Birželis

(„Carmen Cubana“ – Pažaislio festivalyje)

Vytauto Didžiojo universiteto salėje birželio 7-8 dienomis susirinkę Pažaislio festivalio gerbėjai pirmieji Lietuvoje akis į akį susitiko su latin pop opera „Carmen Cubana“. Griaudėjo aplodismentai, tryško pačios geriausios emocijos, publika taip šėlo kartu su atlikėjais, kad lietuviško santūrumo neliko nė kvapo.

Koncerto pasisekimą lėmė ne pati opera, o jos atlikimo aistra. Martino Gellnerio, Wernerio Stranko ir Kimo Duddy kūrinys savaime nėra ypatingas. Ištraukos iš originalaus XIX a. šedevro -- George'o Bizet operos „Carmen“ sujungtos su populiaiomis, latin stiliaus dainomis („arijomis“ ar „chorais“ liežuvis neapsiverčia vadinti) ir viskas kartu pavadinta latin pop opera. Šalia to, dar ir originaliose autorių dainose jaučiami ryškūs Andrew Lloydo Webberio miuziklo „Katės“ bei roko operos „Jėzus Kristus - superžvaigždė“ atgarsiai.

Nuo G.Bizet kūrinio, parašyto pagal Prospero Merimee to paties pavadinimo novelę, šios operos siužetas skiriasi tik veiksmo laiku, vieta ir herojų biografijomis. Fatališkoji dainininkė Karmen, ją įsimylėjęs Džo, žavusis Eskamiljo -- veikėjai, kurių meilės trikampis baigiasi mirtimi ne XIX a. Ispanijoje, o XX. Lotynų Amerikoje (Kuboje). Nors savaiminio originalumo šiame kūrinyje nedaug, tačiau gyvas jo atlikimas paliko milžinišką įspūdį.

Profesionali kūrybinė komanda „Carmen Cubana“ atlikimą pavertė nepamirštamu reginiu. Nuo pat pirmos minutės atlikėjų skleidžiamos karščiausios emocijos tarsi užhipnotizavo ir prikaustė dėmesį iki pat pabaigos.

Organizatorių žadėtą koncertinį atlikimą iš dalies galima būtų pavadinti ir sceniniu. Nors VDU scenoje netilpo nei dekoracijos, nei visas kordebaletas, o choro judėjimo laisvė buvo įkalinta prie laiptų scenos gale, žavėtis tikrai buvo kuo. Net avanscenoje, kuri buvo skirta tik solistams, klestėjo tokia veiksmo dinamika, kad tik spėk viską pamatyti.

Karmen vaidmens atlikėja Lana Gordon iš JAV Pažaislio festivalio publikai pažįstama iš pernykščio renginio -- Leonardo Bernsteino miuziklo „Vest Saido istorija“. Ypač stipraus balso savininkė klausytojams pademonstravo ne tik puikų vokalinį ir aktorinį meistriškumą, bet ir šokėjos sugebėjimus. Buvo įdomu klausyti, kaip populiarios ir džiazo muzikos dainininkė atlieka žymiąją G.Bizet „Habanerą“, be kita ko, originale parašytą operos solistei.

Tiesa, dainuojant L.Gordon buvo jaučiamas obertonų trūkumas tęsiant ilgąsias natas. Tai būtų didelis minusas operos dainininkei. Bet nereikėtų painioti operinio ir popstilių atlikimo specifikos. Vietomis aštrokas dainininkės tembras lyrinėse scenose skambėjo ypač švelniai, tuo parodydamas L.Gordon stiliaus išmanymą ir aukščiausio lygio profesionalumą.

L.Gordon partneriai – Alexas Melcheris (Vokietija), atliekantis Džo vaidmenį, ir Rubenas Heerenveenas (Olandija) – Eskamiljo taip pat pasirodė esą ne menkesni profesionalai. Puikių balsų savininkai taip įtikinamai perteikė visas savo personažų charakteristikas, kad jų talentui negali likti abejingas.

Dainininkams talkino Lotynų Amerikos šokių meistrai - Kenia Gonzales (Kuba) ir Wandersonas Wanderley (Brazilija). Žiūrovai netekę amo stebėjo jų atliekamus numerius. Niekam nekilo net minties, kad tikrojoje šios operos sceninėje versijoje šokėjų yra gerokai
daugiau. Kvapą gniaužė dar ir tai, jog šalia piruetų ir vos ne akrobatinių triukų, jie ne tik vaidino, bet ir pritarė dainininkams.

Koncerto metu šėlo ne tik pagrindiniai solistai ir žiūrovai. Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), Kauno simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) laisvomis nuo dainavimo ir grojimo akimirkomis įsitraukė į visuotinį šėlsmą: plojo, judėjo šokio ritmu ir taip dar labiau kaitino bendrą koncerto atmosferą. Neatsiliko nuo jų ir šios operos bendraautoris -- dirigentas ir gitaristas M.Gellneris, su batuta rankoje šokęs salsos ritmu.

Pažaislio festivalio surengta „Carmen Cubana“ premjera Lietuvoje leido pamatyti ne tik aukščiausią atlikėjų profesionalumą, bet ir jų asmenines savybes, kurias būtina turėti kiekvienam menininkui. Atsidavimas, nuoširdumas, džiaugsmas ir atvirumas – vertybės, kurių Lietuvos atlikėjams kartais pristinga. Scenoje tai yra vertybės, daug brangesnės už pinigus.

Koncerto pabaigoje scenos ir salės sąjungai įkaitus iki sunkiai ištveriamos temperatūros ne tik emociškai, bet, deja, ir fiziškai, nes VDU salėje iki šiol nėra kondicionierių, publika nenorėjo paleisti atlikėjų. Jiems teko kartoti ne tik tris numerius, bet ir nuolat atsišaudyti naujai išmoktu lietuvišku žodžiu „Ačiū“.