Lapkritis

(Dėl istorinio S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto išsaugojimo) Rimvydas Palys, architektas
www.kamane.lt , 2007 11 05

Rimvydas Palys 

Esu be galo susirūpinęs tuo, kas pastaraisiais metais vyksta Kaune – viešosios erdvės beatodairiškai, pragmatiškais tikslais, be gilesnės moralinės atsakomybės naikinamos ir paimamos statyboms. Taip jos atimamos iš visuomenės, menkinamas Kauno, kaip patrauklaus miesto, įvaizdis.

Jau sunaikintas „Žalgirio“ stadionas (užstačius „Molą“), P.Vileišio aikštės didžioji dalis, Vienybės aikštės dalis paversta automobilių stovėjimo aikštele. Neatlyžta norai bei pasiūlymai brautis su statybomis net į Ąžuolyno ir Zoologijos sodo teritorijas.

Pastaruoju metu ypač pavojingai ir įžūliai atrodo planai dalį istorinio S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto atrėžti kapitalinėms statyboms. Iš pietinės pusės jau suplanuotas „Technopolis“. Iš šiaurinės pusės planuojama teritorija su sporto kompleksu, dviem dengtomis salėmis ir kitais sportiniais statiniais (apie 70 ha), palikus tik esamą pakilimo taką.

Pareiškimai, kad vien pakilimo tako pakanka oro uosto funkcionuoti, yra be galo ciniški arba visiškai nekompetentingi

Oro uostas visų pirma yra erdvė, laukas, kuriame gali būti vienas ar daugiau pakilimo takų, einančių ne viena kryptimi. Taip pat riedėjimo takai, aviacinės infrastruktūros statiniai. Gali būti ir vien tiktai pieva, kaip tai būna kai kuriuose mažosios aviacijos oro uostuose. Galų gale pats lėktuvas, kaipo žmogaus sparnai, savo prigimtimi reikalauja erdvės.

Nepamirškime, kad Kaunas yra Lietuvos aviacijos lopšys. Čia gimė ir vystėsi ano meto Lietuvos karo aviacija. Šiaurinėje dalyje buvo civilinės aviacijos židinys. Veikė tarptautinė keleivinė stotis – „Derulufto“ bendrovės lėktuvai kursavo maršrutu Berlynas – Kaunas – Maskva. Pirmieji radiofikuoti metalinės konstrukcijos lėktuvai skraidė maršrutu Kaunas – Palanga.

Čia kūrė ir dirbo daug mūsų kraštą garsinusių aviacijos konstruktorių ir lakūnų, tėvynės aviacijos pažangai paaukojusių gyvybes, kurių krauju aplaistyta istorinio oro uosto žemė. Čia lietuvių tauta laukė sugrįžtant savo didvyrių, Atlanto nugalėtojų S.Dariaus ir S.Girėno.

Ši vieta yra brangi kiekvienam lietuviui. Ne veltui S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas paskelbtas valstybės saugomu kultūros paminklu, kurio teritorija įstatymiškai yra nedaloma.

Gyvenimui po truputį einant geryn, mažoji aviacija vis labiau artėja prie žmogaus. Čia jai klestėti puikios sąlygos – ypač istorinėje aviacinėje vietovėje. Tai ir istorijos tęstinumas, prisidedantis prie tautos kultūros rodiklio.

Čia puikiai galėtų vystytis verslo klasės mažoji aviacija, vykti aviacijos šventės, istorinių lėktuvų sąskrydžiai, aviamodelių varžybos, skraidyklių, parašiutizmo, oro balionų, aitvarų, galų gale senovinių automobilių, motociklų, kartingų ir panašūs renginiai. Tiktų ir kitokie renginiai, kuriems reikalinga didelė erdvė prie pat miesto centro. Tai – didelis turtas!

Suprantu verslo norus siekti kuo didesnio pelno. Tačiau tai turėtų būti ne kultūros vertybių naikinimo sąskaita. Išsaugojus oro uostą, patys verslininkai džiaugsis, galėdami naudotis jo teikiamais patogumais.

Statybinių teritorijų ir toliau reikės, todėl net ir dėl to sunaikinus keletą dar išlikusių viešųjų erdvių, problema nedings.

Maža, bet narsi lietuvių tauta, praėjusi sunkų atgimimo kelią, svarbiausiais istorijos momentais neišdavusi savo idealų, šiandien neturėtų lengva ranka naikinti savo kultūros ženklų, o juos ypač rūpestingai saugoti, idant išliktų globalizacijos okeane.

Todėl manau, kad sunaikinti istorinį S.Dariaus ir S.Girėno oro uostą, išskaidyti jį atskiromis teritorijomis ir užstatyti kapitaliniais statiniais, kurių funkcija visiškai nesusijusi su aviacine veikla, būtų didelė, nepataisoma klaida.