PROFESIONALŲ KOVA UŽ KOKYBIŠKĄ KAUNO CENTRO ATEITĮ 5

Pagal KAUET 2008 05 28 protokolą
www.kamane.lt, 2008-06-04

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje, įvykusiame 2008 05 28 , svarstyta:

1.Administracinės paskirties pastato patalpų rekonstravimo ir naujos statybos priestatų K.Donelaičio g. 33 priešprojektiniai pasiūlymai (autorius - Ž.Radvilavičius, užsakovas – UAB “Invalda Real Estate”). Pristatomas trečią kartą.

2. Daugiafunkcio komplekso "Merkurijus", laisvės al.60. Techninis projektas (projektuoja E.Miliūno studija, A.Kančo studija).

 

1.Administracinės paskirties pastato patalpų rekonstravimo ir naujos statybos priestatų K.Donelaičio g. 33 priešprojektiniai pasiūlymai (autorius - Ž.Radvilavičius, užsakovas – UAB “Invalda Real Estate”). Pristatomas trečią kartą.

 

 

 

 

 

 

 

A.Miškinis (posėdžio pirmininkas): Per antrą svarstymą buvo pareikštos šios pastabos:

3.1. Siūlome neatkartoti pagrindinio pastato fasado elementų ar skaidymo proporcijų. Rekomenduotina priestatą projektuoti kito medžiagiškumo ar spalvos (13 ekspertų).

3.2. Manome, kad naujas statinys turėtų būti skirtingos estetikos, kontrastuoti su A.Sprindžio architektūra (12 ekspertų).

3.3. Siūlome plėtoti kampo tūrinį užstatymą ir ieškoti naujų, išraiškingų formų ( 7 ekspertai).

3.4. Rekomenduojame paaukštinti projektuojamą statinį iki esamo statinio aukščio (4 ekspertai).

3.5. Manome, kad pateikto 4 a. priestato proporcijų santykis su A.Sprindžio pastatu taisytinas (5 ekspertai).

3.6. Rekomenduojame plėtoti variantą, kuriame numatytas žemesnis (2,5 aukšto) priestatas (6 ekspertai).

3.7. Pritariame 4 aukštų priestato statybai (4 ekspertai).

 

Ž.Radvilavičius: Stengiausi atsižvelgti į pagrindines ekspertų pastabas. Pateikiau, kaip buvo rekomenduota, skirtingus užstatymo variantus. Pagrindiniai yra trys, vienas povariantis.

 

Horizontalus vieno aukšto tūris, kylantis aukštyn A.Mickevičiaus gatvės link. Forma, kontrastuojanti su esamu pastatu. Priestatas traktuojamas kaip kampinė vertikali dominantė, pabrėžianti kampą. Aukštis toks pat, kaip esamo pastato. Priestatas blokuojamas prie esamo tūrio. Horizontalus tūris pakeltas per pusaukštį.

 

Du horizontalūs tūriai vienas ant kito, suverti ant pasvirusių kolonų. Savarankiška žaisminga kompozicija, ypač disonuojanti su esamu statišku užstatymu.

Ketvirtasis variantas -- pirmo pasiūlymo variacija, tik vertikalus tūris atitrauktas nuo esamo statinio.

 

Projektuojamas tūris visuose pasiūlymuose pusaukščiu pakeltas virš grindinio. Visuose pasiūlymuose naujas tūris priešpastatomas kietai A.Sprindžio projektuoto administracinio pastato kompozicijai.

 

Medžiaga siūloma blizgi ir monolitiška. Įvažiavimai į požeminį ir antžeminį garažą projektuojami iš pravažiavimo.

 

PASISAKYMAI

 

E.Barzdžiukas: Džiugu matyti, kad kompozicija nebloga: tūriai vienas kitą papildo. Matyti, kad autorius nuoširdžiai padirbėjo. Išskirčiau 1 ir 4 variantus. Tik laiptus ir pandusus reikėtų komponuoti tūryje. Pirmas pasiūlymas labai netikėtas – konservatyvioje aplinkoje tokios estetikos „daiktas“ atrodytų labai efektingai, pagyvintų gatvę. Apdaila turėtų būti tamsaus stiklo. Pritariu.

