcijas.

Pirma koncepcija. Pakrantė dalijama ruožais:
Žalia pakrantė. Upės vandens altitudė – 20.50, pirmo aukšto grindų – 27.20. Skirtumas tarp upės ir pirmo aukšto grindų - 7m. Toks vandens lygio svyravimas kartą per šimtą metų pateiktas hidrologų ir turime jo laikytis. Žalia pakrantė neturi aiškiai suformuotos krantinės. Pievoje numatomas skulptūrų parkas, žaidimų, sporto aikštelės.
Geltona pakrantė - urbanizuota. Projektuodami rėmėmės Malmės krantine, kurioje naudojami akmenys.
Įlanka - laivų prieplauka. Statistinio potvynio metu vanduo pakyla 2,6 m. Siūlome kavines, viešojo naudojimo patalpas - formuojame mini uostą. Krantinė statoma terasomis.
Krantinė prie aikštės laiptuota.
Mišri krantinė – iš dalies urbanizuota. Laisva - šlaitas su parku.

Antra koncepcija:
1. Natūrali pakrantė su paplūdimiu ir žaidimų aikštele.
2. Urbanizuota.
3. Prie prieplaukos – viešos erdvės. Vasarą pastatomi tentai.
4. Bendra aikštė.
Pravažiavimai naudojami tik aptarnavimui. Prieplauka - intensyvaus eksploatavimo zona.

Bandysiu atsakyti į 3, 4, 5 pastabas. Palei krantinę esančių gyvenamųjų namų pirmuose aukštuose siūloma įrengti kavines viešam naudojimui. Aukštingumas, intensyvumas numatyti pagal patvirtintą detalųjį planą. Bet dalį pastatų pažeminome nuo 9 iki 5 aukštų, taip sumažindami abu parametrus. Insoliaciją patikrinome. Aukštingumas žemėja link upės.
Pastatai yra dinamiški, taikome kintančių erdvių principą. Žaliosios erdvės baigiasi skirtinga urbanistine perspektyva (prie Jurbarko gatvės). Vidinėse kvartalo erdvėse automobilių aikštelių nėra. Tai rajono plaučiai, ryšys su krantine. Aktyvioji zona perkeliama į krantinę.

PASISAKYMAI

L.Tuleikis: Man patinka planinis ženkliškumas - aiški orientacija, piešinys. Stambūs tūriai nepakankamai elegantiško silueto. Gera idėja aptraukti stambius tūriu tinklu, o išstumtų langų sprendimas jau pabodęs. Krantinės sutvarkymas neblogas. Kvartale būtina vieša zona automobiliams statyti. Bendriems sprendiniams pritariu, gerai, kad prie krantinės kuriama kavinių zona.

G.Šinkūnas: Techninio projekto pasiūlymamas nepritariu dėl per didelio užstatymo intensyvumo ir aukštingumo. Atstumai tarp pastatų didesni net Dainavos r. Parametrai turėtų būti gerokai mažesni. Kategoriškai nepritariu aukštesnių nei 30 m pastatų statybai projektuojamame sklype.

A.Steponavičius: Ryški pažanga. Turime koncepciją, kurią reikia įteisinti. Dviračių takas iki Lampėdžių būtinas, o paplūdimių rengti kol kas negalima dėl vandens užterštumo. Manau, pakrantė turėtų būti viešesnė, o užstatymo intensyvumas smarkiai sumažintas - siūlau pašalinti iš kompozicijos vieną pastatų „dešrą“ ir taip pagerinti insoliaciją. Projektui pritariu su šiomis pastabomis.

R.Raslavičius: Projektui pritariu. Pasiūlymai sutvarkyti pakrantę geri, viešų automobilių aikštelių turėtų būti kiek įmanoma mažiau. Didokas užstatymo intensyvumas, jį reikėtų mažinti, nukreipti vidinių kiemų perspektyvas upės link, kvartalo siluetui padėtų 9 aukštų pastatų pažeminimas.

R.Palys: Bendras detalusis kvartalo tarp Brastos g., Nemuno ir abiejų tiltų planas – labai blogas: jokio ryšio su upe, tipiškas sovietinis suplanavimas, nevykusios abi aikštės, prieplaukos vieta neturi emocinio erdvinio ryšio su kvartalu.

A.Kančo projekte matyti iš esmės geri poslinkiai. Siūlau mažinti aukštingumą prie upės, ieškoti silueto, vengiant Šilainių įspūdžio. Krantinėje siūlau daugiau privažiavimų, mažų automobilių aikštelių. Pati pakrantė - per plati.

A.Miškinis: Pirmos eilės statybos komplekso kompozicija yra priimtino lygio su išlyga, kad reikėtų pagalvoti apie Neries išklotinę: ar pastatai projektuojami galu į krantinę kaip sovietmečiu ar galimas kitoks išklotinės sprendimas.
Kitos komplekso dalies planas kol kas chaotiškas ir tobulintinas.

V.Kuliešius: Teigiami poslinkiai - įdomus krantinės sprendimas, visuomeninių patalpų įrengimas pakrantėje po platforma.
Abejotini sprendiniai - kvartalo erdvės siauros ir ilgos, tūriai monotoniški, spalva per niūri. Siūlau kuriant pastatų architektūrą remtis A.Kančo kolektyvo plenero idėjomis, padidinti butų, iš kurių matyti upė, skaičių. Reikėtų sumažinti aukštingumą ir padidinti atstumus tarp pastatų iki norminių. Žodžiu, sprendinius reikėtų humanizuoti.

