VILIJAMPOLĖS KRANTO TIES SENAMIESČIU ATEITIS 1

Pagal KAUET protokolą 2008 06 18
www.kamane.lt, 2008-06-28

 

 

 

 

 

 

Kauno architektūros ir urbanistikos taryba svarstė kitapus Nėries, senamiesčio akyse – Brastos g.14 adresu kuriamo gyvenamojo kvartalo su visuomeniniais pastatais techninį projektą. Projektuoja A.Kančo studija, užsakovas  - UAB "Alterus"

Vygintas Merkevičius (posėdžio pirmininkas): Tris kartus svarstėme Brastos g. 14 ir 16 detalųjį planą. Patvirtinome 2007-12-04. Šiandien kolega Algimantas Kančas pristatys Brastos g. 14 techninį projektą.

Algimantas Kančas: Pagal parengtą detalųjį planą laikėmės reglamentuoto aukštingumo, intensyvumo. Kvartalą sudaro 16 – 30 m aukščio gyvenamieji namai ir 54 m aukščio komercinės visuomeninės funkcijos  tūriai.  Pateikiame tris komercinio tūrio kompozicijos variantus.

Pagal bendrą koncepciją pastatai žemėja upės link. Gyvenamieji korpusai ilgi, kad tolumoje matytųsi upė. Transporto įvažos numatomos iš kas antros gatvelės, vidinis kiemas paliekamas žalias. Ten bus vaikų žaidimo aikštelės, vejos. Po dalimi teritorijos planuojamas dviejų aukštų požeminis garažas. Žemės lygis numatomas +27,20.

Pateikti vaizdai, kurie atsivers iš vidinių gatvelių. Kai kurių gatvelių perspektyvos uždarytos. Gyvenamųjų namų, prieinančių prie krantinės, pirmuose aukštuose galima įrengti visuomenines patalpas, kavines.

Pateikti trys visuomeninio pastato maketai. Visų trijų variantų tūris statomas ant dviejų aukštų platformos. Pirmasis variantas – arka,  antrasis - du stačiakampiai tūriai, trečiasis – burių motyvas. Ieškojome formų, kurios galėtų užbaigti gatveles. Aukštuminės dalys orientuotos į “Combo” klubą.

Planuojami 1, 2, 3 ir 4 kambarių butai. Iš viso numatoma apie 800 butų. Dviejų aukštų garaže tilps 900 automobilių. Planuojama, kad pirmu etapu bus pradėtas statyti visuomeninis centras, paskui kitais trimis etapais -- gyvenamieji namai.

Rodikliai:

198 automobilių vietos lauke,

966 – požeminiame garaže po gyvenamaisiais namais,

296 – požeminiame garaže po komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatu,

805 butai gyvenamosios paskirties pastate,

50 butų komercinės ir gyvenamosios paskirties pastate,

45000 kv. m  gyvenamosios paskirties pastatuose.

Užstatymo intensyvumas 150 proc..

PASISAKYMAI

Evaldas Barzdžiukas: A.Kančo studija jau plenere padarė įdirbį. Iš esmės užstatymo idėjai pritariu – didžiulė upės erdvė: upė, tiltas, landšafto perkrytis, ilgos erdvės, kurios smulkėja link senamiesčio. Tokia sumanymo idėja. Šalia Kėdainių tilto – kampo fiksavimas. Pritarčiau 1-ajam komercinio tūrio variantui.

Detaliajame plane mūsų firma numatė sporto aikšteles prie vandens. Bendrajame plane savivaldybė krantinę įvardino kaip viešąją 1,5 km ilgio erdvę. Techniniam projektui pritariu. Deja, nėra pakrantės sutvarkymo pasiūlymų.

Gintaras Balčytis: Svarstant techninį projektą turėtų būti pateikta daugiau techninių brėžinių. Generalinio plano sprendiniai yra netinkami, nes nepateikti privalomi sprendiniai: vaikų žaidimo aikštelės, suplanuoti žali plotai ir pan.

Detalusis planas patvirtintas, todėl suplanavimo idėja išlieka, tik reikėtų paieškoti įdomesnio kvartalo silueto, tūrių forma galėtų būti įvairesnė, blokai trumpesni. Siūlau pirmus aukštus skirti bendrosios paskirties patalpoms, kuriomis galėtų naudotis ir kitų rajonų gyventojai.

Blogai, kad nėra tinkamo krantinės sprendimo. Komercinės paskirties aukštybinius statinius siūlyčiau projektuoti nuosaikesnės architektūros. Tinkamo sprendimo reikėtų dar gerokai paieškoti.