 

G.Bernotienė: Malonu, kad ekspertų tarybos įtaka projekto pažangai akivaizdi. Pritariu 1 ir 4 variantui. Pirmas labiau intriguojantis, ketvirtas kontekstualesnis miesto centre. Manau, reikėtų tobulinti 4 variantą.

 

N.Blaževičienė: Pritariu siūlomam 2 užstatymo variantui, nors miglotai įsivaizduoju jo funkciją. Galbūt tie tūriai galėtų būti ne visai lygiagretūs? Reikėtų požemio sąskaita laiptus numatyti tūrio viduje, kad nei jie, nei pandusai neišlįstų į A.Mickevičiaus gatvę.

 

L.Janušaitienė: Ketvirtame variante kyla konkurencija tarp dviejų vertikalių tūrių – naujo ir esamo. Abejonių kelia naujo priestato pakėlimas pusaukščiu – tai rimtas kompozicinis minusas. Reikėtų tą pakėlimą panaikinti, įėjimus komponuoti pastate, siekti švarios formos. Pasisakau už 4 varianto plėtrą.

 

A.Kančas: Pirmas užstatymo pasiūlymas – įdomus ir netikėtas. Ketvirtasis tvirtai formuoja kampą ir labiau dera Naujamiesčio urbanistiniame kontekste. Pritariu ketvirtajam, siūlau jį plėtoti toliau.

 

A.Karalius: Projektui iš principo pritariu. Labiausiai vykęs 4 variantas.

 

V.Merkevičius: Tiek 1, tiek 4 pasiūlymas yra priimtini. Kaip atsietas nuo konteksto objektas, kontrastuojantis su esamu tūriu, man įdomesnis pirmasis. Pastatytas toks originalus tūris atrodytų išskirtinis. Pasisakau už 1-ojo plėtrą.

 

R.Palys: Palaikau 2 užstatymo variantą, esu kategoriškai prieš pirmąjį. Manau, kad naujo tūrio cokolis turi būti žemės lygyje, laiptai ir pandusai viduje, įėjimas iš kampo.

 

V.Stauskas: Pasisakau už 3 variantą – įdomus, modernus ir respektuoja esamo pastato architektūrą. Gerai, kad kompozicija žemesnė, siūloma kita architektūrinė kalba. Truputį gaila, kad išnyks lygiagretus su K.Donelaičio gatve žalias plotelis.

R.Gudienė: Manau, perimetrinis užstatymas šioje vietoje būtinas. Pritariu 3 pasiūlymui, tik be kolonų.

 

A.Miškinis: Palaikau 4 pasiūlymą, nes šiuo atveju tūris užgožia istorinę užstatymo liniją. Naujas priestatas išsiskiria spalva ir architektūra.

Akivaizdu, kad projektui pritariama vienbalsiai. Dauguma ekspertų pasisakė už 4 pasiūlymą. Manau, balsuoti nėra prasmės. Palinkėkime autoriui sėkmės ir pateikime savo rekomendacijas tolimesniam darbui.

 

E.Barzdžiukas: Manau, reikėtų pažymėti, kad naujo tūrio apdaila turėtų būti ištisinis stiklas.

 

Ž.Radvilavičius: Vizualizacijose juoda spalva tik pabrėžia kontrastą, bet nerodo medžiagos.

 

NUTARIMAS

 

1.Administracinės paskirties pastato patalpų rekonstravimo ir naujos statybos priestatų K.Donelaičio g. 33 priešprojektiniams pasiūlymams (autorius - Ž.Radvilavičius) pritarti.

 

Siūlome atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas:

1.1. Rekomenduojame plėtoti 4 variantą kaip kontekstualiausią ( 5 ekspertai).

1.2. Reikėtų laiptus ir pandusus komponuoti pastato viduje, o ne už jo (4 ekspertai).

 

2. Daugiafunkcio komplekso "Merkurijus", laisvės al.60. Techninis projektas (projektuoja E.Miliūno studija, A.Kančo studija).

 

A.Miškinis: Būtų naudinga išgirsti projektavimo šioje vietoje istoriją.

 

A.Kančas: Užsakovas suvokė, kad tai išskirtinė Kauno vieta, todėl prieš gerą pusmetį buvo organizuotas konkursas - pleneras. Buvo pakviesti 7 architektai, iš kurių savo vizijas pristatė tik 5: Eugenijus Miliūnas, Gintas Natkevičius, Šarūnas Kiaunė, Alvydas Šeibokas ir aš.