A.Karalius: Brastos g. projekte krantinės ruožas lieka nesuformuotas. Pateikti sprendiniai tinkamesni užmiesčiui - tai esminis trūkumas.
Viešajai funkcijai krantas nepritaikytas, nes pirmame aukšte siūlomas dviaukštis garažas.

Pateiktas kranto ir kvartalo pjūvis rodo „šilainišką“ dehumanizuotą vandens fronto užstatymą, upės potencialo neišnaudojimą.
Formalus gretimų sklypų kranto tvarkymas yra kaimynų neaprobuotas ir kol kas neturi realaus pagrindo.

Aukštos krantinės iki alt. 27.00 netinkamos. Atstumas iki vandens per didelis, nėra jokios sąsajos su vandeniu.

Projektas Kauno krantui nepriimtinas ir nevisuomeniškas. Nepritariu kategoriškai.

L.Janušaitienė: Sveikintina, kad pagaliau autorius pateikė pakrantės sutvarkymo koncepciją. Žinoma, tai dar tobulintinas pasiūlymas. Pritariu pakrantės įvairovei: vietomis paliekamas natūralus nuolydis, vietomis namai sukeliami ant cokolių kaip konsolės. Tai įdomus požiūris. Šiek tiek primena Hamburgo naujų krantinių užstatymą.

Pritariu minčiai būtinai numatyti atitinkamas vietas svečių, norinčių patekti į pakrantės zoną, kavines, automobiliams. Būtinai turi būti numatytas dviračių takas.
Visos šios teritorijos juridinis statusas turi užtikrinti svečiams galimybę laisvai į ją patekti.

Architektūros idėja įdomi, netgi primena senamiescio prie upės užstatymo principus, tačiau tūris per daug intensyvus. Rekomenduočiau 3 - 5 a. statinius, kad kvartalas nevirstų antrąja Šilainių tragedija.

Kelia įtarimų insoliacijos skaičiavimai ir psichologinis gyventojų komfortas, kai langai taip arti vienas priešais kitą.

N.Blaževičienė: Man patinka, kad pateikta visa krantinės užstatymo koncepcija. Aš už kompaktiškumą ir ilgą užstatymą. Gale kvartalo matomas vanduo -- pozityvu. Pritariu tolesnei patobulinto varianto plėtrai, neatsisakant siaurų kiemų užstatymo principo, bet pastatų siluetai upės kryptimi galėtų būti terasuojami. Neaiški kranto terasos (viešosios erdvės) plėtra. Būtina cokolinės dalies detalizacija.

G.Balčytis: Daugelis ekspertų projektui su išlygomis pritarė. Du ekspertai buvo griežtai prieš. Daug pagyrimų sulaukė pakrantės sprendimas. Man atrodo, negalime autorių smerkti už tai, kad nesuderino sprendimų, kuriuos darė mūsų prašymu ne savo sklype. Į dviračių takų problemą bus atsižvelgta. Dalis ekspertų pasisakė už intensyvumo ir aukštingumo mažinimą, privažiavimų ir garažų problemų sprendimą. Pradinio varianto bendras siluetas atrodė geresnis. Mums svarbu šį kelią patvirtinti arba ne. Šimtaprocenčio pritarimo nebūna. Niekas neabejoja, kad krantinė skirta viešam naudojimui, tik trūksta aiškesnių privažiavimų miesto žmonėms. Projekto autoriai, matyt, galvoja kitaip. Manau, esminiai komponavimo principai teisingi - aukštingumas link upės žemėja, pastatai stovi galu į upę.
.
R.Miliukštis: Ta viešoji erdvė kai kuriose vietose yra privatūs sklypai. Manyčiau, kad projekte reikėtų parodyti automobilių aikšteles, antraip niekas neprivers jų įrengti. Svarbu sukurti galimybes invalidams ir privažiuoti prie kavinių.

G.Balčytis: Siūlau atkreipti autorių dėmesį į šias pastabas:
Pakrantė turi būti vieša.
Turi būti parodyti privažiuojamieji kelia ir viešos automobilių vietos.
Pirmieji gyvenamųjų namų, esančių prie upės, aukštai turi būti skirti viešajai paskirčiai.
Siūlome sumažinti intensyvumą ir spręsti silueto problemas.

NUTARIMAS

2. Pateiktiems gyvenamojo kvartalo su visuomeniniais pastatais Brastos g. 14 techninio projekto pasiūlymams (projektuoja A.Kančo studija, užsakovas - UAB "Alterus", pristatomas pakartotinai) pritarti, atsižvelgus į ekspertų pateiktas pastabas:

2.1. Neabejotina, kad pakrantė turi būti vieša (vieninga nuomonė).
2.2. Pirmuosius gyvenamųjų namų, esančių prie upės, aukštus būtina skirti viešajai funkcijai (vieninga nuomonė).
2.3. Siūlome sumažinti užstatymo intensyvumą (6 ekspertai).
2.4. Rekomenduojame spręsti silueto problemas (4 ekspertai).
2.5. Manome, kad būtų tikslinga mažinti aukštingumą (4 ekspertai).
2.6.Rekomenduojame parodyti privažiavimus iki pakrantės ir viešas automobilių aikšteles (3 ekspertai).

KAUET įsitikinusi, kad į šias pastabas būtina atsižvelgti, ir tikisi, kad projekto autoriai, gavę tam tikrą tarybos pasitikėjimą, įvertins išsakytas mintis savo projekte. Antraip šis kūrybinis kolektyvas praras KAUET pasitikėjimą ir ateityje jo pažadais bus netikima.

Parengė Jūratė Merkevičienė