Neringa Blaževičienė: Struktūrai pritariu, bet reikia ieškoti tūrių plastikos. Gal tos “dešros” neturi būti vienodo aukščio? Manau, perspektyvų uždaryti neverta, geriau tegu būna matyti toliai. Statinių plastika galėtų būti ažūriškesnė, tai sudarytų daugiau galimybių matyti upę. Manau, kad ištisas stiklas  gyvenamojo namo apdailai netinka.

Mano nuomone, landšafto perkrytį galima panaudoti visuomeninėms reikmėms – infrastruktūrai, sporto salėms. Galėtų turėti tąsą tolimesniuose tūriuose. Sulig  terasa galėtų virti visuomeninis gyvenimas. Reikėtų vengti griežto tūrių terasavimo. Svarstant vertikalų akcentą, pritarčiau 3-iojo varianto pusei – burei.

Išvados: Projekte visiškai neįgyvendinamas viešasis interesas. Būtina iš esmės formuoti krantinę, kaip kertinę viso kvartalo dalį, duosiančią toną tolimesniems sprendiniams. Kvartalo tūrinė erdvinė struktūra kieta ir pernelyg intensyvi.

Loreta Janušaitienė: Urbanizmą lemia ilgos tūrių “dešros”, tik galutiniai butai bus geri. Manau, tūriai bus perslinkti, suskaidyti. Pagrindinis svetimkūnis – griežtas terasavimas. Stilistinė eklektika didžiulė, reikėtų labiau apibendrinti. Per didelis stilistinis  galinių ir šoninių fasadų kontrastas. Viešosios patalpos prie vandens turi būti aiškiai išskirtos.

Būtina bendra krantinės koncepcija, privalomas jos koordinatorius. Techniniame projekte reikia numatyti bendrą krantinės sutvarkymą. Ar nepaskęs žaidimų aikštelės toje didžiulėje erdvėje? Pritarčiau 2-ojo komercinio varianto plėtrai.

Audrys Karalius: Projektas turi keletą esminių trūkumų. Nesuprojektuota pakrantės juosta. Pakrantės juostoje nenumatyta viešoji funkcija,  galimybė aptarnauti  pakrantės lankytojus. Automobilių aikštelės pakrantės lankytojams nenumatytos. Svečiams čia atvykti bus neįmanoma.

Namų galuose prie upės nėra viešosios funkcijos patalpų. Pirmi aukštai tam taip pat nenaudojami. Nėra vizualinės analizės nei nuo senamiesčio, nei nuo Vilijampolės šlaitų, nei iš kito kranto.

Siauros, ilgos, nuobodžios erdvės gyventi nėra tinkamos, nehumaniškos. Konsolių įvairovė galėtų būti didesnė.  Pateiktas planas – urbanistinis lavonas.

Turi būti sukurti traukos taškai ir objektai. Turi atsirasti bendrosios miesto zonos.

Užstatymui prie Brastos g. tinkamiausias 2-asis variantas, bet dėl esminių trūkumų projektas nepriimtinas. Pati taryba irgi turi prisiimti dalį atsakomybės dėl pakrantės zonos neįforminimo kaip viešosios erdvės, skirtos miesto ir upės ryšiui.

Jonas Minkevičius: Trūksta bendros visą miestą apimančios rajono politikos. Į akis krinta didelė komercializacija. Nesijaučia miesto prie vandens dvasios. Reikėtų kelti didesnius uždavinius, siekti aukštesnės užstatymo ir estetinės kokybės, dvasios komforto. Trūksta savitumo, visai neapgalvota krantinė. Pats  aukštingumo didėjimo tolstant nuo upės principas – teisingas.

Algimantas Miškinis: Kelia abejonių pastatų orientavimas galais į upę. Pirmuose aukštuose turėtų būti visuomeninės patalpos, kurios netrukdytų gyventi žmonėms. Komercinių patalpų neturėtų būti, galbūt tik vaikų lopšeliai-darželiai. Reikia ieškoti užstatymo sąveikos didesnėje atkarpoje.

Neaišku, kiek laiko truks pirmas statybų etapas, todėl jį įgyvendinus reikėtų peržiūrėti zoną prie upės. Žaliąją zoną būtina numatyti atsižvelgiant į bendrą kontekstą – kartu su kitu kvartalu. Gyvenamųjų namų architektūra pernelyg standartinė. Reikėtų ieškoti plastikos. Manau, kiekvieno statybos etapo estetika turėtų šiek tiek skirtis.