 

Darbus recenzavo architektas Augis Gučas. Komisijos darbe dalyvavo žinomi architektai: Gražina Janulytė, Linas Tuleikis, Vilius Adomavičius, Nerijus Valatkevičius, istorikas Egidijus Aleksandravičius, užsakovas Arūnas Salanauskas ir du užsienio investuotojai.

Konkurso tikslas buvo išanalizuoti padėtį visais aspektais ir numatyti urbanistinę kryptį. Darbai buvo eksponuojami Laisvės alėjoje, visuomenė turėjo dvi savaites su jais susipažinti. Nieko panašaus iki šiol Kaune nebuvo padaryta.

 

Pirmąją vietą laimėjo E. Miliūno studijos projektas, antrąją – mūsų studijos. Buvo siūloma atkurti perimetrinį užstatymą, išlaikant detaliajame plane numatytą aukštingumą. Pagal atrinktą variantą buvo detalizuojami sprendiniai.

 

“Pienocentro” aukštis – 21 m, mūsų projektuojamo pastato prie Laisvės alėjos – 22,65 m. Mūsų tikslas buvo siekti smetoninės architektūros dvasios, bet moderniomis priemonėmis. Tai lyg mūsų laikų moderniai atkartota “Pienocentro” estetika.

 

Rodikliai:

Sklypo plotas- 7135,0 m2

Užstatymo plotas – 5197,0 m2

Užstatymo tankumas – 0,72 (pagal detalųjį planą – 0,84)

Bendras pastato plotas – 32 202 m2

Vietų automobiliams skaičius – 260.

 

Pirmame ir antrame aukšte numatomos prabangios parduotuvės, kurios telktųsi aplink pasažą. Viena iš užsakovo sąlygų buvo išlaikyti parduotuvę “Maxima” požeminiame aukšte. Tai komplikuoja padėtį, nes po ja numatomi dar du požeminio garažo aukštai.

 

Virš parduotuvių numatomi biurai ir gyvenamosios patalpos. Į butus būtų galima patekti pro atskiras duris. Butus siūlome sudalyti blokais, su lodžijomis ir balkonais. Kieme numatytos vaikų žaidimo aikštelės.

 

PASISAKYMAI

 

V.Stauskas: Man atrodo, kad tai “juodojo scenarijaus” pavyzdys. Tiesiog gaila, kad šis objektas susijęs su kolegomis, kurių ankstesnių darbų profesionalumas nediskutuotinas. Negaliu pritarti nei urbanistiniais, nei architektūriniais, nei paveldosaugos, nei etiniais aspektais.

 

Nauja vertybė po carinės architektūros laikų buvo būtent A.Sprindžio sukurta erdvė – šviesus skveras su fontanu. Tai, kad “Merkurijus” atitrauktas nuo užstatymo linijos, yra pozityvu, nes priešais stovintis aukštas prieškarinis V.Žemkalnio pastatas meta didelį šešėlį.

 

Architektas A.Lamauskas, dar spėjęs pasikalbėti su maestro Žemkalniu apie “Pieno centro” pastatą, pasakojo, kad autorius gailėjosi suprojektavęs jį per aukštą ir neatitraukęs nuo Laisvės alėjos. Griežtas senosios užstatymo linijos atstatymas čia nepriimtinas.

 

Pats pristatytas naujas pastatas per masyvus, jo architektūra nuobodi tokioje trapioje Laisvės alėjos fasadų paletėje. Pasisakau iš esmės prieš šį projektą. Manau, kad savivaldybė užduotyje naujiesiems savininkams turėjo nurodyti tik rekonstruoti esamą pastatą arba jo interjerą.

 

R.Palys: Galima kalbėti apie viską arba apie tai, kas pateikta. Sovietiniais laikais buvo būdinga pastatus atitraukti nuo užstatymo linijos, dabar – priešingai. Į perimetrinį užstatymą žiūriu kritiškai. Nors “Merkurijaus” estetika man niekada nepatiko, reikėjo padėtį apsvarstyti visapusiškai, atkreipiant dėmesį ir į priešais pastatą sukurtą erdvę.

 

Tai lyg Vienybės aikštės tąsa, lyg erdvės tęsinys salos link. Reikėjo surengti plačias diskusijas dėl erdvės, tik paskui svarstyti architektūrą.