Mano manymu, aukštybinis akcentas turėtų būti  nagrinėjamas atskirai. Daugiausia kompozicinių privalumų turi 2-asis variantas, tačiau pasiūlymą būtina tobulinti.

Rimvydas Palys: Kaunas – Hanzos miestas, o detaliajame plane nėra upių miesto įvaizdžio su jam būdingais privalumais. Todėl kvartalas blankus, primena sovietinius miegamuosius rajonus. Pakrantės zona turi organiškai jungtis su miestu. Bendrasis planas visai nesusietas su pakrantės zona. Kaip privažiuoti prie vandens? Prie upės turėtų būti aikštės, laiptai, parduotuvės, tramvajai. Kur plenero idėjos?

Būtina vieninga pakrančių struktūra. Nepritariu 5 aukštų pastatams prie upės.

Projektą reikia tobulinti, svarstyti dar kartą.

Gintaras Prikockis: Urbanistinė struktūra atitinka detaliojo plano sprendinius. Svarstydamas šį sprendimą, buvau išsakęs abejonių dėl nejaukių ilgų erdvių. Pateiktos vizualizacijos patvirtina mano abejonių pagrįstumą. Gal per didelis aukštingumas?

Pateikti trys  komercinės  sklypo dalies sprendiniai. 1 var. nepritariu, siūlau ieškoti silueto. Galima 2-ojo ir 3-iojo pasiūlymų sintezė. Tūris turėtų būti itin išraiškingas, nes yra netoli tiltų.

Krantinės problemos: pateikta tik tako sprendimo koncepcija. Ji priimtina, bet visuminio sprendimo nėra. Šioje vietoje susikerta dvejopas viešasis interesas: kvartalo gyventojų interesai (apie 1700 vaikų) ir miestiečių interesai.

Gyventojų interesai nepatenkinti – nėra vaikų, paauglių žaidimų aikštelių, vaikų dienos centrų, sveikatos įstaigų, parduotuvių, kavinių. Miestiečių norams atvykti prie vandens jokie sprendiniai nepasiūlyti. 

Negaliu pritarti techninio projekto sprendiniams, tik -- priešprojektiniams pasiūlymams su išsakytomis pastabomis.

Alvydas Steponavičius: Techninio projekto pasiūlymai atitinka patvirtintą detalųjį planą.

Pastabos: Upės pakrantės zona turi tapti miesto viešąja erdve, būti prieinama ir naudojama visų miestiečių.

Būtina patikslinti butų insoliaciją. Norminė  yra  2,5 val. Abu viduriniai gyvenamieji blokai teturės 0,1 val. saulės per dieną.

Atsižvelgti į vandens infiltracijos pavojų, rengiamų garažų grindų altitudė bus 27,5-6=21,5 m, tuo tarpu kasmečiai potvyniai pasiekia 25,0 – 26,0 m.

Architektūrinis sprendimas turėtų išsiversti be pavienių aukštuminių akcentų, kurie konkuruotų su senamiesčio bokštais.

Gediminas Šinkūnas: Siūlymai: Aiškiai ir konkrečiau užtikrinti viešuosius interesus projektuojamoje ir gretimoje teritorijoje.

Techniniame projekte numatyti priemones, sumažinančias neigiamą Kėdainių tilto poveikį projektuojamoms gyvenamosios paskirties erdvėms, ypač --arčiausiai planuojamiems pastatams.

Siūlau perpus sumažinti vidutinį teritorijos užstatymo intensyvumą ir aukštingumą, nes jis viršija sovietinių laikų daugiabučių kvartalų charakteristikas. Tai nėra šiuolaikinė urbanistinė siekiamybė  ir vargu ar atitinka plėtros principus.

Manau, jog KAUET turėtų kreiptis į Kauno m. savivaldybę ir siūlyti:

A) papildyti projektavimo sąlygų sąvadą, patikslinant sklypo pietinėje dalyje esančios teritorijos naudojimo reglamentą, kad būtų užtikrintas viešasis interesas;

B) kuo skubiau  perimti pakrantės zoną visuomenės poreikiams ir sustabdyti esamo detaliojo plano galiojimą.