 

Konkursiniai darbai buvo prastesni už A.Kančo pateiktą variantą. Pristatytame projekte matau tikrą Europą, tik nereikėtų viršyti Pažangos rūmų karnizo aukščio, gal atsisakyti vieno aukšto.

 

J.Minkevičius: Sovietiniais laikais rašiau apie “Merkurijų”. Tokiam prekybiniam objektui Laisvės alėjoje ne vieta. Algimantas Sprindys banaliausiai funkcijai – prekybai – suprojektavo rūmus, nesiskaitydamas su susiklosčiusia istorine tradicija.

 

A.Kančo projekte istorinė situacija atkuriama, nors pastato architektūrinei kokybei nekeliama aukštų reikalavimų. Tai supaprastinta aliuzija į“Pieno centro” estetiką. Urbanistine prasme tokiam atstatymui pritariu.

 

V.Merkevičius: Atmetus etinius dalykus (griauti ar negriauti), manau, kad:

statinys turėtų būti modernus, ne smetoninis;

perimetro atstatymui pritariu, bet pirmas aukštas galėtų būti įtrauktas;

abejotina gyvenamoji funkcija, nes planiniuose sprendimuose matyti daug butų be insoliacijos;

pastatas per daug masyvus ir monotoniškas, tūris galėtų būti labiau suskaidytas.

 

A.Karalius: Visi suprantame, kokia svarbi ši vieta – svarbiausia Laisvės alėjos sankryža. Buhalterinis požiūris į urbanistiką nerodo išmanymo - detaliajame plane apibrėžtas perimetrinis užstatymas, mano nuomone, buvo neteisingas. Detalieji planai, patekę į blogas rankas, tampa bomba.

 

Pateiktam projektui nepritariu, nes:

nepateikta erdvinė urbanistinė vietos analizė;

nepateikta vertingo XX amžiaus architektūrinio kūrinio “Merkurijaus” rekonstrukcijos - konversijos studija (variantai);

sunaikinama vertinga ir tapusi svarbi Laisvės alėjos gyvenime viešoji erdvė (piazetta), kaip tarpinė “stotelė” tarp Nepriklausomybės ir savivaldybės aikščių, žyminti svarbiausią alėjos sankryžą.

 

L.Janušaitienė: Nemalonu matyti, kaip šiuo objektu, mano nuomone, yra pažeidžiama autoriaus teisių etika. Per ankstesnius objektų aptarimus minėjau, primenu ir dabar, jog esu viešų (ne privačių) konkursų šalininkė, projektuojant miestui ypač svarbiose vietose.

 

Į būsimo objekto projektavimą žvelgiu pirmiausia iš istorinės pusės. Sankryža suformuota tuo metu, kai buvo nutiesta Laisvės alėja. Ji yra neatskiriama alėjos dalis. Vadinasi, jos užstatymas iš visų pusių ant raudonosios linijos būtų logiškas.

 

Architekto A.Sprindžio projektuotas „Merkurijus“ yra atitrauktas nuo jos pagal tuo metu vyravusią tendenciją (nekreipiant dėmesio į senamiesčio tradicijas) dėl visuomeninių/komercinių pastatų reglamentų - prieš gatvę suformuoti lankytojų išsiliejimą į aikštę. Laiptinės vertikalė žymi buvusią raudonosios linijos ribą. Tokių schemų galime rasti beveik kiekviename tarybiniame visuomeniniame objekte.

 

Pastato architektūrinė išraiška taip pat nėra originali - labiau primena surenkamų fasado elementų (Vyriausybės rūmai Vilniuje, „Pasimatymo“ restoranas Kaune) įtaką, atklydusią iš tuometinių socialistinių šalių.

 

Tačiau šis objektas turi kitą vertę – tai 70-ųjų metų urbanistinis kompleksas. Jo prie Laisvės alėjos suformuota aikštė, kurią pamėgo jaunimas, turi visuomeninę reikšmę. Todėl be specialistų nuomonės ir viešos apklausos negalima priimti vienareikšmio nutarimo.

 

Remdamasi Stokholme įgytomis teorinėmis žiniomis, galėčiau priminti, jog ten senamiesčio pagrindinė gatvė taip pat turėjo panašių problemų. Tuomet architektai dalį 70-ųjų metų pastatų nutarė išgriauti, kaip ryškų svetimkūnį, dalį paliko ir net restauravo su visais interjerais.

 

Jei sutinkame, kad „Merkurijus“ būtų griaunamas, matyčiau bent 2 naujos architektūros tendencijas:

1. „Niuansinę“ - artimą stilistiškai istorinei aplinkai (bet ne kičą).

2. „Kontrastinę“, tačiau harmoningai sutvarkančią sankryžos erdvę (šiek tiek artimą G.Natkevičiaus konkursiniam pasiūlymui).

 

Pritarčiau kolegų nuomonei Laisvės al. perimetrą užstatyti pusiau atviros erdvės principu - pirmas aukštas būtų kiek įmanoma atviras (tokį sprendimą, atrodo, pateikė Š.Kiaunės grupė).

 

Konkrečiai apie pateiktą A.Kančo (E.Miliūno) variantą:

Susiformuoja neproporcinga Laisvės al. išklotinė, vertinant naują užstatymą, „Aprangos“ parduotuvę, istorinį išlikusį užstatymą.

Negeros pastato proporcijos, nevykęs apatinės vitrinos santykis su viršaus masyvu. Daug geriau šiuo atžvilgiu atrodo „Pieno centro“ tūris - vitrinų apačios gerokai mažiau nei mūrinio viršaus.

 

Visas pastato tūris kelia grėsmės įspūdį. Gyvenamuosius apartamentus siūlyčiau įrengti taip, kad bent norminė dalis patalpų gautų reikalingą saulės kiekį, pvz., butą išdėstant skirtingose altitudėse.

 

J.Bučas: Naujam statiniui šioje vietoje turi būti keliami išskirtinės kokybės reikalavimai – apimčiai, tūriui, masteliui, įkomponavimui. A.Kančo pateikta estetika – tai tarpukario architektūros interpretacija. Bet svarbu ir išsaugoti istorinių laikų architektūrą, sovietmečio autentiką -- taip pat.

 

Manau, kad šioje vietoje galima šiuolaikinės kokybiškos architektūros intervencija, iš esmės statant naują pastatą arba kokybiškai konvertuojant esamą. Tam būtini variantinio projektavimo sprendiniai.

 

N.Blaževičienė: Pritariu urbanistiniam objekto sprendimui, atkuriant Laisvės alėjos perimetrą. Siūlau išsaugoti kurį nors A.Sprindžio „Merkurijaus“ architektūros fragmentą, įkomponuojant jį į naują statinį. Reikėtų išsaugoti bent pastato dalį kaip laiko žymę arba bent pabandyti tai padaryti. Manau, kad sulig pirmo aukšto lygiu projektuojamas kompleksas turėtų būti įtrauktas, ažūriškesnis.

 

Naujo pastato estetika, palyginti su “Pieno centru” ir Tautos pažangos rūmais, yra priimtina, neįsivaizduoju šioje sankryžoje ultramodernaus statinio.

 

G.Bernotienė: Konkurso metu vyravo nuomonė, kad objektas turi atitikti smetoninę Kauno dvasią. Gerai, kad investicijos ateina į Kauno centrą. Vienas pagrindinių uždavinių – tūrių santykis sankryžoje. Šiuo atveju tūris per daug milžiniškas ir monolitiškas. Reikėtų patikrinti altitudes. Galbūt viršutines altitudes pasiektų tik pastato dalis, o ne visas.

 

Architektūra per daug monotoniška. Galbūt, „Merkurijaus“ šiaurinio fasado integravimas suteiktų šiam projektui individualybės.

 

Užstatymą reikėtų formuoti pagal raudonąsias linijas, bet pirmasis aukštas neturėtų būti toks uždaras.

 

Įtarimą kelia patekimo į butus sprendiniai, nors gyvenamąjai funkcijai pritariu. Manau, tris požeminius aukštus pastatyti vargiai įmanoma, todėl ir projekto apimtys kelia abejonių. Autoriai galėtų pasisemti idėjų iš kitų konkursinių projektų.

 

E.Barzdžiukas: A.Sprindys – aukšto lygio profesionalas. Laikas praėjo, universalinių parduotuvių nebereikia. Manau, kad sprendimas nugriauti „Merkurijų“ nepozityvus. Žmonės priprato prie suformuotos erdvės, todėl pirmi du aukštai turėtų būti įtraukti, erdvė atkurta bent iš dalies.