Jurgis Bučas: Mes labai bijom aukštybinių pastatų prie senamiesčio, nors visame pasaulyje tokia praktika jau gyvuoja. Svarbu užtikrinti mikroklimato ir mikroekologines sąlygas, kurios čia nėra maksimaliai išnaudotos. Siūlyčiau suderinti viešąjį miesto ir kvartalo gyventojų interesą, panaudojant Nemuno pakrantės teikiamas galimybes, teikiant komercines ir rekreacines paslaugas, aiškiai numatyti žaliosios zonos funkcijas. Pritarčiau 3-iajam variantui, kaip savitam vertikaliam akcentui.

Gražina Bernotienė: Nepatrauklus vidinės gatvės formavimas  -- tamsi, siaura. Nėra nei želdynų sistemos, nei pakrantės formavimo koncepcijos. Būtina numatyti krantinės formavimo tarp tiltų  koncepciją – jei reikia, būtina papildyti sąlygas. Būtina pateikti erdvių pjūvius – statinių aukštis, insoliacija, vaizdai pro langus. Reikalingos didesnės ir reikšmingesnės perspektyvos, besiremiančios į fiksuotus taškus. Svarbus yra siluetas.

Rimgaudas Miliūkštis: Esu nuliūdęs. Projektas silpnas, nėra perspektyvų iš senamiesčio. Tai tik įžanga į techninį projektą. Savivaldybės indėlis į šio projekto plėtrą toks: R. Palio, G.Prikockio, A.Karaliaus plenero metu sukurtus projektus vežėme į Briuselį. Verslininkų požiūris tikrai pažangesnis, nei pateikta šiam projekte. Svarbi rajono jungtis su senamiesčiu. Savivaldybė gali iš dalies prisidėti prie žaliosios zonos įrengimo. 

Pagrindinis šio projekto privalumas turi būti prieiga prie upės. Žalioji zona patenka į upės apsaugos zoną. Vienam butui sutvarkyti tektų 16-12 kv.m. žaliojo ploto. A.Karalius anksčiau siūlė atskirti pakrantės zoną ir ją projektuoti pirmą, paskui – gyvenamąjį kvartalą. Šiame projekte atlikta tik sklypo dalies analizė, bandoma pakrantės dykrą primesti miestui.

Vygintas Merkevičius: Pastačius Kėdainių tiltą, atsiras didžiulis transporto srautas, todėl siūlyčiau kraštinius namus projektuoti galerijos tipo. Erdvės tarp pastatų labai ilgos ir monotoniškos. Kaip tokiuose kiemuose bus projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės?

Reikėtų labiau skaidyti pastatus – erdvės taptų jaukesnės. Esant tokiam aukštingumui, pastatai yra per arti vienas kito -- būtina pasitikrinti butų insoliaciją. A.Kančo užduotis – duoti toną krantinės projektui. Tik tada pereiti prie gyvenamųjų namų projektavimo.

Apibendrinsiu ekspertų nuomones:

Pačiai architektūrinei kompozicijai iš esmės neprieštaraujama. Užstatymo koncepcija galima, bet ekspertai pasisakė prieš per didelį tankumą ir intensyvumą. Daugiausia priekaištų  sulaukė krantinės ir viešojo intereso sprendimo stoka. Taip pat nepateiktos perspektyvos iš senamiesčio, kito kranto, Vilijampolės šlaitų.

NUTARIMAS

Pateiktam projektui “GYVENAMASIS  KVARTALAS SU VISUOMENINIAIS PASTATAIS BRASTOS G. 14” (techninis projektas, projektuotojas A.Kančo studija, užsakovas - UAB "Alterus") nepritarti.

Rekomenduoti projektą  svarstyti dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pateiktas pastabas:

1. Būtina pakrantės juostos (krantinės) įrengimo ir sutvarkymo koncepcija (11 ekspertų).

2. Siūlome, numatyti privažiuojamuosius  kelius (10 ekspertų).

3. Kvartalo užstatymas per daug monotoniškas, erdvės tarp pastatų nehumaniškos (9 ekspertai).

4. Per didelis kvartalo užstatymo intensyvumas ir aukštingumas (6 ekspertai).

5. Būtina pateikti kvartalo vidaus erdvių sprendinius (želdiniai, vaikų žaidimo aikštelės ir kt.) (6 ekspertai).

6. Būtų naudinga  patikrinti butų insoliaciją, pateikti erdvių pjūvius (3 ekspertai).

7. Siūlome pirmus gyvenamųjų namų aukštus pritaikyti bendro naudojimo patalpoms (3 ekspertai)

8. Rekomenduojame pateikti kvartalo vizualinę analizę nuo senamiesčio, kitos Nemuno pusės (3 ekspertai).

Parengė Jūratė Merkevičienė

Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*