 

Manau, kad gyvenamoji funkcija būtina Laisvės alėjos gyvybingumui – pritariu funkcinei schemai. Bendras tūris per didelis, reikėtų jį smulkinti, žeminti. Pirmame plane pastatas neturėtų būti aukštesnis už “Pieno centrą”. Nepritariu fasadams.

 

A.Miškinis: Svarbiausia – suformuoti erdvę šioje Laisvės alėjos atkarpoje. Projektuojamas 6 aukštų pastatas, kitoje pusėje – aukštas “Pieno centras” ir Tautos pažangos rūmai. Tai bloga tendencija. Kaunas – ne Manhetenas.

 

Pastatas per aukštas, jį komponuoti reikėtų kitu principu – gal horizontaliai perstumti tūrius. Toks sprendimas suteiktų tapybiškumo. Architektūra turėtų būti individuali, formos kontekstualios. Reikėtų stengtis nesunaikinti “Metropolio”.

 

Vargu ar gyvenamoji funkcija čia tinkama. Siūlau pabandyti įkomponuoti „Merkurijų“, konversija galima. Rekomenduoju svarstyti pakartotinai, pateikus daugiau analizės, daugiau variantų.

 

Gal KVAD atstovai norėtų pasisakyti?

 

R.Gudienė: Pritariu G.Bernotienės pasisakymui. Kelis kartus akcentavau, kad svarbiausia yra vienu metu spręsti visos sankryžos urbanizavimo klausimą. Todėl būtina naują objektą svarstyti kartu su “Metropolio” rekonstrukcija.

 

KVAD sąlygose nurodyta, kad pagrindinė projektuojamo pastato masė neturėtų viršyti “Pieno centro” aukščio. Turime Naujamiesčio reglamentą, kuriame nurodyta išlaikyti perimetrinį užstatymą, tad manau, jog diskutuoti nebėra prasmės. Pasiūlytam variantui pritariu ir siūlau jį plėtoti toliau.

 

R.Miliūkštis: Reikėtų kartu pristatyti “Metropolio” rekonstrukcijos projektą, pagal kurį siūloma didinti jo aukštį, tada bus matyti tikroji sankryžos padėtis. Siūlau į projektuojamo pastato pirmą aukštą įkomponuoti pasažus, atverti jį praeiviams.

 

A.Kančas: Visko išsaugoti neįmanoma. Turi būti prioritetai – saugotinų objektų sąrašai. Sutinku, kad reikia saugoti A.Lėcko “Žilviną” Palangoje, bet negali būti saugomi visi sovietinio laikotarpio statiniai. Tai neteisinga.

 

A.Miškinis: Iš ekspertų pasisakymų aišku, kad reikėtų pristatyti projektą pakartotinai, nes labai trūksta urbanistinės erdvinės analizės. Reikėtų semantiškai išskirti elementą ar fasado dalį ir pabandyti ją įkomponuoti į projektuojamą pastatą. Siūlome pateikti įvairesnę medžiagą, tobulinti architektūrą.

 

NUTARIMAS

 

2. Daugiafunkcio komplekso "Merkurijus", Laisvės al.60. techniniam projektui (projektuoja E.Miliūno studija, A.Kančo studija) nepritarti, siūlyti svarstyti pakartotinai.

 

Rekomenduojame atsižvelgti į ekspertų pastabas:

 

2.1. Reikia plačių diskusijų dėl šios svarbios Laisvės alėjos gyvenime viešosios erdvės (5 ekspertai).

2.2. Reikėtų pateikti urbanistinę erdvinę Laisvės alėjos – S.Daukanto g. sankryžos analizę (8 ekspertai).

2.3. Išlaikyti perimetrinio užstatymo liniją, bet pirmas aukštas neturėtų būti toks uždaras (7ekspertai).

2.5. Bendras tūris per stambus, aukštis – per didelis. Siūlome ieškoti kontekstualesnių sprendinių (5 ekspertai).

2.7. Pabandyti įkomponuoti „Merkurijaus“ fragmentą į naują statinį (4 ekspertai).

2.4. Architektūra per daug monotoniška. Rekomenduojame siekti aukštesnės kokybės ir individualumo (7ekspertai).

 

Parengė Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*